Kad žmogus būtų žvalus ir kupinas jėgų, daugelis maisto produktų turi būti augalinės kilmės, didžioji jų dalis – vaisiai ir daržovės. Jie – pagrindinis antioksidantų, reikalingų žmogaus organizmui, šaltinis.
Todėl padeda išvengti įvairių ligų arba stabdo jų vystymąsi. Per dieną reikėtų suvalgyti penkias porcijas daržovių. Vieną porciją sudaro stiklinė lapinių arba pusė stiklinės kitokių daržovių. Tačiau dietologai pataria suvalgyti kiek galima daugiau skirtingų spalvų vaisių ir daržovių.
Natūraliai atsirandantys fitochemikalai, kurie suteikia vaisiams ir daržovėms spalvą, taip pat gali padėti išlikti sveikiems. Ryškių spalvų vaisiai ir daržovės turi didžiąją dalį antioksidantų, jie saugo kūną nuo laisvųjų radikalų kenksmingo poveikio.
Žinoma, visur reikalingas saikas. Jei bus valgomos vien daržovės, organizme gali sumažėti geležies kiekis, nes augaluose lengvai pasisavinamos geležies nėra. Maistas, patekęs į organizmą, virsta kūno ląstelių dalimi ir energija. O ji išeikvojama vykstant gyvybiniams procesams.
Taigi kuo įvairesnį maistą valgysime, tuo sveikesni ir gyvybingesni būsime. Tačiau racione neturi trūkti sodo ir daržo gėrybių.
Pomidorai – itin vertinga daržovė
Pomidorų cheminė sudėtis įvairi. Tai lemia veislė, auginimo ir gamtos sąlygos, derliaus nuėmimo laikas ir kiti veiksniai. Pomidorai turi angliavandenių, baltymų, kalio, natrio, magnio, fosforo, jodo, kalcio, B grupės vitaminų, vitaminų P ir C, folio rūgšties ir kitų naudingų medžiagų.
Juose esančios obuolių ir citrinų rūgštys nulemia malonų šių daržovių skonį. Anksčiau buvo manoma, kad pomidorai netinka vyresnio amžiaus žmonėms. Mat juose yra rūgštynių rūgšties. O ji sutrikdo kalcio apykaitą organizme.
Tačiau tyrimai parodė, kad šios rūgšties pomidoruose labai nedaug – netgi mažiau, nei jos turi burokėliai, bulvės ar špinatai. Kadangi 100 g pomidorų yra apie 177 mg kalio, reikalingą šio elemento paros dozę žmogus gauna suvalgęs tris pomidorus.
Kalis yra reikalingas tam, kad raumenys ir nervai funkcionuotų gerai, be to, jis reguliuoja širdies ritmą ir skysčių balansą organizme. Kalio trūkumas sukelia nuovargio jausmą, raumenų susilpnėjimą, patinimą, vidurių užkietėjimą, inkstų nepakankamumą.
Pomidorai tinka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, sutrikus medžiagų apykaitai. Juos naudinga valgyti tiems, kuriuos vargina aukštas kraujo spaudimas ir aterosklerozė.
Valgant šias daržoves stiprėja kraujagyslės, gerėja bendra organizmo būklė. Pomidorų ląsteliena, pektinai ir fitoncidai švelniai veikia virškinimo traktą, slopina puvimo procesus, gerina virškinimą, todėl tinka sergantiesiems kepenų ir žarnyno ligomis, gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.
Tačiau pomidorus rizikinga vartoti žmonėms, kurių skrandžio rūgštingumas didelis ir kurie turi opų.
Mažiau šių daržovių reikėtų valgyti sergant sąnarių ir kai kuriomis inkstų ligomis.
Įdomu ir naudinga
Pomidoruose yra serotonino – „laimės hormono“, taigi jie pakelia nuotaiką, o esant stresinėms situacijoms veikia kaip antidepresantas.
Norint iš pomidorų gauti daugiau vitamino C, supjaustytus juos reikėtų kuo greičiau suvalgyti arba apšlakstyti citrinų sultimis ar paskaninti majonezu, grietine.
Jei vasara šilta ir saulėta, pomidoruose susidaro daugiau cukraus, vitamino C, karotino.
Daugiausia sausųjų medžiagų, cukraus būna, kai pomidorai lauke nuskinami rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Rugsėjo antroje pusėje nuimtų pomidorų cheminė sudėtis jau būna blogesnė.
Skaitykite daugiau čia.
