Be to, pagal neseniai atliktas apklausas, ketvirtąją vakcinos nuo COVID-19 dozę rinktųsi tik ketvirtadalis gyventojų.
Bet ar iš viso skiepytis verta naujomis vakcinomis, žinant, kad jos nuo naujausių atmainų atsilieka? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas daktaras Marius Strioga.
Laidos pašnekovas sakė, kad šiuo metu dominuoja BA.4 ir BA.5 atmainos, kurių S baltymas yra identiškas.
„Europos Sąjungoje esančios vakcinos yra dvivalentės, turinčios originaliosios atmainos ir BA.1 omikron poatmainės S baltymą. Visa tai grįsta imuniniu atsaku.
Net jeigu lyginsime vakciną, sukurtą originaliojo viruso pagrindu, ir vakciną, sukurtą BA.1 pagrindu, tai neutralizuojančių antikūnų titras tik apie pusantro karto yra didesnis. Vadinasi, net ir originaliosios vakcinos ketvirta dozė sukuria pakankamai aukštą neutralizuojančių antikūnų titrą ir prieš omikron BA.1, ir prieš BA.4.
Todėl net ir vakcinų prieš BA.1 sustiprinančios dozės tikrai tiems, kam jų reikia, sukurs pakankamą apsaugą prieš BA.4 ir BA.5. Vargu, ar mums ir bereikia laikytis kiekvienos poatmainės“, – abejojo M. Strioga.
Paklaustas, kokiai žmonių grupei dabar labiausiai vertėtų skiepytis, daktaras atsakė, kad žmonėms, vyresniems nei 60, ypač vyresniems nei 80 metų, turintiems vieną ar juolab kelias gretutines ligas.
„Žmonėms, kurie turi lėtinių ligų, tiesiogiai nesusijusių su imuninės sistemos nusilpimu, siūloma tai daryti praėjus ne mažiau kaip pusmečiui po vakcinacijos arba persirgimo.
Jeigu tai yra bet kokio amžiaus žmonės nuo 18 metų, turintys ligų, susijusių su nusilpusia imunine sistema, patiriančių imunosupresines būkles, po persirgimo jiems siūloma skiepytis, praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams, o po trečiosios dozės – ne mažiau kaip 3 mėnesiams.
Visiems kitiems žmonėms nuo 18 iki 60 metų, kurie neturi gretutinių ligų ir nori pasiskiepyti, bus suteikta galimybė tai padaryti, bet ne anksčiau kaip praėjus 9 mėnesiams po persirgimo arba pusei metų po 3-ios dozės“, – patikslino M. Strioga.
Laidos dalyvis neabejojo, kad ir ateityje bus COVID-19 bangų, kuomet padaugės simptominių susirgimų. Kiek tai paveiks ligoninių lovų užimtumą ir mirtingumą, priklausys nuo to, kaip žmonės, ypač vyresni nei 60 metų, skiepysis.
„Baimės [dėl artėjančių bangų] nėra. Nebus nei privalomumo gaidelių, nei galimybių pasų. Pandemiją turime jau 2,5 metų ir kiekvienas pats turi įsivertinti rizikas, prisiimti atsakomybę už savo sveikatą.
Rizikos grupės bus aiškiai įvardintos. Kad tai sukeltų didžiules apkrovas sveikatos sistemai, šiuo metu prognozių nėra“, – teigė M. Strioga.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Aktualusis interviu“ rasite čia:
