Baterijas praryja iki metų amžiaus vaikai
Nešiojamų elektronikos prietaisų mūsų aplinkoje šiais laikais – tikrai nemažai, o vaikus auginančių šeimų namuose dažniausiai dar yra ir elektroninių žaislų. Nors šie daiktai mums naudingi, tačiau jiems reikalingos baterijos gali būti labai pavojingos. Pasak gydytojo, šiemet vien Santaros klinikose jau pasitaikė du atvejai, kai teko suteikti pagalbą mažyliams, į kurių organizmą pateko baterija.
„Pagrindiniai „herojai“, kurie praryja tai, ko neturėtų, yra iki metų amžiaus. Vyresni nei metų vaikai taip pasielgia retai, tačiau jiems pasitaiko, kad ką nors laiko burnoje, kartu šneka ir tą daiktą įkvepia. Toks svetimkūnis gali patekti ne tik į virškinamąjį traktą, bet ir į kvėpavimo takus. Ikimokyklinio amžiaus vaikai taip pat neretai įsikiša įvairius mažus daiktus į ausį ar į nosį. Tai gali būti ir žaislo detalė, ir vyšnios kauliukas ar bet kas kitas, kas jiems pasitaiko po ranka. Ne vienu atveju dėl to prireikia medikų pagalbos“, – pasakoja dr. A. Strumila.
Pasak vaikų chirurgo, šiais laikais dauguma elektroninių žaislų ar prietaisų yra pagaminti pakankamai saugiai. Santaros klinikų Vaikų chirurgijos skyriaus darbuotojai neprisimena nutikimo, kad būtų reikėję pagalbos dėl prarytos elektronikos prietaiso detalės. Kas kita yra smulkios plokščios baterijos – atvejų, kai iki metų amžiaus vaikai jas praryja ir prireikia gydytojo pagalbos, ligoninėje pasitaiko po kelis kartus per metus.
Gali labai greitai sužaloti stemplę ar skrandį
„Kuo mažesnis vaikas, tuo didesnė tikimybė, kad tokia plokščia baterija užstrigs stemplėje, kuo didesnis – tikėtina, kad ji pateks giliau į virškinamąjį traktą. Cilindro formos smulkias baterijas vaikai praryja išskirtinai retai, tad galime sakyti, kad elektronikos žaislai su tokiomis baterijomis yra iš esmės saugūs. To nepasakytum apie žaislams skirtus pultelius, kuriuose naudojamos plokščiosios baterijos“, – pasakoja vaikų chirurgas dr. A. Strumila.
Anot gydytojo, baterijos vaiko organizmui žalos gali pridaryti pirmiausia dėl to, kad jos turi elektrinį krūvį. Sąveikoje su skysčiu įvyksta trumpas jungimas, tai paveikia stemplės ar skrandžio gleivinę. Jei baterija patenka į skrandį, jo rūgščioje terpėje baterija labai greitai ima irti, per 48 valandas atsiveria ir dėl to į skrandį patenka sunkieji metalai. Dr. A. Strumilos teigimu, jau po 24 valandų skrandis, jį endoskopuojant, atrodo kaip pagraužtas opos.
„Gleivinė pažeidžiama žaibiškai. Todėl pirmiausias rūpestis yra kuo greičiau – per pirmąsias 24–28 val. – bateriją iš stemplės ar skrandžio ištraukti. Jeigu baterija jau pakliuvo į plonąsias žarnas, galima stebėti, nes plonosiose žarnose terpė yra šarminė “, – aiškina gydytojas.
Į stemplę patekusi baterija, be krūvio poveikio, papildomai pažeidžia stemplę dėl to, kad įstringa ir spaudžia gleivinę – dėl to galima nekrozė, kitaip tariant, dėl pažeistos kraujotakos žūva audinių ląstelės. Rezultatas – greitas ir labai pavojingas žiedinis stemplės nudegimas. Sužalotai stemplei gyjant, pažeistoji vieta randėja, o jei pažeidimas gilus, randėjimo metu stemplė susiaurėja, tai apsunkina rijimą, reikalingas specialus gydymas, jis gali ilgai užtrukti.
