Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas, profesorius Virginijus Šapoka sakė, kad apie neva stebuklingas vitaminų lašelines daug girdėti yra tekę ir jam.
„Ir mes ligoninėje kartais naudojame vitaminų lašelines, bet tik tokias, kokių tikrai reikia, kai yra rimtos ligos ir tikrai vitaminų stoka. Jei maitinamės normaliai, nesame tam tikroje situacijoje, pavyzdžiui, nėra nėštumo, maitinimo krūtimi, jei žmogus nėra labai didelis sportininkas ar neserga tam tikromis ligomis, jei nėra labai senas asmuo, tai praktiškai organizmas turi turėti visko pakankamai“, – sakė prof. V. Šapoka.
Išimtys gali būti vegetarams ar veganams, kuriems gali pasireikšti vitamino B12 stoka, mat jo yra tik mėsoje.
Jei gaunate daug vandenyje tirpstančių vitaminų, tai tie vitaminai labai gražiai su šlapimu ir išmatomis pasišalina. Kartais matome šlapimo tyrimuose vitamino C ar kitų vitaminų perteklių. Tačiau perteklinis vitaminų vartojimas gali sukelti labai daug komplikacijų“, – kalbėjo gydytojas.
Tad, pasak gydytojo, tokios lašelinės, kuriose įdedamos didžiulės dozės vitaminų ir mineralų, yra tiesiog nusižengimas, mat retai kuriam trūksta tiek daug vitaminų.
Dažniausiai tokios lašelinės yra viso labo komercija ir dar vienas būdas, kaip išvilioti pinigus iš žmonių.
„Dar yra tokia mintis, kad kuo brangesni vitaminai, kuo jų yra daugiau, tuo jie geresni, ir žmonės moka didelius pinigus. O šiaip mūsų savijauta apskritai keičiasi, nes norime labai daug dirbti, nenorime ilsėtis, nenorime gerai, sveikai maitintis, nevalgome daržovių.
Dėl to kartais jaučiamės tikrai blogai, bet tai nebūtinai yra vitaminų ar mineralų stoka“, – kalbėjo prof. V. Šapoka.
Tokios lašelinės yra bandymas palengvinti gyvenimą, nes, kaip sako pašnekovas, dauguma nori kokių nors vaistų, kad pasijaustų geriau.
„Bet reikia suprasti, kad tą, ką gauname iš daržovių ar kito maisto, tai yra natūralūs šaltiniai ir mūsų organizmas adaptuotas šiam procesui. Visi papildai yra sintetiniai, gaunami sintetiniu būdu, įvairiomis technologijomis. Čia dar yra daug neatsakytų klausimų. Tai yra papildai, ne vaistai“, – sakė prof. V. Šapoka.
O papildai nėra reglamentuojami taip griežtai, kaip vaistai.
„Nėra įrodyta, kad vitaminų vartojimas prailgina gyvenimą, pagerina pažintines funkcijas, apsaugo nuo vėžio, nuo cukrinio diabeto ar kardiovaskulinių ligų. To nėra įrodyta šiandien, nors tyrimų yra įvairių. Išskyrus B12, vitaminą D, kurie turi savų įrodymų“, – kalbėjo prof. V. Šapoka.
Profesorius pabrėžia – už papildus svarbiau ir veiksmingiau yra gera nuotaika, teisingas darbo ir poilsio režimas bei džiaugsmas gyvenimu.
LNK Žinių pokalbį rasite čia:
