Pavyzdžiui, turbūt retas žmogus žino, kad gaurometis gali atstoti juodą kavą ar tonizuojančias arbatas, garšva laikoma mėsos pakaitalu, o susmulkinus kiaulpienės kotelį, galima pasigaminti organizmą valančius makaronus.
Galima gerti vietoje kavos ar stiprios arbatos
Bene labiausiai žolininkas išskiria gaurometį. Anot jo, reikia jį pafermentuoti, palaikyti stiklainyje ir po kurio laiko mėgautis nuostabia arbata ar kava.
„Tai yra nuostabus augalas. Liesas ir aukštas, lapai turėtų būti be dantukų, iki 1 metro 80 centimetrų užaugantis augalas. Reikia gerti jo arbatą. Gaurometis padeda mūsų nervų sistemai. Ne veltui būtent doktorantūroje jį jau ketverius metus ir studijuoju. Tai yra augalas, kurį galima gerti vietoje žaliosios arba juodosios arbatos. Galima jo prisirinkti, pafermentuoti, patrinti tarp rankų, įdėti į stiklainį, šiltai palaikyti ir turėsite nuostabiausią arbatą“, – laidoje kalbėjo M.Lasinskas.
Paklaustas, kur ieškoti gauromečio, žolininkas tikino, kad didžiausia tikimybė jį rasti sausose vietose. „Gaurometis mėgsta sausas vietas, pavyzdžiui, avietynus. Jeigu yra drėgna vieta, tai gali būti ožkarožė. Ji yra panaši, bet ten lapai su dantukais, jo nereikia imti“, – pabrėžia jis.
Gyslotis – į salotas ir nuo plaučių ligų
Dar vienas augalas, kuris gali tapti puikia salotų sudedamąja dalimi – gyslotis.
„Gyslotis yra mūsų pakeleivis, jis auga ant takelių. Gyslotis gali būti skirtas pirmajai pagalbai. Galima jį naudoti taip pat ir nuo plaučių ligų, galima naudoti kaip salotas, o sėklytes naudoti kaip vidurius laisvinantį augalą“, – kalbėjo M.Lasinskas.
O štai kalbėdamas apie kiaulpienių naudą, žolininkas išskyrė tai, kad iš kiaulpienės galima pasigaminti ne tik kavos, bet ir makaronų. Tam, anot jo, turėtų būti naudojami stiebeliai.
„Kiaulpienė yra vienas iš geriausių augalų pasaulyje. Net patys japonai tyrinėjo ženšenį ir kiaulpienę. Spėkite, kuris augalas laimėjo? Kiaulpienė! Kiaulpienė gali veikti visą mūsų organizmą. Anksti pavasarį galima išsikasti šaknis, nuplauti, gabaliukais supjaustyti, išdžiovini ir kramsnoji po šaukštelį per dieną, keptuvėje paskrudini, sumali ir gauni kavos pakaitalą. Kai atsiranda lapeliai, valgai lapelius. Iš stiebelių – makaronai. Stiebelius reikia supjaustyti gabalėliais, raugintų kopūstų, medaus šaukšto ir valgai makaronus, organizmą valančius makaronus“, – sako žolininkas.
Mėsos pakaitalas ir geležinė apsauga nervams
Stebina faktas, kad yra augalas, kuris gali net labai patikti vegetarams. Tai – garšva.
„Garšva yra mėsos pakaitalas. Ji tai pat gerina širdies veiklą, galima pasigaminti žalią kokteilį, dar įdedant obuolį ar bananą“, – tikina vyras.
Pavasarį daugelis žmonių jaučiasi pavargę ir neturintys pakankamai jėgų. Anot žolininko, yra augalų, kurie net ir tokiam pavargusiam žmogui galėtų tapti tikru energijos aleksyru.
„Pavyzdžiui, gaurometis taip pat gerina imuninę sistemą. Nervams taip pat gera yra jonažolė, kuri suteikia jėgų ir gerina nuotaiką. O jeigu norima ramybės ir lengvai užmigti, tai pirmiausia reikia valandą prieš miegą išjungti telefonus, nes mes kartais su jais net užmiegame.
O vaistažolių stiklinėlę reiktų išgerti maždaug likus pusvalandžiui iki miego. Išvardysiu nuo silpnesnio iki stipriausio: melisa, mėta, levanda, medetka, avižų žolė, valerijonas, apynys. Šie augalai gali padėti užmigti“, – laidoje sakė vaistažolininkas.
Vertingiausia dalis lieka šiukšlių dėžėje
Dar viena naudinga vaistažolė – jonažolė.
„Jonažolė yra žinoma visiems. Iš jonažolės galima gerti ne tik arbatą, nes kai ją išgeriame, nuosėdas išpilame į šiukšlių dėžę, bet būtent geresnioji dalis ir atsiduria šiukšlių dėžėje. Jonažolės nepasisavina per vandenį, nes ją reikia visą sukramtyti“, – sakė M.Lasinskas.
Paklaustas apie pagrindinius patarimus žmonėms, kurie nusprendė patys ieškoti vaistažolių ir jas vartoti, VDU doktorantas sakė, jog reikia šviesti visuomenę ir mylėti gamtą. „Žmonės daug vartoja vaistažolių ir dažnai užsiima savigyda. Juk ir kaimuose žmonės retai eina į vaistinę, jeigu tiesiog sutrinka virškinimas. Labai svarbu gydytojams ir vaistininkams bendrauti ir rasti bendrą kalbą. Jeigu žmogus vartoja penkių rūšių vaistus ir dar duodi kokią jonažolę, kuri tokiu atveju net gali būti kenksminga, nes ji irgi veikia kepenis. Reikia šviesti visuomenę ir apie tai daug kalbėti“, – pasakojo M.Lasinskas.
Sako, kad tapome tinginiais
Anot jo, taip pat labai svarbus yra vertybių klausimas. „Mes norime viską supakuoti ir įdėti į maišelius, nes neva jeigu netyčia prisiliesi prie žemės, tai bus kažkas blogo. Mes tapome tinginiais, tingime nuvažiuoti iki daržo, o juk taip paprasta nuo tos kiaulpienės nupūsti vabalėlį ir tiek. Žolininko taisyklė primena, kad anksčiau žmonės žuoliauti ruošdavosi iš vakaro: apsirengdavo lininius drabužius, ryte pasimelsdavo, pasiruošdavo, jeigu kažką sutinki, su niekuo nešneki. Žmonės, prieš skindami vaistažolę, jai padėkodavo, dar ir šiukšles aplink aprinkdavo. Tai yra vertybių klausimas ir nereikia bijoti gamtos“, – sako žolininkas.
Jis pabrėžia, kad vaistažolių reikia ieškoti ten, kur tylu ir ramu. Deja, tokių vietų mažėja, o žmonės visai negerbia aplinkos.
„Pirmiausia, reikia pasakyti, kad 99 augalai iš poros tūkstančių yra nuodingi ir valgomi tik vieną kartą. Tai žinoti tikrai labai svarbu. Reikia neperdozuoti, dažnumas būtų toks, kad septynias dienas geri ir tris darai pertrauką. Jeigu mėtų arbatą geri septynias dienas iš eilės, paskui būtinai reikia padaryti pertrauką. Jeigu vaistažolių mišinys, pavyzdžiui, mėta, melisa, ramunėlė, tai jau yra nošpa. Augalų reikia ieškoti ten, kur yra tylu ir ramu. Po truputį viskas vyksta šiukšlynu ir tų vaistažolių lieka vis mažiau. Kita vertus, jų galima rasti ir sode“, – pabrėžė specialistas.
