Keliaujantiems rekomenduoja užsiregistruoti
Pasak D. Razmuvienės, NVSC nuolat kontaktuoja su rizikos zonose buvusiais žmonėmis.
„Greitoji medicinos pagalba nuo vasario 22 dienos, kai daug žmonių grįžta iš Italijos, į ligoninę dėl galimo koronaviruso vežė jau apie 50 žmonių. Tačiau patvirtinto atvejo kol kas nėra nei vieno. Vien šią naktį greitoji vežė apie 10 asmenų, kurie buvo ne tik Italijos šiauriniuose regionuose ar Kinijoje. Žmonės susirūpinę jau ir tie, kurie buvo aplink, kitose Rytų šalyse, Vietname, Tailande. Baimintis ir panikuoti nereikėtų, viską reikia vertinti labai ramiai“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Nors Šiaurės Italija ir žemyninė Kinijos dalis yra rizikos zonose, tačiau specialistė sako, kad rizika yra pakankamai žema. Visi, kurie šiuo metu lankėsi rizikos zonose, gali prašyti darbdavio sudaryti sąlygas dirbti nuotoliniu būdu. Jei to padaryti negalima, galima prašyti 14 dienų nedarbingumo. Tereikia užpildyti anketą NVSC svetainėje.
Gavus nedarbingumą ar dirbant namuose, labai svarbu laikytis griežtos asmens ir aplinkos higienos. Šiandien Lietuvoje žmonių, grįžusių iš rizikos zonų ir paprašiusių nedarbingumo yra beveik 1000.
„Tačiau prieš skubant kviesti greitąją, reikia atlikti detalią žmogaus apklausą, ar tikrai nebūtų galima jam suteikti kitokios pagalbą, kad nereikėtų vežti į gydymo įstaigą“, – sakė D. Razmuvienė.
Didžiausia rizika atkeliauti koronavirusui – atskridus lėktuvui su sergančiu asmeniniu. Tad oro uostuose nuo sausio mėnesio keleiviams teikiama informacija, jie konsultuojami.
„Negaliu pasakyti, kad patikra neveiksminga, nes ypač dabartiniu metu, lėktuvų iš Milano į Lietuvą per savaitę yra 14 reisų. Juos sutinkantys darbuotojai informuoja, pildo anketą, kur buvo, kiek laiko buvo, visus asmens duomenis“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Jolita Būčytė-Šidlauskienė pabrėžia, kad keliaujantiems ne tik po Kiniją ar Italiją, tačiau ir po kitas šalis, reikėtų sekti naujienas ir rekomendacijas puslapyje www.keliauk.urm.lt arba parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“.
„Matome, kad rekomendacijas seka ir savo keliones registruoja vis daugiau žmonių. Dažniausiai žmonės klausia kaip jiems elgtis, važiuoti, ar ne, tačiau tiesioginio atsakymo pasakyti negalime, jie patys turi apsispręsti, galime tik rekomenduoti, – sakė J. Būčytė-Šidlauskienė.
– Labai tikėtina, kad keliaudamas žmogus pateks į karantino zoną. Užtenka vieno viruso atvejo, kad būtų uždarytas viešbutis ar kita vieta, kurioje gali būti ir lietuviai. Nesvarbu, kad galbūt jie ir nėra užsikrėtę“.
Paklausus, ar į tokią situaciją pakliuvusius lietuvius būtų galima išgabenti, specialistė atsako, jog taip buvo, kai koronavirusas išplito Kinijoje Uhano mieste.
„Tada mūsų ambasada Kinijoje skambino visiems žmonėms, kurie gyvena arba keliauja Kinijoje, ir klausė, tačiau mūsų trys piliečiai, nuolat gyvenantys Kinijoje, patys atsisakė išskristi“, – sakė J. Būčytė-Šidlauskienė.
Lietuvai išvengti viruso nepavyks
D. Razmuvienė tikina, kad Lietuva yra tikrai pasiruošusi atvejui, kai koronavirusas būtų nustatytas ir čia. Be to, dabar jau nebėra abejonių, jog ši liga neilgai trukus pasieks ir Lietuvą.
„Pasiruošė visi, pradedant nuo tretinio lygio ligoninių, kuriose bus hospitalizuojami įtariami ligoniai, lygiai taip pat ir kitos gydymo įstaigos, kurios gali netyčia priimti tuos pacientus, jei jie nežinotų tvarkos, kad negalima eiti iš namų įtarus virusą ir skambinti 112. Izoliavimo patalpos jau yra patikrintos. Pačiai teko matyti, kaip vyksta galimai užsikrėtusių koronavirusu asmenų pervežimas“, – pasakojo D. Razmuvienė.
Vis dėlto, pasak specialistės, koronaviruso Lietuvoje išvengti nepavyks.
„Ir dabar žinome, kad yra lietuvių slidinėjančių Italijoje, ir jie grįš. Inkubacinis laikotarpis yra 14 dienų, tačiau nesame pranašai ir negalime pranašauti, ar tai įvyks už dviejų savaičių, ar už savaitės. Žmonės galėjo atskristi esantys inkubaciniame periode, liga gali pasireikšti po 14 dienų, vidutiniškai tai įvyksta per 2-7 dienas. Bet nekelkime panikos, tikrai visi yra pasiruošę“, – sakė epidemiologė.
Grįžęs iš kelionės ir save izoliavęs žmogus turi elgtis labai atsakingai ir rūpintis asmens higiena, plauti rankas.
Toks žmogus namuose turi nešioti medicininę kaukę, plauti rankas su muilu ir vandeniu 20-30 sekundžių bei jas dezinfekuoti su daugiau nei 60 laipsnių alkoholio turinčiomis dezinfekcinėmis priemonėmis turinčiomis.
