aA
Dabar pats laikas natūraliai „pasirinkti“ įvairioms organizmo funkcijoms gyvybiškai svarbaus vitamino D, mat jis gaminasi odoje būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose. Tačiau, ką daryti, jei saulė, pavyzdžiui žiemą, ištisus mėnesius nešviečia, o gydytojai apie saulės poveikį grasina vėžiu?

Į tokius ir kitus klausimus DELFI laidoje „Sveikatos receptas“ papasakojo dermatovenerologė Asta Dumbliauskienė ir šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

– Ar visiems lietuviams trūksta to vitamino D? – gydytojų paklausė laidos vedėja Kristina Ciparytė.

– Valerijus Morozovas.: Ne vien tik lietuviams, o visiems trūksta vitamino D, tai paaiškėjo pakankamai neseniai. Dabar, galima sakyti, yra vitamino D trūkumo epidemija. Ji būdavo visą laiką, bet šiuo metu ji labai stipriai suaktyvėjo. Net ir labai saulėtose šalyse, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, moterys dėl savo aprangos visiškai negauna saulės šviesos, tad ir joms labai trūksta vitamino D. Kitur – dėl maisto trūkumo, pas mus – ir dėl maisto, ir dėl saulės šviesos.

Galima sakyti, mums visiems trūksta vitamino D, kas nevartoja jo papildomai.

Asta Dumbliauskienė: Lenkų endokrinologai darė gana plačią patikrą, tai 90 proc. įvairaus amžiaus lenkų trūksta vitamino D. Tai, ko gero, mes esame panašioje situacijoje ir mums jo tikrai trūksta.

Vitaminas D
Vitaminas D
© Shutterstock

– O kodėl epidemija dabar? Prieš 50 metų mums pakako saulės?

– A. D.: Saulės gal pakako, bet buvo ir kitoks požiūris į ją. Vitaminą D natūraliu būdu mes įsisaviname per odą, iki 100 proc. vitamino D gaminasi odoje ir iki 20 proc. gauname su maistu. Dabar, mes, kaip dermatologai, pradėjome stipriai žmones perspėti dėl ultravioletinių saulės spindulių poveikio, perspėjame saugotis saulės ir joje nebūti, iškilo klausimas – o kaip daryti su tuo vitaminu D? Kuo mes labiau saugomės saulės ir kuo mes tokiu būdu saugomės nuo odos vėžio, vitamino D papildomai neprisigaminame.

– Tai ką daryti?

– A. D.: turėtų būti išsikeltas klausimas – ko mes labiau bijome: vėžio ar vitamino D trūkumo ir ką mes greičiau galime atitaisyti – ar vėžį, ar yra gudresnis būdas pasipildyti vitaminu. Tai, manau, geriau būtų baimintis to, kas tikrai yra įrodyta – įvairių vėžinių odos susirgimų – ir, ko gero, papildomai vartoti vitaminą D. Aš vis tiek esu už tai, kad reikia tepti kremą nuo saulės (dėl apsauginio kremo vitaminas D odoje nesigamina).

– Daug kalbame apie vitaminą D, gydytojau, kuo jis toks ypatingas?

– V. M.: Šis vitaminas yra reikalingas visiems – pradedant odontologija ir baigiant onkologija. Svarbu ir kardiologijoje, ir neurologijoje, jau net neverta kalbėti apie osteoparozę ir kt. Vitaminas D visur yra svarbus. Dėl jo trūkumo išsivysto ir lėtinis nuovargis, daro įtaką daugybei simptomų. Kokią bepaimsime medicininę sritį, jis visur svarbus, nes jis daro įtaką kalcio apykaitai, o jis įeina į mūsų „elementus“. Mes turime labai daug kalcio išorėje ir labai daug viduje – ląstelėse. Kad ir kas iš (organizmo sistemų – DELFI) beveiktų, mums reikalingas kalcis – kaulų masei, raumenims, pažintinėms, kraujagyslių funkcijoms. Kodėl mes dabar apie jį pradėjome daugiau kalbėti? Kaip sakė gydytoja, pasikeitė ir požiūris į saulę, pasikeitė ir gyvenimo būdas, prieš 50 metų ženkliai daugiau buvo fizinio darbo, buvo didesnis papildų vartojimas, tarkime, darželiuose buvo priverstinis vartojimas. Buvo sustiprinti vitaminizuoti gėrimai, pavyzdžiui, pienas, kas yra ir dabar daroma vakarų pasaulyje – papildomai dedamas vitaminas D, kad jį gautume su maistu.

Asta Dumbliauskienė, Valerijus Morozovas
Asta Dumbliauskienė, Valerijus Morozovas
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Kalbant apie simptomatiką, paminėjote lėtinį nuovargį. Tarkime, išsiaiškinate, kad pacientui trūksta vitamino D – ar daug tokių yra, ar tai yra vienas iš siūlymų gydytis nuovargį?

