Jau bėgant prie žmogaus reikia kviesti greitąją
Iš pradžių, pamačius žmogų, kuris sukniubo ir nugriuvo, pasak lektorės, visada reikia įsivertinti aplinką, ar ji jums saugi. Jau artėjant prie žmogaus reikėtų kviesti greitąją, nes pradėjus gaivinimą gali būti, jog laiko tam neturėsite. Beje, jei greitąją kviečia kažkas iš aplinkinių, reikėtų užtikrinti, kad tai padarys vienas žmogus, o ne daug žmonių tuo pat metu. Taip pat, jei žinome, kad netoliese yra automatinis išorinis defibriliatorius, reikėtų ką nors nusiųsti, kad jį atneštų.
Po šių pirmųjų žingsnių reikia pradėti skubią žmogaus apžiūrą. Iš pradžių reikia prieiti prie žmogaus, švelniai papurtyti už peties ir pažiūrėti, ar jis sąmoningas. Jei sumurma, dejuoja, rodo kokius nors ženklus, tai reiškia, kad kvėpuoja ir jam gaivinimo nereikia.
Jei žmogus nereaguoja, kuo greičiau atveriame kvėpavimo takus, įsitikiname, kad jie atviri, nėra svetimkūnių ir niekas netrukdo kvėpuoti. Paklausome, kaip jis kvėpuoja ir ar nėra pašalinių garsų, tokių kaip gurgimas, springimas. Esant tokiems garsams didelė tikimybė, kad kvėpavimo takuose yra svetimkūniai, kuriais žmogus springsta. Tokiu atveju juos prieš gaivinimą reikia pašalinti.
Jei žmogus nekvėpuoja, reikia užčiuopti pulsą ir pradėti daryti širdies masažą.
„Būna taip, kad žmogus, kuris iškviečia greitąją, nelaukia šalia žmogaus, kol ji atvažiuos. Jei jau iškvietėte greitąją, turite apžiūrėti kaip prašo dispečeris ir likti šalia, kad jei pablogėtų būklė, galėtumėte suteikti pagalbą“, – laidoje pasakojo V. Jefremovaitė.
Kai žmogus susmunka ir nustoja kvėpuoti, prasideda klinikinė mirtis. Kuo greičiau pradėsime atlikti širdies masažą, tuo geriau. Lektorė pasakoja, kad yra 5 punktai, kada galime nutraukti gaivinimą: kai žmogus atsigavo, atsirado kraujotaka arba jis pats pradėjo kvėpuoti; kai aplinka teikiančiam pagalbą tapo nesaugi; atsirado natūralios mirties požymiai, tai yra sustingimas, lavondėmės, galbūt žmogų jau radome sustingusį; jei esate vienas ir fiziškai nebeturite jėgų atlikti gaivinimą ir penktas – kai atvyksta pagalba.
Gaivinimo taisyklės, kurias reikia žinoti kiekvienam
Taigi, jei žmogus nesąmoningas ir neįtariame stuburo traumos, pilnai atlošiame jo galvą. To užtenka, kad liežuvio šaknis pasitrauktų nuo kvėpavimo takų ir žmogus galėtų kvėpuoti.
Tada pražiodome ir pažiūrime, ar nesimato jokių svetimkūnių, tai gali būti maistas, skrandžio turinys. Svetimkūnius pašaliname ir klausome, ar žmogus kvėpuoja. Pasiklausome iki 10 sekundžių.
„Jei nekvėpuoja, reikia kuo greičiau pradėti jį gaivinti, greitajai pagalbai nurodyti, kad asmuo nekvėpuoja. Jei žmogus visiškai svetimas ir nepažįstamas, o mes neturime papildomų apsaugos priemonių, tokių kaip kaukės, neatliekame įpūtimų ir darome tik krūtinės ląstos paspaudimus.
Tokiu atveju atliekame apie 100-120 paspaudimų per minutę ir taip darome 2 minutes. Po 2 minučių vėl atlošiame galvą ir patikriname, ar žmogus nepradėjo kvėpuoti. Jei ne, tęsiame paspaudimus 2 minutes ir vėl žiūrime, ar nekvėpuoja. Taip tikrinti kas 2 minutes“, – sakė V. Jefremovaitė.
Svarbu susirasti vietą, kurioje atliksite paspaudimus. Reikia surasti krūtinkaulio apačią, kuri būtų tarp dviejų šonkaulių. Dedame du pirštus ant tos vietos, tada uždedame delną, ant jo uždedame kitą delną ir suneriame pirštus. Virš žmogaus paspaudimo metu rankos turi būti tiesios. Paspaudimo gylis suaugusiam žmogui turėtų būti apie 5-6 cm.
