Sergate, bet neranda kuo: gydytoja Aidukienė papasakojo, kas gali jus kamuoti ^{diagnozės negali nebūti}

Mieliau teigia, kad diagnozės nėra

Kaip teigia Širvintų sveikatos centre „Gruodė“ dirbanti gydytoja, tokiai situacijai yra keli paaiškinimai. „Galbūt tai yra kazuistinis, retai pasitaikantis, painus susirgimas ir medicina nėra tiek pažengusi, kad ankstyvoje stadijoje ją galėtume nustatyti“, – teigia gydytoja B. Aidukienė.

Kitas paaiškinimas, pasakoja gydytoja, pacientams mažiau patinka. „Galbūt simptomus sukelia psichologinės problemos. Žmonės yra pratę, kad būtinai yra organinė liga, kuri sukelia tam tikrų simptomų atsiradimą. Bet ne visada taip būna. Yra funkciniai dalykai, kuriems įtaką daro žmogaus psichologija. Kai tu pradedi žmogui tai aiškinti, jie dažniausiai pasako, kad ne, mane tyrė ir nieko nerado“, – teigia pašnekovė. Ji viena iš Lietuvos gydytojų, nominuotų DELFI išskirtiniame projekte „Tautos gydytojas“.

© DELFI / Karolina Pansevič

Gydytojai, sako B. Aidukienė, pirmiausia turi atmesti visas įmanomas somatines ligas. „Jei matome, kad visi tyrimai yra idealūs, tik tada galvojame apie psichosomatines ligas. Reikalingi išsamūs tyrimai, kad jas galėtume diagnozuoti“, – pasakoja šeimos gydytoja ir priduria, kad psichosomatinių ligų atsiradimui įtakos gali turėti depresija.

„Mano praktikoje psichosomatiniai susirgimai nėra dažnas reiškinys, tačiau jų tikrai pasitaiko. Kai esi išsisėmęs, nebežinai, ką daryti, nes viskas yra normos ribose, tai tada tikrai pasiūlai žmogui, kad galbūt reikėtų kreiptis į psichologą. Tie, kurie paklauso, būna patenkinti. Mūsų visuomenė dar yra susivaržiusi, bijo psichiatrų ir psichologų. Vakarų praktika rodo ką kitą ir, manau, kad su laiku ir mes pakeisime požiūrį“, – viliasi ji.

Prasidėjo sezoniai susirgimai

Tačiau gydytoja pastebi, kad pastaraisiais metais sergančiųjų įprastomis ligomis vis daugėja. „Sergamumas pastaruosius dvejus metus tikrai išaugo. Galbūt tam įtakos turi tai, kad mano apylinkė didėja ir tikrai yra daug vaikų. Vaikai yra linkę sirgti.

Šiuo metu yra pagausėję kvėpavimo takų susirgimų: ūminių tonzilitų, bronchitų. Turbūt tam įtakos turi karštis, kondicionieriai, ledai. Yra daugiau ir radikulafatijų: ateina žmonių su nugaros skausmais. Manau, kad kaltas darbo ritmas. Taip pat žmonės po žiemos yra sustingę, aptingę, o dabar kaip tik padaugėjo fizinio krūvio, žmonės važiuoja į sodus“, – sako B. Aidukienė.

© DELFI / Andrius Ufartas

Pašnekovė taip pat yra pastebėjusi, kad pacientai dažnai uždelsia ir į gydytojo kabinetą užsuka tik tada, kada nebegali pakelti ligos sukeliamų simptomų. „Žmonės uždelsia dėl labai įvairių priežasčių. Vieni nesureikšmina problemos, kiti galbūt bijo gydytojų ar diagnozės. Laiko trūkumas irgi daro savo. Jei žmogus gyvena vienkiemyje tai ir susisiekimas gali neleisti apsilankyti gydymo įstaigoje. Daugiausiai manau, kad kaltas problemos nesureikšminimas ir baimė“, – pastebi B. Aidukienė.

Simptomų ignoravimą, sako gydytoja, gali nulemti ir aukštas žmogaus skausmo slenkstis. „Skausmo suvokimas yra labai subjektyvus. Vieni mano, kad dar gali pakentėti, o kitas paeiti jau nebegali. Galbūt pas kitą žmogų yra žemas skausmo slenkstis, gydytojas analizuoja kitus simptomus ir pamato, kad skausmas nėra taip išreikštas kaip nupasakoja pacientas“, – sako medikė.

Svarbu profilaktika

Anot B. Aidukienės, žmonės dažnai nesuvokia, kad apsilankyti gydytojo kabinete, atlikti tyrimus jie gali profilaktiškai. „Jei artimieji mato, kad žmogus turi kažkokią problemą, tai reikia su jais kalbėti, aiškinti, kad geriau nueiti anksčiau nei vėliau. Nes kitaip, ta liga kur kas sunkiau pasiduos gydymui. Tikrai reikia, kad artimieji paskatintų“, – pastebi ji. Anot jos, dirbant mažesniame miestelyje, atsiranda artimesnis ryšys su pacientais bei jų šeimos nariais.

© DELFI / Kiril Čachovskij

Nors gydytoja gyvena Vilniaus mieste, kiekvieną dieną važiuoja į darbą Širvintose. Tačiau, sako ji, atstumas jos negąsdina. „Pasirinkau dirbti mažesniame miestelyje, nes čia žmonės yra nuoširdesni, labiau gydytojo klauso. Didmiesčiuose žmonės prisiskaito visko internete, patys sau tampa gydytojais. Mažesnis miestelis yra kitoks, turi šarmo. Pripranti prie tų žmonių, susipažįsti ir atrandi kitokias temas, ne tik sveikatos būklę“, – atvirauja B. Aidukienė.

Ši gydytoja dalyvauja išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas". Kviečiame nominuoti savo mylimiausią mediką ir balsuoti specialioje platformoje: