Daktaras sako, kad net ir pati stipriausia imuninė sistema gali nepastebėti vėžio, tačiau reguliari fizinė veikla – vienas iš būdų, galinti sumažinti riziką sirgti.
Kaip atrodo ir kaip veikia imuninė sistema?
Tai yra gynybinė organizmo sistema, sauganti jį nuo įvairių žalingų veiksnių – mikrobiologinių, fizinių, spinduliuotės, mechaninio poveikio. Imuninė sistema yra visame organizme, jei galime įsivaizduoti tikslią širdies ar kepenų vietą, ši sistema tokios vietos neturi. Ji pasiskirsčiusi visuose organuose. Imuninę sistemą galima įsivaizduoti kaip didelę armiją, kuri turi atskirus savo padalinius. Skirtingi padaliniai kovoja su skirtingais pažeidimas: vieni su virusais, kiti su bakterijomis, grybeliais, vėžiu. Navikas stengiasi sutrikdyti tas grandis, kurios kovoja su vėžiu, taip veikia kiekviena liga. Yra bendri komponentai, imuninė „priešakinė“ grandis, kuri yra kaip pirmasis sistemos batalionas, pasitinkantis bet kokią grėsmę. Kiti komponentai atsiranda tik tada, kai jų reikia – kai pajaučia, kad organizme yra priešų.
Ar visi gimstame su tokia pačia imunine sistema?
Komponentai yra tie patys, bet jų tvirtumas ir stiprumas tikrai skiriasi. Yra tam tikros molekulės, kurios atsakingos už tai, kaip organizmas sugebės atpažinti virusus. Yra keli šimtai variantų, kuriuos gali paveldėti žmonės. Būna ir taip, kad po kai kurių ligų imuninė sistema pradeda matyti patį organizmą kaip priešą ir prieš jį kovoti. Tokios ligos yra sunkios, sunkiai gydomos ir jas galima palyginti net su vėžiu.
Kokie požymiai rodo, kad žmogaus imuninė sistema nusilpusi? Ar apie tai galima spręsti iš dažnų peršalimų?
Ne visai. Kai kurie žmonės serga imunodeficitu, kai organizme trūksta kažkurios imuninės sistemos dalies arba ji yra neaktyvi. Imunodeficitas išryškėja vaikystėje, bet galima jį įgyti ir suaugus. Taigi, jei žmogus dažniau serga, gali būti du variantai: pirmas – jis tiesiog turi imuninę sistemą, kuri negeba stipriai apginti organizmo, antras – nepakankama mityba ar gretutinės ligos. Bet vienareikšmiškai pasakyti, kad, jei dažnai sergi, reikia problemų ieškoti imuninėje sistemoje – negalima.
Tikriausiai susiduriate su tokiu klausimu, kai žmogus suserga vėžiu ir sako, jog niekada niekuo nesirgdavo, imuninė sistema yra stipri, tad kaip gali būti, kad susirgo dabar?
Beveik kasdienis klausimas. Kai atsiranda vėžys, dažniausiai tai būna ne imuninės sistemos kaltė, o vėžio ląstelių budrumas. Net ir pati stipriausia imuninė sistema gali nepastebėti vėžio, nes jis nėra stabilus audinys ir jame mutacijos vyksta labai greitai. Vėžys sugeba taikytis prie bet kokių sąlygų ir, jei vėžinės ląstelės įgauna mutaciją, kuri leidžia išvengti imuninės sistemos priežiūros, žmogus suserga. Gali būti, kad žmogus sveikai maitinosi, sportavo, bet vis tiek susirgo. Naujausi tyrimai rodo, kad apie 60 proc. vėžinių susirgimų yra atsitiktinumas. Kai susikaupia pakankamai navikinių ląstelių, jos pralaužia imuninės sistemos barjerą ir priverčia ją pačią save slopinti. Kaip ir sakiau, imuninėje sistemoje yra kareiviai ir slopinantieji elementai, kurie nuslopina jau nebereikalingą imuninį atsaką. Vėžys būtent į juos nusitaiko. Jis randa organizme silpnąją vietą, komponentus, su kuriais gali bendradarbiauti, išskiria jiems reikiamas medžiagas ir jie, kaip kvaileliai, pradeda tarnauti vėžiui. Tada slopina imuninį atsaką, kuris turėtų naikinti vėžį ir, negana to, patys skatina ligos progresavimą.
Ar tiesa, kad imuninė sistema kiekvieną dieną kovoja su vėžinėmis ląstelėmis?
