Virusas, kuris išgąsdino pasaulį: tai jau tik laiko klausimas

Specialistai sunerimę: Ebolos virusas Afrikoje vis dar nesustabdomai plinta. Jei situacija nesikeis, tik laiko klausimas, kada jis atkeliaus į Europą.

Kodėl virusas taip greitai išplito

Nors įvežtinių Ebolos virusų atvejų į Europą, taigi ir į Lietuvą nėra, JAV, kur jau registruotas pirmasis toks atvejis, pavyzdys, specialistų teigimu, rodo, kad viruso rizika išplisti ir Europoje – tikrai didelė.

„Rugsėjo mėnesio pabaigos duomenimis, dabar šie skaičiai dar labiau išaugę, buvo daugiau nei 6500 susirgimų atvejų ir daugiau nei 3000 mirčių. Kalbama apie tris Vakarų Afrikos šalis – Gvinėją, Liberiją ir Siera Leonę, kuriose plitimas nėra sustabdytas. Kituose šaltiniuose minima Nigerija ir Senegalas, bet Senegalas šiuo metu sustabdęs plitimą, o Nigerijoje viruso plitimo mastai taip pat nedideli – jis čia kontroliuojamas.

Reikia pažymėti, kad apie 11 savaičių pasaulis nežinojo, kad Gvinėjoje prasidėjo šio viruso sukeliamos ligos protrūkis. Kai apie tai buvo sužinota, sergamumo židinys buvo įvardintas kaip neaiškios kilmės protrūkis ir dar tik po kelių savaičių, pavasarį, pranešta apie laboratoriškai patvirtintą Ebolos karštinės protrūkį. Oficialus pranešimas apie tai gautas šių metų balandžio mėnesį, židinys pradėtas stebėti, tačiau niekas nesitikėjo tokio epidemijos masto, apie kurį rimtai pradėta kalbėti vasaros viduryje, o jau rugpjūčio pabaigoje gavome pranešimą apie visai kitą, savarankišką Ebolos viruso protrūkį Konge“, - pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė ULAC surengtoje 2-oje nacionalinėje užkrečiamų ligų konferencijoje.

Tai ne pirmas toks protrūkis, bet pats didžiausias nuo 1976 m. Pasak specialistės, iš pradžių buvo manoma, kad ši epidemija išplito tokiu mastu todėl, kad ją sukėlė piktybiškiausia viruso atmaina, tačiau pasirodė, kad esmė ne pačiame viruse. Sergamumo plitimą lemia socialinės, ekonominės, politinės priežastys.

Kada užsikrėtimo rizika didžiausia

„Viruso šaltinis – šikšnosparniai. Jiems migruojant virusas nusėda ant vaisius ir per juos patenka į primatų, miško žvėrių populiaciją. Žmogus užsikrečia per tiesioginį kontaktą su gyvūnais, taip pat vartojant jų mėsą. Plitimas nuo žmogaus žmogui vyksta per tiesioginį sąlytį su sergančiojo krauju ir kūno skysčiais, taip pat ir per lytinius santykius. Pastaruoju būdu užsikrėsti galima net tada, jei vienas iš partnerių sirgo Ebolos karštine prieš septynias savaites.

Užsikrėtimo rizika tiesiogiai priklauso nuo sąlyčio pobūdžio. Pavyzdžiui, sėdėjimas toje pačioje vietoje, kurioje sėdėjo sergantis asmuo, bendravimas su sergančiu viešbučio darbuotoju registratūroje sukelia tik atsitiktinę, nedidelę riziką. Kaip didelė rizika įvardijama tiesioginis sąlytis su kūno skysčiais, taip pat per daiktus, ant kurių liko sergančiojo kraujo ar kūno skysčių, jeigu juos liečiame be apsaugos priemonių. Tačiau virusas nėra atsparus karščiui. Jis 60 laipsnių temperatūroje jis žūsta per valandą, virimo temperatūroje – per kelias minutes. Taip pat jis lengvai sunaikinamas dezinfekcinėmis priemonėmis, kurios veikia virusus. Dažniausiai tai priemonės su chloru“, - pasakojo G. Zagrebnevienė.

Mirtis ateina per 10 dienų

Klinikiniai ligos požymiai turi dvi fazes. Nuo 2 iki 21 dienos gali trukti inkubacinis periodas, bet dažniausiai susergama per 7-10 dienų. Liga prasideda staigiai: karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius – taigi požymiai labai panašūs į gripo. Netrukus prasideda vėmimas, viduriavimas. Vėliau virusas pažeidžia kraujotaką, prasideda kraujavimas, pažeidžiami vidaus organai ir seka mirtis. Visa tai trunka vidutiniškai 10 dienų.

Pasak G. Zagrebnovienės, jau rugpjūčio pradžioje Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė epidemiją ekstremalia situacija. Buvo pateiktos rekomendacijos epidemijos šalims bei turinčioms su jomis bendras sienas. Po pusantro mėnesio, visai neseniai, ta pati PSO komisija šią situaciją paskelbė kaip besitęsiančią situaciją.

Europos komisija taip pat nuolat vertina šią situaciją. Paskutinis vertinimas buvo paskelbtas prieš savaitę. „Rizika bendruomenėje vertinama kaip maža, įvežimo rizika šiuo metu vertinama jau kaip galima, užsikrėtimas kelionės metu – pavyzdžiui, skrendant vienu lėktuvu su sergančiuoju, vertinama taip pat galima. Taip pat virusas gali būti atvežtas per siuntinius ir pan.“, - teigė specialistė.

Epidemija pripažįstama tarptautinio masto ekstremalia situacija

Rugsėjo viduryje vykusio antrojo PSO Ekstremaliųjų situacijų komiteto posėdžio metu identifikavo sritis, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio ir veiksmų. Komitetas akcentavo, kad skrydžių atšaukimai ir kiti kelionių apribojai toliau didina paveiktų šalių izoliaciją ir skatina nuostolingas ekonomines pasekmes, trukdo pagalbos ir atsako į protrūkį pastangoms, rizikuojant tolesniu tarptautiniu viruso išplitimu. Komitetas eilinį kartą pažymėjo, kad neturi būti tarptautinių kelionių ir prekybos draudimų, išskyrus apribojimus, nurodytus ankstesnėse rekomendacijose.

Komitetas pabrėžė, kad žūsta daug asmenų, dalyvaujančių protrūkio valdyme. Todėl paveiktų šalių sveikatos priežiūros darbuotojai turi būti aprūpinti tinkamomis asmeninėmis saugos priemonėmis, jie turi būti mokomi infekcijų prevencijos ir kontrolės.

Ebola viruso paveiktose šalyse būtina sustiprinti standartinių kontrolės priemonių (ankstyvą atvejų nustatymą, sąlytį turėjusių asmenų sekimą, saugų mirusiųjų laidojimą) įgyvendinimą pasitelkiant ir gyventojus. Komiteto pareiškime teigiama, kad visos pasaulio šalys turi stiprinti pasiruošimą, patvirtinti pasiruošimo planus ir patikrinti pasiruošimo būklę imituojant situacijas ir organizuojant sveikatos priežiūros personalo mokymus.

Atsižvelgdama į esamą situaciją ir turimą informaciją, Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija deklaravo, kad EHK protrūkis Vakarų Afrikos valstybėse išlieka tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai situacija. Sekantis situacijos vertinimas bus atliktas po trijų mėnesių.