Į DELFI kreipėsi jaunas vyras, kuris teigia, kad vizitas pas šeimos gydytoją – tik formalumas. Mat chirurgas jam turi pašalinti seną, bet jau trukdyti pradėjusią problemą. Tačiau vyrui dar teks ilgokai pasikamuoti – nors Sveikatos apsaugos ministerija paskelbusi karą eilėms poliklinikose, vien pas šeimos gydytoją tenka laukti beveik pusantro mėnesio.

Pas gydytoją atėjo teisingą dieną, tik mėnesiu anksčiau

Vilnietis Matas, pagaliau radęs laiko planinei chirurginei procedūrai, nusprendė užsiregistruoti pas gydytoją. Jaunas vyras prisiregistravęs Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje. Radęs artimiausią jam tinkantį laiką internetinėje registracijos sistemoje jis pirmiausiai užsiregistravo pas šeimos gydytoją. Mat tiesiogiai registruotis internetu pas chirurgą, neturint siuntimo, galima tik mokamai konsultacijai. Tuo DELFI pašnekovas įsitikino tiek registruodamasis pats, tiek paskambinęs į poliklinikos registratūrą.

„Vizito išvakarėse paprastai visada gaunu priminimą. Šįkart negavau, tačiau vizito laiką prisiminiau pats. Mūsų poliklinika atnaujinta, visur moderni įranga, viskas kompiuterizuota. Prie gydytojo kabineto į kompiuterį reikia pačiam įvesti savo duomenis ir gauni talonėlį su visa informacija. Galima įsivaizduoti, kaip nustebau, kai man kompiuteris pranešė, kad registracija negalima, nes aš neužsirašęs iš anksto. Paaiškėjo, kad mano vizitas numatyta kito mėnesio tą pačią dieną. Man net minties nebuvo pasižiūrėti į mėnesį, įsidėmėjau tik dieną. Taigi vien norint pakliūti pas šeimos gydytoją man tenka laukti apie pusantro mėnesio, ko gera, tiek pat reikės laukti chirurgo konsultacijos. Ar tai normalu?“ - klausė dirbantis žmogus, tikėjęsis operaciją atlikti jam patogiu laiku.

Tiesa, jaunas vyras pripažino, kad tokios eilės poliklinikoje būtent pas jo šeimos gydytoją, tačiau pačios gydytojos keisti jis nenorėtų. Tuo tarpu jo gyvenimo draugė, kuriai apsilankyti poliklinikoje dėl sveikatos tenka dažniau, gydytoją pakeitė, kadangi jai atsibodo nuolat turėti problemų, kai būtina pakliūti pas šeimos gydytoją, o talonėlių nėra geram mėnesiui į priekį. „Jeigu eidavo su papildomu talonėliu, tekdavo už durų laukti labai ilgai, kadangi bobutės prieš save jos niekada neužleisdavo. Dabar ji tos problemos neturi, tačiau aš likau pas savo gydytoją. Kodėl turėčiau ją keisti vien todėl, kad pas kitą gydytoją nėra eilių?“ - sakė pašnekovas.

Kalti ligoti pagyvenę žmonės?

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad trumpiausia laukimo eilė mūsų poliklinikoje yra kaip ir daugumoje kitų įstaigų – nulinė. Išimtis yra ilgos eilės pas kai kuriuos gydytojus, kurie yra labiau populiarūs ar aptarnauja senesnę ir tuo pačiu ligotesnę populiacijos dalį. Mes nuolat ieškome priemonių, galinčių padėti sutrumpinti gydytojų konsultacijų laukimo laiką, pagerinti pacientų aptarnavimo kokybę“, - tikino Karoliniškių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui Margarita Batūrienė.

Ji paminėjo keletą svarbesnių organizacinių priemonių, kurias įgyvendino poliklinikoje, šiai problemai spręsti. 

Pasak jos, įstaigoje atliekama planinio apsilankymo pas pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistą laukimo trukmės analizė, pakartotinių apsilankymų dažnio ir priežasčių analizė, kompensuojamieji vaistai išrašomi maksimaliai leidžiamam laikotarpiui. Taip pat nustatytas maksimaliai intensyvus šeimos gydytojų darbas, skiriant vizitui 15 minučių. Ūmiai susirgę pacientai turi galimybę patekti pas gydytoją tą pačią dieną (iš per dieną planuojamų 24 pacientų priėmimų 6 vizitai skirti ūmiai susirgusiems, 5 – pakartotinam apsilankymui, 13 – pirminiam apsilankymui), įdarbinti šeimos gydytojai, kurie, neturėdami aptarnaujamos apylinkės, priima visus besikreipiančius Karoliniškių poliklinikos pacientus.

