Jau seniai žinoma, jog žaliojoje arbatoje gausu antioksidantų. Šie cheminiai junginiai gali apsaugoti nuo pažeistų ląstelių, provokuojančių įvairių ligų vystymąsi.
Tyrimo metu Tokijo universiteto mokslininkas Yasutake Tomata kartu su kolegomis trejus metus tyrė daugiau nei 14 tūkst. pagyvenusių žmonių (vyresnių nei 65 metai). Ekspertai norėjo išsiaiškinti, kaip žalioji arbata veikia tokių žmonių protinį aktyvumą.
Paaiškėjo, jog japonai, išgeriantys daugiau žaliosios arbatos, rečiau kenčia nuo funkcinių sutrikimų ir patiria mažiau sunkumų atlikdami kasdienius veiksmus, pavyzdžiui besimaudydami.
Taigi beveik 13 proc. senyvo amžiaus japonų, per dieną išgeriančių mažiau žaliosios arbatos, per tą paiką pradėjo skųstis suprastėjusiais protiniais ir fiziniais gebėjimais. Tuo tarpu grupėje, kurioje buvo žaliosios arbatos entuziastai, panašių nusiskundimų turėjo tik 7 proc. garbaus amžiaus japonų. Be to, antroje eksperimento grupėje buvę žmonės dažniau ir tinkamai maitinosi (valgė žuvį, daržoves, vaisius).
Žalią arbatą gėrę žmonės taip pat mažiau rūkė, buvo labiau išsilavinę, turėjo daugiau draugų, šeimą, mažiau širdies problemų, džiaugėsi didesniu socialiniu aktyvumu.
Ekspertai palyginimui pateikia tokį faktą: žmonės, per dieną išgeriantys mažiausiai penkis puodelius žalios arbatos, net vienu trečdaliu mažiau rizikuoja prarasti proto ir kūno guvumą. 3-4 puodeliai per dieną tokią riziką sumažina ketvirtadaliu.