– V. M.: Lėtinio nuovargio diagnozė iš principo yra formuojama tada, kai mes nerandame kitos priežasties. Jei mes suprantame, kad tai yra vitamino D trūkumas, dažniausiai skiriame didesnį vitamino D kiekį ir dažniausiai pagerėja, nes tai yra simptominis gydymas. Simptomų gali būti daug, pavyzdžiui, raumenų skausmai, todėl šis tyrimas yra toks populiarus. Kad ir ką ieškotumėte „Google“, prie visų ligų kaip simptomą rodys nuovargį. Todėl bus labai daug motyvacijos pasidaryti tyrimą – o gal man tai yra.

– Vitamino D tyrimas gal dabar populiarus, nes ir nuovargio problema dažna? Gydytoja, kokia jūsų nuomonė, reikia tirtis, ar ne?

– A. D.: Aš visgi mėgstu paskirti vitamino D tyrimą. Dermatologijoje didesnis ar mažesnis vitamino D trūkumas man trukdo gydyti. Matau, kad aš nepasiekiu gerų rezultatų nepaisant to, kad skyriau gerą gydymą. Tada iškyla klausimas – o kas trukdo? Labai dažnai trukdo vienoks ar kitoks trūkumas tam tikrų medžiagų ir, žinoma, vitamino D. Pastebėjau, kad iš visų, kam esu skyrusi atlikti vitamino D tyrimą, būna išskirtiniai atvejai, kai randame normalų rodiklį. Dažniausiai kalbame apie tai, kiek ta stoka yra didelė. Prieš dermatologinį gydymą ir net grožio procedūras aš skiriu patikrinti vitaminą D ir, jei yra poreikis, vienaip ar kitaip reikia jį kompensuoti.

Vitaminas D
Vitaminas D
© Shutterstock

– O kaip vitaminas D yra susijęs su dermatologinėmis problemomis?

– A. D.: Ko gero nėra nė vienos dermatologinės ligos, kur vitaminas D nebūtų įkišęs savo trigrašio. Pradedant elementariomis būklėmis kaip odos sausumas, sausos odos dermatitai, atopiniai dermatitai, baigiant akne, rožine, vitiligo, infekcinius susirgimus
Visur vitamino D trūkumas vaidina svarbų vaidmenį. Todėl, šiuo atveju, jo patikra dermatologams yra svarbi.

Vitaminas D
Vitaminas D
© Shutterstock

– Bet jeigu sakote, kad trūko to vitamino D, gal tada visiems tiesiog reikėtų jį gerti?

– V. M.: Mes turėtume atskirti dvi dideles pacientų grupes: tie pacientai, kurie vitaminą D vartos profilaktiškai ir neturi kažkokių rimtų nusiskundimų, bendrų negalavimų; ir tie pacientai, kurie turi tam tikras būkles, kurias reikia koreguoti greitai arba tiems, kuriems reikia didelių dozių. Aš nesakau, kad neskiriu vitamino D tyrimo ir gyvenime neskirsiu, bet aš nemėgstu jo skirti bet kuriai paciento būklei. Yra tam tikros dozuotės, kurias norint paskirti, nebūtinos patikros. Mes galime rekomenduojamą kasdienę dozę viršyti 5-6 kartus ir nedaryti patikros dėl perdozavimo, nes vitamino D perdozuoti yra pakankamai sudėtinga, ypač suaugusiam žmogui. Bet jei mums reikia skirti ypatingai didelę dozę, ją reikėtų apskaičiuoti ir tokiu atveju vitamino D tyrimą atlikti reikėtų. Specialistai dažniau susiduria su sudėtingesnėmis ligomis negu šeimos gydytojai. Jų pacientai dažniau yra sudėtingesni. Jeigu reikia agresyvesnio gydymo, tai vitamino D tyrimas yra reikalingas. Bet jei mes kalbame apie kasdienę korekciją, tai to tyrimo nereikia. Dozuotė yra nuo 400 arba daugiausiai iki 4000 TV (tarptautinių vienetų) per parą ir mes jau galime vartoti be jokių tyrimų.

Daugybės negalavimų kaltininkas gali būti to paties vitamino trūkumas: gydytojai tai vadina šių laikų epidemija
© Shutterstock nuotr.

– Tarp šių skaičių, kuriuos paminėjote, yra didelis atotrūkis. Tai kaip išsirinkti?

– V. M.: Didelės koncentracijos vitamino D žmogus nenusipirks, nes tai receptinis preparatas.

– A. D.: Iki 1000 TV – parduos be recepto.

– V. M.: 1000 TV suaugusiam vidutiniam žmogui tikrai užteks, jei jis neturi kažkokių susirgimų, neturi kažkokių lėtinių ligų ir jei nėra kažkokių simptomų. Visais kitais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją ir pasitarti. Taip, vitamino D trūksta visiems, taip, jis gali turėti įtakos bet kokiai ligai. Tačiau lygiai taip pat galime kalbėti apie vyrų tostesteroną, moterims – apie geležies trūkumą. Lygiai taip pat visiems yra reikalingas skydliaukės tyrimas – visos ligos skydliaukės apykaitai turi tokią pat įtaką. Jei būtų nusiskundimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Jei vitamino D norėtųsi vartoti profilaktiškai, tai vaikams reikėtų 400 TV per parą, suaugusiems – nuo 1000 iki 2000 TV. Ypač moterims virš 70 metų yra rekomenduojama virš 2000 TV dėl osteoporozės.

