„Tai yra gydymo metodas, kai nustatome ligą, vitaminų ir mineralų trūkumą. Tada taip, mes tikrai pakankamai dažnai paskiriame kažkokią lašelinę ar vaistinį preparatą. Bet to tikrai nereikia visiems, o skiriant ne pagal indikacijas, galima dar ir pakenkti“, – sakė E. Šukė.
Visų vitaminų perdozavimas gali pakenkti, tačiau vienus perdozuoti lengviau, kitus – sunkiau. Kai kuriuos vitaminus organizmas pašalina greitai, nors jie gali suteikti kelių valandų neva sveikatos pagerėjimą.
Tačiau kai kuriuos vitaminus organizmas kaupia. Pavyzdžiui, B grupės vitaminus, kurių galima stipriai perdozuoti.
„Ir mes praktikoje tai dažnai matome, ypač pastaruosius metus, kai išpopuliarėjo intraveninės lašelinės“, – kalbėjo gydytoja.
Į vitaminų lašelinę gali įeiti skirtingi komponentai.
„Yra tokių medicinos įstaigų, kuriose lašelinės pateikiamos tarsi iš meniu, pavyzdžiui, grožio eliksyras. Jų sudėtys yra skirtingos. Deja, ne visos įstaigos nurodo, kas yra dedama į tokias lašelines.
Kartais sulašinamos lašelinės nuo pagirių, jetlago. Atrodo, nekaltos, bet po to paaiškėja, kad lašelinėje buvo vaistų nuo skausmo, kuriems žmogus buvo alergiškas, hormoninių preparatų“, – sakė E. Šukė.
Gydytoja sako, kad medicinoje retai kada būna labai greitas ir visai nekenksmingas gydymo būdas. Tad ir su lašelinėmis taip pat – jei efektas yra, tai labai trumpalaikis. Tačiau yra labai stiprus placebo efektas.
„Sumokėjau daug pinigų, pagulėjau, manimi pasirūpino, turiu jaustis geriau. Tokie kokteiliai iš esmės retai turi pritaikomą vietą ir indikacijas. Jei žmogus jaučiasi prastai, jis turi nueiti pas gydytoją, kuris paskirs tyrimus. Jei trūksta vitaminų ar mineralų, juos ir paskirs. Arba paskirs, pavyzdžiui, tik geležies lašelinę, o ne polivitaminų kokteilį“, – sakė E. Šukė.
Valstybinės akreditavimo tarnybos vyr. patarėja Ramunė Vaitkevičienė sakė, kad pastaruoju metu tarnyba nėra gavusi nusiskundimų dėl vitaminų lašelinių.
Prieš leidžiant įstaigoms verstis tokia veikla, pasak pašnekovės, jos turi gauti licenciją.
„Pastebėjome, kad tokius vitaminų kokteilius dažniausiai siūlo privačios įstaigos, kurios teikia mokamas paslaugas. Tai suprantama, kad jos informaciją, apie siūlomas paslaugas, pateikia labai patraukliai. Gal ne visada ta informacija atitinka medicinos mokslą.
Paraginčiau pacientus pasidomėti įmonių teikiama veikla, nepasitikėti influenceriais“, – sakė pašnekovė.
Pasak jos, visų pirma, reikia pasidomėti, ar įstaiga turi licenciją.
LNK Žinių pokalbį rasite čia:
Kiek anksčiau apie vitaminų lašelines kalbėjo ir Santaros klinikų Vidaus ligų centro vadovas, profesorius Virginijus Šapoka. Pasak jo, apie neva stebuklingas vitaminų lašelines daug girdėti yra tekę ir jam.
„Ir mes ligoninėje kartais naudojame vitaminų lašelines, bet tik tokias, kokių tikrai reikia, kai yra rimtos ligos ir tikrai vitaminų stoka. Jei maitinamės normaliai, nesame tam tikroje situacijoje, pavyzdžiui, nėra nėštumo, maitinimo krūtimi, jei žmogus nėra labai didelis sportininkas ar neserga tam tikromis ligomis, jei nėra labai senas asmuo, tai praktiškai organizmas turi turėti visko pakankamai“, – sakė prof. V. Šapoka.
Išimtys gali būti vegetarams ar veganams, kuriems gali pasireikšti vitamino B12 stoka, mat jo yra tik mėsoje.
„Dėl lašelinių galiu pasakyti labai paprastą dalyką – mūsų organizmas neturi galimybės sukaupti vitaminų ilgam laikui. Iš visų vitaminų yra tik A, D, K ir E, kurie tirpsta riebaluose, visi kiti tirpsta vandenyje.
Jei gaunate daug vandenyje tirpstančių vitaminų, tai tie vitaminai labai gražiai su šlapimu ir išmatomis pasišalina. Kartais matome šlapimo tyrimuose vitamino C ar kitų vitaminų perteklių. Tačiau perteklinis vitaminų vartojimas gali sukelti labai daug komplikacijų“, – kalbėjo gydytojas.
Tad, pasak gydytojo, tokios lašelinės, kuriose įdedamos didžiulės dozės vitaminų ir mineralų, yra tiesiog nusižengimas, mat retai kuriam trūksta tiek daug vitaminų.
Dažniausiai tokios lašelinės yra viso labo komercija ir dar vienas būdas, kaip išvilioti pinigus iš žmonių.
„Dar yra tokia mintis, kad kuo brangesni vitaminai, kuo jų yra daugiau, tuo jie geresni, ir žmonės moka didelius pinigus. O šiaip mūsų savijauta apskritai keičiasi, nes norime labai daug dirbti, nenorime ilsėtis, nenorime gerai, sveikai maitintis, nevalgome daržovių.
Dėl to kartais jaučiamės tikrai blogai, bet tai nebūtinai yra vitaminų ar mineralų stoka“, – kalbėjo prof. V. Šapoka.
Tokios lašelinės yra bandymas palengvinti gyvenimą, nes, kaip sako pašnekovas, dauguma nori kokių nors vaistų, kad pasijaustų geriau.
„Bet reikia suprasti, kad tą, ką gauname iš daržovių ar kito maisto, tai yra natūralūs šaltiniai ir mūsų organizmas adaptuotas šiam procesui. Visi papildai yra sintetiniai, gaunami sintetiniu būdu, įvairiomis technologijomis. Čia dar yra daug neatsakytų klausimų. Tai yra papildai, ne vaistai“, – sakė prof. V. Šapoka.
O papildai nėra reglamentuojami taip griežtai, kaip vaistai.
„Nėra įrodyta, kad vitaminų vartojimas prailgina gyvenimą, pagerina pažintines funkcijas, apsaugo nuo vėžio, nuo cukrinio diabeto ar kardiovaskulinių ligų. To nėra įrodyta šiandien, nors tyrimų yra įvairių. Išskyrus B12, vitaminą D, kurie turi savų įrodymų“, – kalbėjo prof. V. Šapoka.
Profesorius pabrėžia – už papildus svarbiau ir veiksmingiau yra gera nuotaika, teisingas darbo ir poilsio režimas bei džiaugsmas gyvenimu.