Beje, filmuose ar serialuose kartais galima pamatyti, kai atliekant širdies masažą dainuojamos dainos, kad būtų palaikomas tikslus tempas. Iš tiesų, toks metodas tikrai galimas. Lektorė sako, kad yra kelios dainos, kurių ritmas yra toks, kokio reikia darant paspaudimus.
„Tai Bee Gees „Stayin' alive“ ar Queen „Another one bites to the dust“, galbūt ir „Ant kalno mūrai“. Dispečeris taip pat gali įjungti pypsėjimą, kuris duoda ritmą.
Kartais būna, kad paspaudimų metu trakšteli šonkauliai, bet to bijoti nereikia. Gaivinimo momentu prasidėjusi klinikinė mirtis, tad blogiau jau nepadarysime“, – sakė laidos pašnekovė.
Įpūtimus atliekame žmogui, kurį pažįstame ir žinome, kad mums tai atlikti nepavojinga. Taip pat įpūtimų reikia skenduoliui. Jei gaiviname su įpūtimais, atliekamas ciklas yra toks – 30 paspaudimų, 2 įpūtimai. Atliekami 5 tokie ciklai ir po jų tikriname, ar žmogus nepradėjo kvėpuoti.
Lektorė parodo, kaip teisingai atlikti įpūtimus: „Pilnai atlošiame galvą, užkemšame nosį, įpučiame ir pažiūrime, ar pasikėlė krūtinės ląsta. Įpūtėme orą, tada palaukiame kelias sekundes ir įpučiame vėl.“
Padėti išgelbėti gali ir automatinis išorinis defibriliatorius. Jį dažniausiai reikia tiesiog atsinešti ir įsijungti, tada klausyti, ką jis sako ir ką daryti toliau.
„Svarbu elektrodus užklijuoti ant nuogos odos, jei toje vietoje yra pleistras ar žaizda, klijuoti kur nors toliau. Iki užklijavimo širdies masažas vis dar turėtų būti atliekamas. Kai aparatas pamatuoja širdies ritmą ir pasako, kad reikia atlikti šoką, visi turi atsitraukti nuo paciento. Pacientas turėtų būti sausas, ypač, jei prieš tai buvo ištrauktas iš vandens. Net ir po šoko nenuimkite elektrodų ir toliau klausykite, ką sako aparatas“, – pasakojo V. Jefremovaitė.
Simptomai, kurie padės atskirti insultą ir infarktą
Diagnozuoti, kokia liga yra sukniubusiam žmogui, mes negalime, tai atlieka medikai. Tačiau žmonės, pasak lektorės, vis dar painioja, kas yra infarktas ir kas yra insultas. O tai dažna sukniubimo priežastis ir žinojimas, kaip atskirti šias būkles, gali padėti realioje situacijoje.
Infarktas – tai širdies liga, o insultas – smegenų. Infarktas pasireiškia labai stipriu krūtinės skausmu už krūtinkaulio, gali plisti į kaklą, kairę ranką, atsiranda silpnumas, baimės jausmas, dusulys, išpila šaltas prakaitas. Atsiradus tokiems pojūčiams reikia nelaukti ir kviesti greitąją. Jei žmogus nealergiškas, galima išgerti aspirino, kol atvyks greitoji. Labai svarbu tokiam žmogui neleisti judėti.
Insultas yra smegenų pažeidimai ir laiku nesuteikus pagalbos viskas gali baigtis neįgalumu arba mirtimi. Yra dviejų tipų insultai: išeminis, kai užsikemša kraujagyslė, ir hemoraginis, kai smegenyse išsilieja kraujas. Svarbiausia yra kuo greičiau suteikta pagalba, nes tada didesnė tikimybė, kad žmogus galės grįžti į normalų gyvenimą.
„Pamačius, kad žmogui kažkas negerai, atkreipkite dėmesį į veidą. Įvykus insultui žmogus dažnai nustoja valdyti vieną kūno pusę, gali sutrikti kalba, viena veido pusė nukristi žemyn, žmogus negali išlaikyti pakeltos rankos, galime paprašyti, kad suspaustų mums ranką abiem savo rankomis, viena iš jų bus silpnesnė. Taip pat gali būti su kojomis. Insulto atveju nebūtinai pasireikš visi šie simptomai, gali būti tik vienas iš jų. Gali atsirasti pykinimas, svaigimas, prieš tai galėjo labai skaudėti galvą“, – kalbėjo V. Jefremovaitė ir pridūrė, kad insulto atveju svarbiausios pirmos 4 valandos, nes per tą laiką galima padaryti daugiausiai.
