Vytauto ligos istoriją galima vadinti sėkmės istorija. Kaip ir daugumai pacientų, liga jam buvo nustatyta beveik atsitiktinai – vyras nejautė jokių skausmų ar kitokių nemalonių pojūčių. Tiesa, pašnekovas prisimena, kad prieš 10 metų gausiai rūkydavo, tačiau šį žalingą įprotį jau buvo metęs.
Be to, jam buvo padidėjęs kraujo spaudimas, dėl kurio teko gerti vaistus. Tačiau vieną dieną namuose teko vežti malkas. Po dienos intensyvaus fizinio darbo, Vytauto žmona ant jo šono pamatė guzelį.
Tada buvo nuspręsta, kad ir dėl šio nedidelio guzelio į gydytojus kreiptis – verta. Tačiau per pirmąjį vizitą nebuvo aptikta jokia liga. Vytautas prisiminė, kad gydytojai nepasidavė: „sako, dėl šventos ramybės padarykime echoskopiją. Padarius šį tyrimą buvo nustatyta, kad išsiplėtusi pilvo aorta.“
Vytautas apie tokią ligą nė nebuvo girdėjęs. Bet neužtruko nė pusmečio, kol buvo išoperuotas ir paleistas namo.
„Kai echoskopijos būdu nustatė, kad turiu pilvo aortos aneurizmą, buvo 6,3 cm, o po 5 mėnesių buvo arti 6,5 cm. Po operacijos reanimacijoje prabuvau parą ir po to jau pats galėjau ir į tualetą nueiti. Dabar jokio skausmo nejaučiu“, – kalbėjo buvęs pacientas.
Didžiausia rizika – vyrams virš 65 metų
Kraujagyslių chirurgas Tomas Baltrūnas pasakojo, kad pilvo aortos aneurizma dažniausiai kankina vyrus virš 65 metų – jiems rizika didžiausia. Lietuvoje pagal gyventojų skaičių šią ligą diagnozuojame 4 kartus mažiau nei turėtume. Ir, deja, bet tai nėra džiuginanti statistika. Tai paprasčiausiai reiškia, kad daug žmonių gyvena su šia liga ir miršta dėl jos to net nežinodami.
Be to, kaip pastebi gydytojas, apie tai, kuo sirgo, tokiu atveju žmogus negali perduoti ir savo vaikams, kurie galbūt irgi yra paveldėję polinkį sirgti pilvo aortos aneurizma.
„Sunku pasakyti, kiek genetika yra svarbi. Paveldėjimas svarbus, bet kiek tiksliai, pasakyti mokslas negali. Yra žinoma, kad jei žmogus turi aneurizmą, yra didelė rizika, kad ir kitoje vietoje ji bus. Pavyzdžiui, jei žmogus turi pilvo aortos aneurizmą, yra padidėjusi rizika, kad bus ir galvos aneurizma, pakinklio aneurizma“, – sakė T. Baltrūnas.
Vienintelis rizikos veiksnys, kuris šiuo metu tikrai įrodytas, tai rūkymas. Jis stipriai didina ligos išsivystymo ir progresavimo riziką. Taip pat rizikos veiksnys yra vyriška lytis bei amžius.
Kol kas jokių vaistų, pagydyti šiai ligai, nėra. Tad efektyviausias būdas ir toliau lieka operacija.
„Pagrindiniai dalykai, kuriuos galime padaryti, tai laiku aptikti ligą, ją prižiūrėti ir, pasiekus tam tikrą saugią ribą ryžtis gydymui, kurio rezultatai yra labai geri. Komplikacijos būna maždaug 1-2 proc. pacientų. Jei liga apleista, komplikacijų kiekis didėja ir rezultatai prastėja“, – kalbėjo pašnekovas.
Plyšus aortos aneurizmai statistika labai liūdna – daugumos žmonių Lietuvoje net neatveža į gydymo įstaigas, o iš atvežtų, pasak pašnekovo, apie 60-70 proc. miršta.
„Cholesterolis turi kažkokių sąsajų, bet visiškai tiksliai pasakyti, kad tikrai daro didelę įtaką – negalima. Vis dėlto jį reikėtų laikyti normos ribose, nes atliekant operaciją jis labai svarbus. Jei ilgą laiką cholesterolis buvo per aukštas ir įvairios sistemos jau pažeistos, tai tokiam žmogui atlaikyti operaciją bus labai sunku“, – perspėjo gydytojas.
Simptomų dažniausiai nėra
Pasak T. Baltrūno, patys vyrai retai kada ateina išsitirti, o ir pacientą Vytautą taip pat atvedė žmona.
„Simptomų iš esmės nėra. Gali būti koks nors gumbas. Bet dažniausiai lietuvių vyrų pilvas būna toks, kad nelabai ten ką ir užčiuopsi“, – švelniai pajuokauja T. Baltrūnas.
Visame pasaulyje vyrų su šia liga yra maždaug 2-3 procentai.