Kita vertus, medikė pažymėjo, kad dabartiniai aptarnaujamų pacientų skaičiaus normatyvai neatitinka paslaugų poreikio (tai ypač pastebima registruojant pacientus pas gydytojus odontologus).

„Mes pastebėjome, kad apylinkėse, kurių gyventojų struktūra pagal amžių artima šalies gyventojų struktūrai, eilės nėra tokios ilgos (dažniausiai apie 3 darbo dienas), o apylinkėse, kuriose vyrauja dažniau sergantys ir besilankantys poliklinikoje vyresnio amžiaus pacientai, eilės didesnės. Beje, norėčiau priminti, kad poliklinikoje teikiamos ir pirminio lygio gydytojo chirurgo paslaugos. Vizitui pas pirminio lygio paslaugas teikiantį gydytoją jokio siuntimo nereikia. Patikrinus išankstinę pacientų registraciją, radau tiek šiandienai, tiek ryt, poryt laisvų vietų registracijai pas gydytoją chirurgą. Apgailestauju, kad Jūsų minėtas pacientas nepasinaudojo šia savo teise“, - tikino M. Batūrienė.

Tačiau dar kartą pabandžius patikrinti medikės minėtoje svetainėje sergu.lt galimybę patekti pas chirurgą, pasitvirtino Manto nurodyta situacija: pas visus gydytojus nemokamai galima tik turint siuntimą.

Įstaigos privalės pasitvirtinti savo tvarką

„Pagal informaciją, kurią mums pateikė Ligonių kasos, eilių požiūriu Karoliniškių poliklinikoje iš tiesų situacija bloga. Tiesa, vertinimas santykinis. Kai mes paprašėme, kad mums pateiktų informaciją, kokia eilė pas gydytoją ilgiausia ir kokia – mažiausia, terminas svyravo nuo 0 iki tam tikro dienų skaičiaus. Labai dažnai didelės laukimo eilės yra pas populiariausius gydytojus, pas kuriuos visi nori patekti. Prie jų apylinkės prisirašiusių žmonių skaičius būna santykinai didesnis nei pas kitus gydytojus. Aišku, situacija vis tiek nėra normali. Jeigu žmogus prisirašęs pas vieną šeimos gydytoją, natūralu, kad jam nerūpi, kad pas kitą gydytoją eilės nėra.

Tačiau įstaigos iš tiesų turi teisę kūrybiškai spręsti šią problemą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) visai neseniai išleido įsakymą, įpareigojantį įstaigas pasitvirtinti savo tvarką, kuri padėtų mažinti pacientų laukimo eiles. Taip pat įstaigos paprašytos neriboti užsirašymų pas gydytoją laiko į priekį. Iki šiol dažnai buvo leidžiama registruoti tik iki tam tikros datos ir prašoma žmonių kreiptis dėl tolesnio registravimo, pavyzdžiui, po dviejų savaičių. Tačiau ir vėl ne visi spėdavo užsiregistruoti – vietų greitai nebelikdavo“, - teigė Sveikatos apsaugos ministro patarėja Janina Kumpienė.

Vyriausybės programoje yra numatytas įsipareigojimas iki 2016 m. pasiekti, kad pas šeimos gydytoją nereikėtų laukti daugiau nei 5 dienų, o po 2016 m. - daugiau nei 3 dienų. Pasak pašnekovės, tai gali būti siekiama įvairiais būdais. Galbūt įstaigos turėtų suvienodinti pas gydytojus prisirašiusių pacientų skaičių. Jei žmogus nori pateikti pas chirurgą ir jam reikia tik siuntimo, bet jo gydytojas nepajėgia priimti greitai, gydymo įstaiga gali nukreipti šį pacientą pas kitą gydytoją, kuris tuo metu nėra toks apkrautas.

„Artimiausiu metu pasirodys įsakymas, pagal kurį lėtinėmis ligomis sergantys žmonės pas specialistą galės pakliūti tiesiai, be šeimos gydytojo siuntimo. Kompensuojamų vaistų receptų galiojimas jau pratęstas šešiems mėnesiams, tai irgi turėtų sumažinti pacientų srautus. Vis dėlto tikėtis, kad eilės pas specialistus visiškai išnyks, nereikėtų. To negali būti“, - įsitikinusi J. Kumpienė.

