Apie šienligę kalbinta Eglė Jurgaitytė neslepia, kad pirmoji pavasario šilumos banga yra varginanti dėl alergijos alksnių ir beržų žiedadulkėms. Alergijos simptomai labai sutrikdo žinomos profesionalios dainininkės darbinę veiklą, laisvalaikį: „Alergija pasireiškia kutenančia nosim, stipriu čiauduliu, dideliu užburkimu, „kerta“ ir per balso stygas, nes pradeda lūžti balsas ant žemų natų. Kartais prasideda ir kosulys, taip pat reaguoja ir akys“.
Eglė neslepia, kad ūmiuoju alergijos laikotarpiu jaučiasi be jėgų, o savijauta tampa sunki.
Paklausta apie pagalbos priemones šienligės metu, Eglė Jurgaitytė pasidalina jai veiksmingais būdais: „Prasidėjus alergijai, stengiuosi atsišaukti kiek įmanoma darbų, neiti iš namų, arba į lauką išeiti tik dėvint kaukę. Namų vėdinimas yra neįmanomas, nes baisu į namus prisileisti žiedadulkių; langas atidaromas labai ekstra atvejais. Vartoju vaistus, priešalerginį nosies purškalą, akių lašiukus, bet tai nepadeda visu 100 proc. Alergijos metu tampu pavasario „grinču“, nes kol visi džiaugiasi pirma šiluma, leidžia laiką lauke, aš sėdžiu užsidarius namie ir maldauju lietaus, kad greičiau nusodintų ore skraidančias žiedadulkes. Sunkiausia pirmomis, pikinėmis dienomis, po to organizmas susitvarko ir tampu vėl savimi, galiu drąsiai būti lauke, karts nuo karto nusičiaudant, bet tai jau nebetrukdo.“
Dabartinę situaciją apie alergijas žiedadulkėms Vilniaus mieste sutiko aptarti Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytoja vaikų alergologė dr. Ieva Adomaitė. Gydytojos teigimu, kiekvienais metais atėjus pavasariui, padidėja pacientų, besiskundžiančių alerginės slogos ar astmos paūmėjimais, srautas.
„Šylant orams, žiedadulkių koncentracija ore sparčiai padidėja, o alergija žiedadulkėms neretai pasireiškia ryškiais simptomais“, – kasmetinio pacientų antplūdžio priežastis vardina vaikų alergologė.
Kurios žiedadulkės dažniausiai sukelia alergiją Vilniaus miesto gyventojams?
Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, dažniausiai pasitaiko alergija beržinių medžių, žolių ir piktžolių žiedadulkėms. Pavasarį, beržinių medžių žydėjimo metu, stebiu didžiausią pacientų srautą, nors nemažai alergiškų asmenų pasitaiko ir kitų augalų žydėjimo sezonu. Neretai pacientai yra alergiški keliems žiedadulkių šaltiniams, todėl nužydėjus vieniems augalams, simptomai tęsiasi, nes pradeda žydėti kiti.
Ar oro tarša mieste veikia žiedadulkėms alergiškų žmonių simptomus?
Taip. Kuo galima būtų išskirti ne tik Vilnių, bet ir kitus didžiuosius miestus, yra tai, kad oro tarša gali prisidėti prie kvėpavimo takų alerginių ligų simptomų, todėl labai svarbu tausoti mūsų aplinką, siekiant palengvinti šių ligų eigą jautriems asmenims.
Be abejonės, aktyviuoju periodu alergijos simptomai lengvinami vaistais nuo alergijos. Kokia yra nemedikamentinių šienligės gydymo būdų reikšmė?
Nemedikamentinės šienligės gydymo priemonės daliai asmenų gali būti labai efektyvios. Iš tiesų, jos yra pamatinė visų pacientų gydymo plano dalis, todėl visiems alergiškiems pacientams patariu laikytis šių rekomendacijų. Deja, tačiau ne visiems šių priemonių pakanka.
Ar įmanoma sumažinti alergijos sukeltus simptomus nemedikamentiškai, esant gamtoje?
Taip. Visų pirma, alergiški asmenys turėtų žinoti, kuriuo laikotarpiu žydi augalai, kurių žiedadulkėms jie alergiški. Šią informaciją galima gauti naudojantis mobiliosiomis programėlėmis, tokiomis kaip „PASYFO“, kurios leidžia numatyti alergijos riziką. Žiedadulkių žydėjimo sezono metu alergiškiems asmenims rekomenduojama mažiau būti lauke – ypač sausomis, vėjuotomis dienomis. Leidžiant laiką lauke, simptomus gali sumažinti medicininių kaukių ir akinių dėvėjimas. Be to, grįžus iš lauko, svarbu prasiplauti nosį su izotoniniu druskos tirpalu, o akis – su dirbtinėmis ašaromis ar fiziologiniu tirpalu, nusimaudyti ir persirengti. Visa tai padeda pašalinti žiedadulkes nuo odos ir gleivinių, plaukų, aprangos bei sustabdo jų poveikį grįžus į namus.
Kokių priemonių alergiški žmonės turėtų imtis namuose?
Namuose rekomenduojama langus laikyti uždarytus, o jeigu reikia pravėdinti erdvę – geriausia tai daryti po lietaus arba vėlai vakare. Taip pat yra įvairių ventiliavimo sistemų ir oro filtrų, kurie gali padėti sumažinti žiedadulkių kiekį. Dera nepamiršti, kad lauke džiovinami skalbiniai, lauke vedžiojami naminiai gyvūnai taip pat gali „atnešti“ žiedadulkes į namus. Tokiu atveju, geriausia skalbinius džiovinti namuose, o gyvūnėlius šio sezono metu dažniau palepinti maudymu vonioje.
Ar Lietuvoje taikoma specifinė imunoterapija šienligės gydymui?
Taip. Alergenų specifinė imunoterapija – tai gydymo metodas, kurio metu pacientui reguliariai skiriamos alergeno dozės, siekiant sumažinti paciento reaktyvumą alergenams ir jų sukeliamus simptomus. Yra duomenų, kad toks gydymas gali netgi sumažinti alergijos progresavimo į sunkesnes formas tikimybę, pavyzdžiui, nuo astmos vystymosi. Alergenų specifinė imunoterapija gali būti taikoma poliežuviniu ar poodinių injekcijų būdu. Abu metodai yra saugūs ir efektyvūs bei gali būti taikomi net vaikams nuo penkerių metų amžiaus. Paprastai šį gydymą rekomenduojame pacientams, kuriems įprastos nemedikamentinės ir medikamentinės šienligės gydymo priemonės yra nepakankamai efektyvios. Alergenų specifinė imunoterapija gali būti rekomenduojama ir lengvesnius alergijos simptomus patiriantiems pacientams.