Taip pat jis turi vengti išeiti į išorę, stengtis su šeimos nariais išlaikyti bent 1 metro atstumą, gyventi kitame kambaryje, vėdinti patalpas, plauti kambarius.
„Kol kas nėra aiškus šio viruso plitimo kelias. Šiuo metu dar nepatvirtinta, bet gali būti, kad jis plinta ir oraliniu-fekaliniu keliu. Jei būtų paskelbtas pirmasis užsikrėtimo atvejis Lietuvoje, būtų susisiekiama su visais žmonėmis, kurie galimai kontaktavo su užsikrėtusiuoju – tuo pačiu reisu skridusiais keleiviais, oro uosto personalu. Jie būtų izoliuojami 14 dienų ir kasdien apklausiami. Greitoji žino kaip elgtis, ligoninės taip pat yra pasiruošusius, aprangą jie turi. Nemanau, kad kažkurioje grandyje bus panika“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Kada tikrai reikėtų skambinti 112?
Specialistės atsako, jog skambinti bendruoju pagalbos telefonu reikėtų, jei žmogus pasijuto blogai po buvimo Šiaurės Italijoje arba Kinijoje, pajuto karščiavimą, gerklės skausmą, kosulį, dusulį.
„Turi būti bent vienas iš šių simptomų. Tai ir reikėtų pasakyti paskambinus 112. Asmuo turėtų būti pasiruošęs medicininę kaukę, kad, kol atvažiuos greitoji, neužkrėstų kitų šeimos narių. Jokiu būdu neiti į gydymo įstaigą. Jei žmogus pasijuto blogai, tačiau nesilankė tuose regionuose, turi skambinti į savo gydymo įstaigą savo šeimos gydytojui ir pasakyti, kaip jaučiasi. Jei gydytojas paprašo, reikia ateiti į ligoninę, kad žmogus gautų nedarbingumą dėl gripo ar kitos jam nustatytos ligos“, – sakė D. Razmuvienė.
Kas yra Covid-19?
Kinijoje protrūkį sukėlęs koronavirusas (COVID-19) yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Apskritai koronavirusai yra didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS) ar sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) koronavirusines infekcijas.
Kokie simptomai pasireiškia žmonėms užsikrėtus COVID-19?
Simptomai yra panašūs į gripą, žmogų kankina karščiavimas, kosulys, dusulys ir kiti kvėpavimo sutrikimai, raumenų skausmai ir nuovargis. Pažengusiais ar sunkesniais ligos atvejais virusas sukelia sepsį (kraujo užkrėtimą) ir septinį šoką, plaučių uždegimą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Kas gali padėti apsisaugoti nuo viruso?
- Atsisakykite nebūtinų kelionių, ypač į šalis, kuriose yra koronaviruso protrūkis;
- Kuo dažniau plaukite rankas, tai darykite kaskart po kontakto su svetimais paviršiais. Rankas plaukite kruopščiai. Jei turite, galite naudoti pirštines, bet jas taip pat būtina plauti;
- Venkite rankomis liesti veidą, tai galima daryti nebent iškart, kai nusiplovėte rankas;
- Kuo dažniau vėdinkite patalpas.
Ar medicininės kaukės apsaugo nuo koronaviruso?
Medicininės kaukės rekomenduojamos pacientams, kurie kosėja ir čiaudi, kad sulaikytų su lašeliais viruso plitimą aplinkoje. Atkreipiame dėmesį, kad medicininės kaukės viruso nesulaiko ir tuo pačiu neapsaugo nuo užsikrėtimo, jei yra artimas kontaktas.
Kaip žmogus gali užsikrėsti COVID-2019?
Šis virusas gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami.
Inkubacinis laikotarpis (t. y. laikotarpis nuo užsikrėtimo iki simptomų atsiradimo) yra nuo 2 iki 12 dienų. Nors žmonės dažniausiai būna užkrečiami, kai pasireiškia simptomai, įtariama, kad kai kurie žmonės gali perduoti virusą dar iki simptomų atsiradimo.
Ką daryti, jei grįžote iš šalies, kurioje yra koronaviruso protrūkis?
Rekomenduojama likti namuose (izoliuotis) 14 d. po paskutinės buvimo paveiktoje teritorijoje dienos ir būti pasiekiamam visą izoliavimosi laikotarpį telefonu ir el. paštu, kad su jumis galėtų susisiekti ir apie jūsų sveikatą pasiteirauti specialistai. Nesilankyti viešose vietose, pvz., mokykloje, darbe, universitete, masinio susibūrimo vietose, visą izoliavimosi laiką nepriimti svečių namuose; kasdien matuoti kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir pranešti jums skambinančiam visuomenės sveikatos specialistui apie atsiradusius sveikatos pokyčius.
Ką daryti įtarus, jog sergate koronavirusu?
Jei galimai turėjote kontaktą su sergančiuoju koronavirusu ir pajutote ligos simptomus, jokiu būdu neikite pas šeimos gydytoją. Neišėję iš namų skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie įtariamą ligą. Kol atvažiuos medikai, niekur neikite.
Kaip atsirado virusas?
2019 m. gruodžio 31 d. Uhano miesto sveikatos apsaugos komisija (Hubėjaus provincija, Kinija) pranešė apie keletą neaiškiomis aplinkybėmis pasireiškusių pneumonijos atvejų. Jų priežastys buvo susietos su Uhano jūros gėrybių turgumi – prekyviete, kurioje parduodamos žuvys ir įvairių rūšių gyvūnai. 2020 m. sausio 9 d. Kinijos ligų kontrolės centras informavo apie naują koronavirusą (2019-nCoV) ir paskelbė genomo seką. Sekos analizė parodė, kad identifikuotas virusas yra susijęs su SARS-CoV grupe.