Pataria atidžiai rinktis žaislus ir kreiptis į medikus nedelsiant
Kaip viena iš saugumo priemonių, pasak gydytojo, galėtų būti rinktis tik sertifikuotus elektroninius žaislus. Vargiai ar tokie žaislai veiktų su diskinėmis baterijomis. Be to, nesertifikuoti, iš pigių ir vaikams nepritaikytų, galimai kenksmingų medžiagų pagaminti žaislai būtų pavojingi ir dėl toksiškumo ar alergijas sukeliančių savybių. „Nors į ženklą, kad žaislas sertifikuotas pagal ES reikalavimus, galime žiūrėti skeptiškai, tai padeda apsaugoti mūsų vaikus“, – sako dr. A. Strumila.
Kitas svarbus jo patarimas tėvams: jei pasigedote baterijos, sulūžo prietaisas ir trūksta kokių nors detalių, jau geriau kreiptis skubios medikų pagalbos – atvykti į ligoninės priėmimo skyrių „be reikalo“, t. y. pasitikrinti, nei laukti, kol kas nors paaiškės nieko nedarant. „Simptomų iš pradžių gali ir nebūti, o procesas jau vykti“, – aiškina dr. A. Strumila.
Tai, ką praryja mažyliai, anot gydytojo – plati tema: suaugusysis vargiai sugalvotų, kad tokius daiktus galima praryti. Vienoje ir ligoninėje saugomų rentgeno nuotraukų – mažylio skrandyje matoma maža mašinėlė.
Nelabai seniai ligoninėje teko operuoti mažylį – buvo šalinami jo praryti konstruktoriaus magnetai. Kartais mažas vaikas gali praryti tokius mažus magnetukus vieną po kito. Jei taip nutinka, jie sulimpa tarpusavyje žarnyne, pritraukia vieną prie kitos skirtingas žarnų kilpas ir jas prakiurdo. Tokiais atvejais operacija praktiškai yra neišvengiama. Gydytojas prisimena atvejį, kai tokį magnetuką prarijo paauglė, o dėl to, kad ji nešiojo diržą su didžiule metaline sagtimi, kuri pritraukė magnetą, šis pradūrė žarną. Todėl prarijus magnetą rekomenduojama vengti dėvėti ką nors su geležimi. Jei laikysimės šios taisyklės, organizmas gali ir pats sėkmingai pašalinti svetimkūnį.
Baterijų atliekos gali būti pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai
Anot Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovės Lauros Jurevičienės, sveikatos sutrikimai dėl baterijų, su kuriais susiduria medikai, tik patvirtina, kad kasdien mūsų buityje naudojamos baterijos nėra nekalti daiktai. Priešingai, tai – tarsi mažytės nuodingos kapsulės, kurios patekusios į joms nepritaikytą aplinką gali pridaryti daug žalos.
„Tai, kas nutinka mažyliui, kai jis praryja bateriją, yra pavyzdys, kokia ji pavojinga. Nors atrodo tarsi nekalta plieninė tabletė ar daili cilindro formos kapsulė, joje yra cheminių elementų. Kol baterija saugi ir funkcionuoja pagal paskirti, dėl šių elementų cheminės reakcijos gaminama mums reikalinga elektros energija, bet jei baterija pažeidžiama, cheminės reakcijos vyksta aplinkoje. Cheminės medžiagos gali patekti į dirvožemį ir vandenį, apnuodyti augalus ir gyvūnus, turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Štai kodėl yra labai svarbu rūšiuoti panaudotas baterijas, šalinti jas tik joms skirtuose konteineriuose, jokiu būdu nemesti į bendrųjų atliekų talpas“, – atkreipia dėmesį L. Jurevičienė.
Ji taip pat primena, kad tiek baterijų atliekoms, tiek smulkiosioms atliekoms skirtus konteinerius galime rasti prekybos centruose, bibliotekose, įvairiose kitose įstaigose. Patekusios į įgaliotų tvarkytojų (surinkėjų) rankas atliekos bus saugiai perduodamos perdirbėjams, kurie išgaus iš jų naudingas medžiagas, tinkamas naujiems daiktams pagaminti. Stambiagabaritės elektronikos atliekas taip pat svarbu perduoti įgaliotiems tvarkytojams, o EPA jas iš namų išveža nemokamai – tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje.