Paklausta, ar leidimas tam tikromis ligomis sergantiems pacientams kreiptis tiesiai pas specialistą nepadidins šiuo metu sumažėjusių eilių pas šiuos gydytojus, SAM atstovė svarstė, kad jie bent jau neis pas šeimos gydytoją. Tuo tarpu specialistai turės rasti būdų, kaip sudrausminti tuos pacientus, kurie pas specialistą norės vaikščioti taip pat dažnai kaip pas šeimos gydytoją – vos nusprendę, kad jaučiasi blogiau.

„Pažangiai dirbančios įstaigos ieško visokių būdų, kaip sumažinti eiles. Pavyzdžiui, kai kur įdiegta sistema, kad šeimos gydytojas, siųsdamas pacientą pas specialistą, pats jį suranda ir užrašo, kad žmogui nereikėtų skambinti į registratūrą, apkrauti telefonų ir pan. Tik problema, kad dalis pacientų, taip užrašyti, pamiršta savo vizito laiką ir neateina, apie tai, aišku, neperspėję. Todėl įstaigos dabar jau stengiasi perskambinti pacientui ir pasiteirauti, ar jis tikrai ateis“, - aiškino J. Kumpienė.

Kokiomis priemonėmis bus kovojama su eilėmis

Praėjusių metų spalio mėnesio duomenimis, vizito pas kardiologą 82-ose įstaigose reikėjo laukti nuo 0 iki 19 dienų, 42-ose įstaigose – daugiau nei 20 dienų, vizito pas echoskopuotoją 113-oje įstaigų reikėjo laukti nuo 0 iki 13 dienų, 54-ose – daugiau kaip 14 dienų, vizito pas šeimos gydytoją 367-iose įstaigose reikėjo laukti nuo 0 iki 10 dienų, 36-iose – daugiau nei 10 dienų.

„Taigi situacija pagal proporcijas kaip ir nėra tragiška, tik yra skirtingos eilės pas skirtingus konkrečius gydytojus. Žinoma, tokiu atveju žmogus visada gali persirašyti pas kitą gydytoją, kurio apkrovos mažesnės. Natūralu, jei visi nusižiūrės tą patį gydytoją, pas jį tikrai susidarys nenormali eilė. Todėl nustatyti normatyvai, pagal kuriuos pas vieną gydytoją neturėtų būti daugiau nei 1550 pacientų, o jei šeimos gydytojas turi daugiau nei 90 proc., - 950 pacientų. Aišku, nėra jokių bausmių ir sankcijų, jeigu gydytojas turi daugiau pacientų, tačiau įstaigos taip pat turėtų sekti, kad gydytojas neprisirašytų tiek pacientų, kad pacientams pas jį reikėtų laukti du mėnesius“, - teigė pašnekovė.

Pasak jos, siekiant sumažinti eiles poliklinikose svarstytos įvairios priemonės – pradedant gydytojų krūvių analizavimu, registracijos laiko gerinimu, poliklinikos darbo laiko ilginimu, baigiant gydytojų etatų skaičiaus didinimu. Įstaigos raginamos suteikti informaciją, kokiose arčiausiai esančiose įstaigose pacientas galėtų tą pačią paslaugą gauti anksčiau negu šitoje įstaigoje, kiekvieną savaitę skelbti informaciją apie eiles matomoje vietoje ir internete, taip pat svarstoma išplėsti rezidentūros bazes, kad būtų galima pakviesti į poliklinikas jaunus specialistus, tobulinti gydytojų darbo apmokėjimo sistemą įvertinant eiles ir darbo rezultatus, kad gydytojai patys pradėtų apie tai galvoti. Šiuo metu informaciją apie eiles įvairiose įstaigose galima sužinoti teritorinių ligonių kasų tinklalapiuose.

„Naujausi šių metų duomenys rodo, kad jau vien dėl to, kad apie eilių problemą pradėta kalbėti viešai, įstaigos prašomos ir įpareigojamos imtis priemonių eilių mažinimui, kai kur eilės sumažėjo ženkliai. Blogiausiose įstaigose spalio mėnesį tekdavo laukti ir 60 dienų, dabar – 42 dienas. Iki balandžio mėnesio įstaigos turi pateikti savo planus, kaip spręs šį klausimą. Iš esmės jos turėtų tapti lankstesnės, nes kiekvienoje įstaigoje savos problemos. Vienose sunku patekti pas šeimos gydytoją, kitose problemos su specialistais ir pan.“, - teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (301)