Kaip išsiugdyti tinkamus mitybos įpročius, kaip atskirti fizinį alkį nuo emocinio ir kas prilygtų meškos paslaugai, kai trokštama sumažinti svorį, „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ pasakojo dietistė, lektorė, mitybos ekspertė Vaida Kurpienė.
Žodis „dieta“ turi nebeteisingą reikšmę. Iš tiesų jis reiškia tam tikrą mitybos būdą, tinkantį, esant tam tikroms sąlygoms, – sergant kokia nors liga, turint alergiją ir pan., pabrėžė mitybos specialistė. Deja, po trijų dienų, grikių ir įvairių kitokių dietų žodis yra įgijęs neigiamą prasmę, „kuri susijusi su didele kontrole, neskaniu maistu, kančia, taip pat su geru rezultatu, kuris vėliau kardinaliai pablogėja“.
Apskritai, dietistės teigimu, sumažinti svorį lengva, sunkiausia – jį tokį išlaikyti. Jei vartojami papildai lieknėjimui, laikomasi kokios nors griežtai ribojančios dietos, o vėliau grįžtama į įprastą ritmą, svoris sugrįžta. Negana to, nukenčia emocinė būklė – žmogus ima jaustis nevalingu, lygina save su kitais, mano, kad sutriko hormonų pusiausvyra ar pan., o iš tiesų to priežastis – netinkamas metodas.
V. Kurpienė nepritaria nuomonei, kad norint sulieknėti reikia nuolat jaustis šiek tiek alkanam, be to, esant dideliam alkiui „mus gali pradėti valdyti hormonai“. Ji siūlo rinktis produktus, kurie ilgam suteiks sotumo, juo labiau, kad didelė dalis tokių produktų dar ir sveikatina. 100 kalorijų turintis šviežių daržovių kiekis suteikia nemenką sotumą jausmą, kuriam užtvirtinti prireiks suvalgyti nedaug kitokio maisto. „Alkanas žmogus negalvoja apie salotas – vieni nori vaisių ir valgo nebe vieną, o daugiau, kiti nori saldumynų, miltinių gaminių, jogurtų ar bulvinių patiekalų – to, kas greitai įsisavinama ir staigiai padidina cukraus koncentraciją kraujyje, to, kam virškinimui nereikia dėti pastangų, norint išgauti iš maisto energijos, įspėjo laidos pašnekovė.
„Didelė dalis žmonių, kurie turi antsvorį ir nutukimą, yra praradę ryšį su savo kūnu. Paklausti, kaip pajunta, kad yra alkani, tokie žmonės atsako – svaigsta galva, gniaužia skrandį, pykina, yra silpna, pasidarau nervingas, dirglus, negaliu nieko daryti, tik galvoti apie maistą. Dietistės teigimu, visi šie požymiai rodo ne alkį, o peralkimą, o esant peralkimui greitai suvalgome maisto, tinkamai nesukramtome, smegenys nespėja fiksuoti, todėl gresia persivalgymas.
Nėra vieno lieknėjimo būdo, „vieno režimo, kuris tiktų absoliučiai visiems“, įtakos turi įvairūs aspektai, pvz., ar nėra išoperuota tulžies pūslė, ar yra polinkis į emocinį valgymą ir kt. Turintys antsvorio žmonės puikiai žino įvairias taisykles, tačiau jų laikytis trukdo vienokie ar kitokie vidiniai barjerai. Nepadeda ir nuolatinis aplinkinių baksnojimas, kad reikėtų sulieknėti, – tai sužadina vidinį pasipriešinimą. Artimieji galėtų padėti siūlydami drauge pasigaminti salotas, kartu išeiti pasivaikščioti, užuot ėjus į kavinę valgyti deserto, kas prilygtų meškos paslaugai, aiškino dietistė ir pridūrė: nutukimas – tęstinė, lėtinė liga, o bet kokia lėtinė liga gali išslysti iš kontrolės. Kai svoris tai mažėja, tai vėl didėja, žmogų gali apimti gėdos, kaltės jausmas, kad nesugebėjo. Labai svarbu tokį žmogų suprasti, netgi galima paklausti, kuo galėčiau tau padėti.
Keičiant mitybos įpročius, labai svarbu balansas. „Turime atsižvelgti į maistines medžiagas ir jų balansą, nors tai skamba sudėtingai, tačiau susidėliojus, kokius produktus renkamės, kada valgome daržoves, valgant pagal tam tikrą režimą, galima ir sausainį ar šiek tiek ko nors saldaus suvalgyti, svarbu – po pagrindinio patiekalo, kai suvalgyta daug šviežių daržovių, t. y. skaidulų, kai suvalgyta baltymų, nuo kurių staigiai nepadidės gliukozės lygis kraujyje. Nes visiškas atsisakymas vadinamųjų nesveikų, tiksliau, mažai vertingų produktų gali duoti atvirkštinį variantą: fiziškai bus labai gerai, tačiau psichologiškai galimas atvirkštinis variantas – nutrūkimas, o grįžti iš nutrūkimo atgal daugeliui būna ganėtinai sunku“, – pabrėžė ekspertė.
Ar įmanoma rasti maisto, kurio būtų galima prisivalgyti iki soties ir nesustorėti? Dietistė minėjo, kad hormoniniai preparatai yra išderinę sotumo jausmą, kuris per daugelį metų iki galo neatsistatė, todėl tenka vadovautis protu, tiesa, dėl to lengviau suprasti kitus. Ji akcentavo – jei juntamas noras prisikimšti maisto, reikia ieškoti priežasčių, nes noras prisiryti – jau pasekmė. Kartą per metus ar kartą per ketvirtį leidus sau valgyti neribotą kiekį maisto, didžiulės žalos sveikatai nebus, tačiau taip darant kas savaitę ar kelis kartus per savaitę, pakenksime sveikatai, o juk „mūsų virškinimo traktas ir žarnyno mikrobiota yra tiesiogiai susiję ir su emocine būsena, t. y. su mūsų nuotaika“.
„Jei norisi persivalgyti, pirminis darbas – suprasti, kas yra fiziologinis alkis, tik tada galime atskirti, ar tai yra emocinis alkis. Jei tai vyksta vakare, jei vakare yra sumažėjęs gliukozės lygis, vadinasi, arba nepakankama pavalgiau, arba maistas buvo toks, kuris skatina gliukozę šokinėti, ir galbūt gavau pakankamai kalorijų, tačiau esu gliukozės duobėje ir mane valdys hormonai“, – aiškino V. Kurpienė.
Dalies žmonių valgymas vakarais yra emocinis – dėl įvairių priežasčių: vieniems liūdna, kad pavargo, kitiems tai – apdovanojimas už dienos darbus. Maistas – lengvai pasiekiamas malonumas, vis dėlto specialistė siūlė susirašyti, kuo dar save galima apdovanoti, tik neįtraukti į sąrašą ne kasdien prieinamų dalykų, pvz., masažo, nes tai bus neveiksminga ir vėl skatins atsigręžti į maistą. Vertėtų apdovanoti save laiku sau – kad ir pasėdėti terasoje ir nieko neveikti. Kadangi žmonės – labai skirtingi, vienus džiugins karšta vonia, kitus – knyga, trečius – pokalbis su artimu žmogumi ir t. t. Sau malonių dalykų sąrašą ji rekomendavo pasikabinti ant spintelės arba ant šaldytuvo, kadangi grįžę namo puolame prie šaldytuvo automatiškai, o sąrašas gali padėti perjungti kanalą smegenyse.