„Lietuvoje nėra patvirtintos tvarkos, kad visus vyrus virš 65 metų, atėjusius pas gydytoją, reikėtų siųsti pasitikrinti dėl pilvo aortos aneurizmos. Tuo mes skiriamės nuo kitų Europos sąjungos šalių. Dabar bandome inicijuoti Lietuvoje tokią patikrą. Tai yra galbūt viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje tokia nedidelė vidutinė gyvenimo trukmė. Tarp vyrų ir moterų skirtumas yra apie 10 metų ir tai vienas iš didžiausių skirtumų Europoje“, – laidoje pastebėjo gydytojas.
T. Baltrūno manymu, Lietuvoje beveik niekada po mirties neišsiaiškinama, jog žmogus mirė dėl pilvo aortos aneurizmos.
„Jei žmogus miršta Lietuvos miestelyje X, atvažiuoja greitoji, jau randa jį mirusį, skrodimų Lietuvoje atliekama arti 0. Tai reiškia, kad tikrosios mirties priežasties nesurandama. Atvykęs felčeris užrašo kokią nors mirties priežastį, kurią žino geriausiai, pavyzdžiui, miokardo infarktą, ir viskas“, – sakė pašnekovas.
Tai įrodo ir jau minėta gydytojo statistika iškraipyta, nes Lietuvoje šios ligos nustatoma 4 kartus mažiau nei kitur.
Ligos progresavimas vyksta dešimtmečiais. Chirurgiškai liga gydoma tik tada, kai aortos diametras pasiekia 5,5 cm, nors normali aorta yra iki 2 cm.
„Paprastai tariant, tai lyg vaikišką oro balioną pripūsti. Pirmus įpūtimus daryti labai sunku, bet vėliau dar daugiau jį pripūsti yra labai nesudėtinga. Kuo guma labiau pertempta, tuo lengviau jis pučiasi, o prieš pat sprogimą – išvis lengvai, – sakė T. Baltrūnas.
– Principas ir yra tas: iki 5,5 cm vyrams arba iki 5 cm diametro moterims, plyšimo rizika yra nedidelė ir progresavimas yra gana lėtas. Perėjus šią ribą labai stipriai greitėja ir augimo greitis, ir plyšimo rizika. Pasiekus 6,5 cm, plyšimo rizika yra 30 proc. per metus.“
Operuoti galima 2 būdais
Pirmas ligos nustatymas yra echoskopu. Pasiekus tam tikrą ribą, reikia išsamesnės diagnostikos ir atliekama kompiuterinė tomografija.
Kadangi vaistų gydymui nėra, pacientą tenka operuoti. Yra 2 pagrindiniai operacijos būdai: atvira ir minimaliai invazinė, kai naudojamas stentas.
„Atvira operacija yra šiek tiek didesnė trauma, bet ji turi vieną didžiulį privalumą – po tokios operacijos ligos pasikartojimo rizika yra arti 0. Žmogus kažkiek ilgiau prabus reanimacijoje, kai kam tenka vykti ir į reabilitaciją, bet paskui viskas pamiršta“, – pasakojo gydytojas.
Tuo metu operacijos su stentu didžiulis pliusas yra tai, kad praėjus vienai ar porai dienų po operacijos, pacientas jau gali vykti namo be jokių didesnių žaizdų išskyrus nedidelį pjūvį kirkšnyje.
„Tačiau po to reikia sveikatos priežiūros, po 3, 6, 12 mėnesių vis reikia kartoti kompiuterinę tomografiją. Ir toks sveikatos sekimas vyksta visą gyvenimą. Po to intervalai retėja, bet visgi lieka visą gyvenimą. O 15 proc. žmonių reikia dar vienos operacijos“, – kalbėjo T. Baltrūnas.
Kaip atpažinti žmogų, kai jam plyšo aortos aneurizma?
Istorijų, kaip elgiasi žmogus, kai jam plyšta aorta, pasak gydytojo, yra visokių, bet dažniausias simptomas yra itin stiprus skausmas pilve, nes suplyšusi aorta ima tempti visus kitus organus.
Tada žmogus dėl didelio kiekio prarasto kraujo netenka sąmonės. Aplink aortą ištekėjęs kraujas kreša, žemas kraujo spaudimas lemia, kad žmogus nustoja kraujuoti. Po kiek laiko, kaip pasakoja gydytojas, iš visokių kūno rezervų išmetami kraujo likučiai ir žmogus atgauna sąmonę.
„Jaučia didelį pilvo skausmą, bando kviestis greitąją. Jei kraujas vėl pradeda plūsti kiek vėliau, tai jis turi šansą būti išgelbėtas, bet, jei iškart po pirmojo kraujavimo, mažai šansų. Yra, kad ir patys žmonės su automobiliu atvažiuoja į ligoninę, dar vairuoja“, – sakė T. Baltrūnas.
Visiems vyrams, kuriems virš 65 metų, ypač tiems, kurių giminėje yra žmonių, mirusių staigiai ir dėl aneurizmos arba dėl neišaiškintos priežasties, gydytojas sako, kad tikrai vertėtų nueiti pas šeimos gydytoją ir pasakyti, jog nori pasidaryti echoskopiją.
