Lietuvos specialistai pabrėžia, kad viruso patekimo rizika Europoje yra vidutinė, o užkrečiamumo ir tolesnio plitimo – maža. Žmonės, keliaujantys į Kinija, raginami laikytis kosėjimo, čiaudėjimo higienos, dažnai plauti rankas, vengti masinio susibūrimo vietų. Taip pat pranešta, kad Kinijoje siaučiant koronaviruso protrūkiui, Vilniaus oro uoste nuo šeštadienio patikrinta 11 šioje šalyje keliavusių asmenų, rengiamasi šalies oro uostų darbuotojų mokymams.
Daro viską, kas įmanoma
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas laidoje „DELFI diena“ sako, jog Lietuvoje dar nėra diagnozuotų tokių atvejų.
„Galime tikrai pasakyti, kad Lietuvoje dar tikrai nėra diagnozuotų tokių atvejų. Ar neatvyko kas nors infekuotas, turbūt niekas negali pasakyti, bet tikėtina, kad ne. O ar šalis bus pajėgi, ir ar virusas atkeliaus, parodys artimiausias laikas. Manau, kas įmanoma, tikrai yra daroma“, – tikino jis.
Specialistas daugiau papasakojo apie patį virusą ir sako, kad kol kas kyla keli svarbūs klausimai. Vienas iš jų – kaip greitai šis virusas gali plisti.
„Koronavirusai nėra nieko naujo. Tai yra plati šeima virusų, kurie paprastai gyvena laukinėje gyvūnijoje. Vienas iš šeimininkų yra kupranugariai arba kiti gyvūnai, taip pat šikšnosparniai. Apie 30 proc. peršalimo ligų žmonėms sukelia koronavirusai. Jie priskiriami prie zoonozių, o tai reiškia, kad nuo gyvūnų gali užsikrėsti žmonės. Tokie ypatingi atvejai buvo prieš 17 metų, kai pasaulis sužinojo apie SARS, vėliau apie MERS ir kai buvo diagnozuoti nauji, neaiškūs pneumonijos atvejai. Buvo labai greitai nustatyta, kad tai koronavirusas, buvo greitai sukurtos sistemos.
Buvo pradėta kurti vakcina, tikiuosi, kad ji jau greitai bus ir bandoma. Taigi tapo aišku, kad yra naujas virusas, kuris maždaug 70 proc. panašus į SARS, o 30 proc. panašus į MERS.Pasaulio mokslininkai, sveikatos specialistai iš karto pradėjo kelti klausimus. Pirmas klausimas – kaip jis plinta, ar tai buvo tik pavieniai atvejai, kad nuo gyvūnų galima užsikrėsti, ar ir žmogus nuo žmogaus. Kurį laiką tai buvo neaišku, bet dabar jau tikrai žinoma, kad gali užsikrėsti ir žmogus nuo žmogaus“, – tikino specialistas.
Viruso struktūra nustatyta gana greitai
Anot jo, kitas svarbus klausimas – ar sunkus gydymas bei kiek žmonių miršta.
„Savaime aišku, kad pačioje pradžioje, kai buvo fiksuojami tie sunkiausieji atvejai, kur daug žmonių iškart mirdavo, buvo baiminamasi, kad mirtingumas gali būti panašus į SARS, kur mirė 10 proc. arba į MERS, kur mirė 30 proc. Daugėjant žinių, nusistovėjo mirštamumas, kuris siekia apie 3 proc.“, – tvirtino jis.
Anot direktoriaus, virusas visada pasinaudos galimybe plisti, jeigu žmonės sudarys sąlygas.
„Kaip ir prie bet kokio naujo patogeno, kuris yra atrandamas, paskui atsiranda įvairios sąmokslo teorijos. Jau dabar yra irgi viešinama spaudoje, kad ištrūko virusas iš laboratorijos – nieko panašaus. Yra posakis, kad pati gamta yra didžiausias teroristas ir pati sukuria įvairius mikroorganizmus, jeigu mes, žmonės, sudarysime sąlygas. Virusai visada pasinaudos galimybe plisti, jeigu žmonės sudarys sąlygas. Šio viruso struktūra buvo nustatyta gana greitai, matosi, kad apie 70 proc. yra to koronaviruso, kuris būna tarp gyvačių, ir 30 proc. būna tarp šikšnosparnių.
Tikėtina, kad gyvatės galbūt įgavo tą koronavirusą nuo šikšnosparnių ir taip užsikrėtė žmogus. Gamtoje taip nebūna, kad glaudžiame kontakte būtų ir gyvatė, ir šikšnorpasnis, ir žmogus. Jeigu mes sudarėme tokias sąlygas, net ir antisanitarines sąlygas, virusai pasinaudojo galimybe ir pradėjo plisti. Toliau kyla klausimas, kiek sparčiai jis galėtų plisti, kaip greitai nuo vieno viruso plis kitam. Atsakyti sunku, bet taip atsitikti gali. Dar svarbu, kaip mutuos šis virusas“, – kalbėjo jis.
„Gamtoje paprastai taip nebūna, kad patogenas išžudytų visus savo šeimininkus, tada jis ir pats žūtų“, – pridūrė jis.
Simptomai primena peršalimo ligas
Simptomai yra labai panašūs į peršalimo ligų. „Pirmiausia, virusai sukelia peršalimo ligas. Lengvesnėje formoje tie simptomai bus panašūs į gripą, bet sunkesni atvejai, apie 80 proc. žmonių pasireiškia aukšta temperatūra, kosulys, sloga ir dusulys, sunku kvėpuoti.“
Anot pašnekovo, mažai paguodžia tai, kad prieš koronavirusus nėra antivirusinių vaistų, o gydymas išlieka simptominis.
„Pavojingiausia yra mažiems vaikams, senjorams, žmonėms, kurių silpna imuninė sistema. Pirmieji mirties atvejai ir buvo šioje žmonių grupėje“, – sakė S.Čaplinskas.
Inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 14 dienų, iki dviejų savaičių. „Tai yra uždelsto veikimo bomba“, – sakė jis.
Kokia reikalinga higiena?
Anot S.Čaplinsko, žmonėms labai svarbu nuolat rūpintis savo higiena, plauti rankas, o išvykus į kitas šalis - nekontaktuoti su laukiniais gyvūnais.
„Iš karto turiu nuliūdinti, nes kaukių dėvėjimas nėra garantija, kad jūs neužsikrėsite oro lašeliniu būdu plintančia infekcija. Taip, tiesa, kad geriau ją dėvėti, negu nedėvėti. Kaukės dėvėjimas apsaugo tuo, kad jūs ranka nepriliesite burnos ir nosies. Labai svarbu, kad žmogus dėvėtų kaukę, kai pajunta simptomus. Šioje vietoje ta kultūra, kuri yra Kinijoje, gali vaidinti svarbų vaidmenį. Svarbu krupščiai plauti rankas, vengti vietų, kur gali būti sergančių žmonių. Kitose šalyse svarbu nekontaktuoti su laukiniais gyvūnais, taip pat turi būti gerai termiškai apdorotas maistas“, – tikino pašnekovas.
Paklausus, ar, S.Čaplinsko nuomone, šis virusas sukelia grėsmę žmonijai, jis tikino, kad tikrai taip.
„Manau, kad taip. Tai yra virusas, kuris yra naujas, žmonės jo prieš tai neturėjo. Tai reiškia, kad žmonės dar neturi imuniteto. Tai yra gyvūnų virusas, kuriuo gali užsikrėsti ir žmonės.“