Daugybės negalavimų kaltininkas gali būti to paties vitamino trūkumas: gydytojai tai vadina šių laikų epidemija
© DELFI / Andrius Ufartas

– Ar galėtumėte įvardinti rizikos grupes, kuriems reikėtų dėl vitamino D tyrimo pasitarti su gydytoju?

– A. D.: Kas įeina į padidintos rizikos grupę mažesniam vitamino D kiekiui? Yra daug ne tik ligų, bet ir būklių. Tarkime, moterys, planuojančios nėštumą, nėščios ir žindyvės, o ypač nutukę žmonės. Taip pat visi, kuriuos kamuoja pasikartojančios lėtinės infekcijos, dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, astma, osteoporozė, dažni kojų, raumenų, kaulu skausmai, skydliaukės sutrikimai, autoimuniniai susirgimai, krono liga, nervinė anoreksija, nervinis išsekimas, nuovargis ir t. t. Kyla klausimas, o kas neįeina į tą rizikos grupę? Iš tikrųjų daug – ne tik ligų, bet ir būklių, kurios jau rodytų, kad vis tik turime sekti tą vitaminą D ir skirti ne tik tas labai primityvias dozes, bet galbūt ir didesnes. Vyresnis amžius, didesnis svoris – didesnis vitamino D kiekis.

Visą pokalbį su gydytojais žiūrėkite DELFI laidos „Sveikatos receptas“ įraše:




Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(57 žmonės įvertino)
3.8947

Lietuvoje populiarėja bičių terapija (11)

Alternatyvus gydymo būdas, kai žmonės guli ant avilių įtaisytose lovose, vis labiau populiarėja...

Virusas, kuris kepenis naikina tyliai, bet negailestingai: medikas įvardijo, kada tai gali baigtis transplantacija (38)

Kepenų ligas gali sukelti ne tik netinkama mityba, ar pasyvus gyvenimo būdas, bet ir hepatito...

Profesorius Stukas papasakojo apie mėsą: kiek kartų per savaitę reikėtų ją valgyti ir ką būtina žinoti (120)

Pasak Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Rimanto Stuko , mėsa maisto pasirinkimo...

Mitybos specialistė Šilenskienė pristatė ypač sveiką vakarienę: dėl kalorijų galėsite visai nesijaudinti (29)

Sveikos mitybos, pataria subalansuotos mitybos specialistė Rita Šilenskienė sako, kad mėsa iš...

Net ir po 30 metų kepenų liga smogia negailėdama: profesoriaus patarimai padės išvengti liūdnos baigties (46)

Šia liga žmonės gali sirgti net 20 ar 30 metų, bet to nejausti. Blogiausia būna tada, kai...

Top naujienos

Lietuvis pavėžėjas pasidalijo įsimintiniausiomis kelionėmis: nuo išgėrusių mamyčių, merginų pasiūlymų iki studentų be drabužių (71)

„Kiekviena kelionė yra individuali ir savotiškai smagi: būna, žmonės nori pasidalinti savo...

Beprotiškiausias Pirmojo Pasaulinio karo frontas: tai, ką kariai iškentė, neturi precedento (25)

Nors purvinas ir siaubingas apkasų karas Vakarų fronte tapo bene populiariausiu Pirmojo pasaulinio...

Gidė Gruzijoje: tik atvykusiems į šalį rusams daug kas paaiškėja turistų srautas iš Lietuvos auga (356)

Šią vasarą, po dar vieno Rusijos-Gruzijos santykių paaštrėjimo buvo prognozuojama, kad Gruzijos...

Rinktinės lyderiai norėjo kitokios pergalės prieš Rusiją: turėjome laimėti 30 taškų specialiai Krepšinis.lt iš Espo (73)

Domantas Sabonis ir Marius Grigonis dviese surinko 59 naudingumo balus – tik dešimčia mažiau...

Savaitę užbaigsime gražiais, vasariškais orais (1)

Sekmadienio dieną debesų padangėje sukiosis nemažai, tačiau saulės spindulių taip pat netrūks....

Klaidos iš ritmo neišmušė: Sabonio ir Grigonio duetas nutildė Rusijos rinktinę (513)

Šeštadienio vakarą Espo „Metro“ arenoje, Suomijoje, vykusiose kontrolinėse rungtynėse savo...

Puikios idėjos iš viešbučių interjerų, kurias verta pasiskolinti savo namams

Apsistodami viešbučiuose atkreipiame dėmesį į interjerą, pagalvojame, kokių idėjų galime...

Nesisklaidantis klaidų spiečius verčia Adomaitį griebtis pokyčių treniruotėse specialiai Krepšinis.lt iš Espo (19)

Ar laimi, ar pralaimi, Lietuvos rinktinė nekeičia savo blogo įpročio. Po pergalės prieš Rusiją...

„Karklėje“ šėlstančius festivaliautojus labiausiai nustebino kainos: galėtume čia ir gyventi (31)

Į „Karklės“ festivalį atvykę festivaliautojai įvertino ne tik muziką, tačiau ir kainas,...