Niekas to tiksliai pasakyti negali, nes, kol nėra susirgimo, nėra ir kaip ištirti. Bet bent jau gyvūnų modeliuose pastebėta, kad navikinių ląstelių atsiradimas dar nėra vėžys ir jis nebūtinai susidarys. Vėžinė ląstelė gali atsirasti visai atsitiktinai, bet jei prie jos dar prisideda žalingi veiksniai, kaip kancerogenai ar rūkymas, ji gali tapti liga. Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu pastebėta, kad iš tirtų vyrų beveik kiekvieno prostatoje buvo navikinių ląstelių, nors vėžiu jie nesirgo. Tas ląsteles buvo apsupusi imuninė sistema. Tai netiesioginis įrodymas, kad tokių ląstelių būti gali, bet, kol imuninė sistema su jomis susitvarko, viskas gerai.
Apie imuniteto stiprinimą galima rasti labai daug informacijos. Kaip vertinate patarimus vartoti vitaminus, ežiuolės ekstraktą?
Tačiau stebuklingo vaisto niekas neranda. Imuninė sistema yra visur, ji organizmo dalis. Jei žmogus laikosi sveikos mitybos principų, sportuoja, susitvarko su lėtiniu stresu, nieko papildomai nereikia. Specialaus papildo, kuris padėtų būtent imuninei sistemai reaguoti stipriau – nėra. Kitoms sistemoms, pavyzdžiui, nervų ar kepenų, tokių papildų yra. Dėl ežiuolės preparatų – buvo ištirta, kad stipraus teigiamo poveikio jie neduoda. Papildus vartoti galima, bet jau pats pavadinimas pasako, kad tai papildantis dalykas. Normaliai būklei reikia geros, subalansuotos mitybos.
Kokia ta mityba turėtų būti? Dabar yra tiek daug variantų, kai visiškai atsisakoma cukraus ar gliuteno.
Kažko visiškai atsisakyti yra kraštutinumas, dažniausiai užtenka tiesiog riboti, pavyzdžiui, saldumynus. Mėsos atsisakyti nereikėtų, bet reikėtų vengti raudonos mėsos. Turėtų dominuoti paukštiena, triušiena ir būtinai žuvis – menkė, lašiša. Maistas turėtų būti kuo spalvotesnis, ypač daržovės. Ne dėl grožio, bet todėl, kad skirtingų spalvų daržovėse yra skirtingų maistinių medžiagų. Organizmo neišmokysite gyventi be cukraus ar angliavandenių – jų reikia mūsų kūnui, o to visiškai atsisakius, organizmas pats pradės tas medžiagas gaminti. Vegetarai negauna reikiamų vitaminų organizme, nes žmogus yra visaėdis ir nieko čia nepadarysi.
Kiek laiko per dieną reikėtų būti fiziškai aktyviam, kad gautume iš to naudą?
Per dieną bent pusę valandos pasivažinėti dviračiu. Kodėl tai svarbu? Visi turime daug virusų, kurie iš dalies nekenksmingi, kol yra imuninės sistemos kontrolėje. Kad tai nuolat darytų, imuninė sistema sunaudoja labai daug resursų. Bėgant metams, kiekvieną kartą, kai imuninė sistema į tai reaguoja, joje didėja tam tikrų imuninės sistemos atminties komponentų. Todėl kiekvieną kartą prieš virusą nukreiptas batalionas vis didėja. Vyresniame amžiuje šių komponentų gali susidaryti net iki ketvirtadalio, mums jų tiek nereikia. Imuninė sistema ne guminė, jei yra pakankamai komponentų, iš kaulų čiulpų nauji komponentai nukreipti prieš naujas grėsmes neišeina. Amerikiečiai pastebėjo, kad intensyvesnio fizinio aktyvumo metu, limfocitai išeina į kraują, nes tuo metu yra didesnė rizika susižeisti. Taip pat sporto metu senieji imuninės sistemos komponentai, kurių mums nereikia, pasišalina iš kaulų čiulpų. Pasibaigus fiziniam aktyvumui jie žūsta, tokiu būdu šitas perteklius sumažinamas. Ir organizmas turi vietos naujiems komponentams, kurie padaro kūną stipresniu. Persistengti sportuojant nereikia, bet šiek tiek save paspausti, pavaikščioti spartesniu žingsniu, šiek tiek pabėgioti būtų puiku.
Ir pabaigai trumpai: ateina peršalimų, gripo sezonas, ką patartumėte visiems?
Kalbant apie gripą, tai efektyviausia priemonė yra skiepas. Taip padarius imuninė sistema išmokoma atpažinti ir reaguoti į šį virusą, todėl, net jei ir susergama po skiepo, komplikacijų tikrai bus išvengta. O šiaip – sveika mityba, fizinis aktyvumas, lėtinio streso suvaldymas ir grūdinimasis. Žinoma, ne toks, jog įšokama į ežerą žiemą, tokiu atveju viskas pasibaigs plaučių uždegimu. Bet prausiantis po dušu galima palaipsniui nusistatyti vėsesnį vandenį, atšalus orui nepradėti labai storai rengtis, nelepinti organizmo.
