Seimo durys – ne vienintelės, į kurias beldėsi šiandien 45-metį švenčiantis vyras. Viltį beprarandantis vilnietis rašė ir į Prezidentūrą, Valstybinę ligonių kasą, Sveikatos apsaugos ministeriją. Deja, iš visų atsakymas toks pat – vaistų, kurie galėtų prailginti Daivos gyvenimą, kompensuoti neplanuojama.
„Negaliu ir nenoriu susitaikyti, kad už žmonos galimybę gyventi reikia mokėti pinigus. Suprantu, Jūs sakysite, kad tokių kaip mes – daug, tačiau kaip aš užaugusiam savo sūnui paaiškinsiu, kad mamos neišgelbėjome dėl to, kad aš neturėjau pinigų brangiems vaistams?“, - nesuvokia Jurijus.
Susisiekęs su vaistų kompanijomis, kurios galėtų pristatyti reikalingus medikamentus, vyriškis išgirdo neįkandamą sumą – 23188 eurų.
Tokių pinigų jis, net jei parduotų viską, ką turi, surinkti negalėtų. Kol kas visos vyriškio pastangos laimėti kovą prieš taisykles, kuriomis remiamasi sprendžiant, kurie vaistai bus kompensuojami, o kurie ne, yra bevaisės.
Štai atsakymas, kurį Jurijus gavo iš Prezidentūros.
O tokio atsako vyras sulaukė iš Valstybinės ligonių kasos.
Paskutinis smūgis buvo prieš kelias dienas gautas raštas iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kuriame informuojama apie du naujus kompensuojamus vaistus melanomai gydyti. Deja, Jurijaus teigimu, nė vieni nėra tinkami jo žmonai. Tai esą patvirtino ir moters gydytoja. Viceministro pasirašyta laiške teigiama, kad norint, jog būtų kompensuojami kiti vaistai, vaistų gamintojas, gydymo įstaiga, didmeninis platintojas ar panašus organas turėtų kreiptis į ministeriją dėl paraiškos pradėjimo.
„Nei turiu pinigų, nei žinių pradėti šiuos procesus. Esu vienas dirbantis visoje šeimoje – išlaikau tris asmenis, laisvų pinigų tikrai nėra. Jei vaistai būtų kompensuoti, dirbčiau visą gyvenimą, kad tik atiduočiau šią sumą. Visos veikiausiai nepavyktų, nes gyvenimas per trumpas, bet pažadu įdėti visas pastangas“, - sako Jurijus. Šiandien vyriškis sako piketuosiantis prie Sveikatos apsaugos ministerijos, rytoj – prie VLK durų.
VLK: šiuo metu galimybių kompensuoti norimus vaistus nėra
VLK DELFI atsiųstame komentare Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė - Šriubėnė teigė apgailestaujanti dėl šeimą ištikusios tragedijos. Deja, šiuo metu situacijos keisti galimybių nėra.
„Pirmiausia
apgailestaujame, kad šeimai tenka susidurti su šiais sunkumais.
Norėtume atkreipti dėmesį, kad šiai pacientei jau buvo ne kartą
skirti kompensuojamieji vaistai, kurie irgi yra brangūs. Ši moteris
nebuvo palikta likimo valiai. Kiekvienas gydytojas turi galimybę
spręsti ir dėl alternatyvaus gydymo būdo, kuris būtų tinkamas jo
pacientui.
Deja, vilniečio norimo vaisto įsigijimo išlaidos nėra kompensuojamos, nes jis nėra įtrauktas į
kompensuojamųjų vaistų sąrašus. Norėtume pažymėti, kad
Didžiojoje Britanijoje šis vaistas yra brangiausių
kompensuojamų vaistų dešimtuke“, - rašė L. Bušinskaitė - Šriubėnė.
Pagal
šiuo metu galiojančią tvarką, norint naujus vaistus įtraukti į kompensavimo sistemą, vaisto gamintojas arba jo
atstovas turi pateikti nustatytos formos paraišką Sveikatos
apsaugos ministerijai. Su paraiška turi būti pateikti ir atitinkami
dokumentai, įrodantys prašomo kompensuoti vaisto efektyvumą. Deja,
kol kas nėra pateikta tokia paraiška ir reikalingi dokumentai, kad
būtų galima pradėti šio vaisto įtraukimą į kompensavimo
sistemą.
Šį
klausimą dėl naujo vaisto įtraukimo į kompensavimo sistemą
sprendžia SAM Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos
priemonių kompensavimo komisija.
„Kaip ir minėjome, pirmiausia
reikalinga vaistinio preparato gamintojo arba jo atstovo paraiška.
Tokią paraišką pateikti gali ir gydytojų draudija ar gydymo
įstaiga, kuri rūpinasi savo paciente. Tai ir ragintume padaryti -
tik tokiu atveju bus galima pradėti šio vaisto įtraukimo
procedūras į kompensuojamų vaistų sąrašą ir šis klausimas
galės būti svarstomas.
Visgi
suprasdami sudėtingą pacientės situaciją, VLK specialistai
analizavo galimybes, kaip būtų galima padėti šiai pacientei. Buvo
svarstoma galimybė šį vaistą skirti melonomai kaip labai retai
ligai gydyti. Deja, paaiškėjo, kad tokių galimybių nėra, nes pagal
šiuo metu galiojančią tvarką, odos piktybinė melonoma nėra
labai reta liga ar pavienis šios ligos atvejis Lietuvoje“, - reziumavo VLK specialistė.
Svarbiausia - ankstyva diagnostika
Pasak VU ligoninės Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfiziologijos centro Onkologijos-chemoterapijos skyriaus vedėjos, gydytojos onkologės chemoterapeutės Skaistės Tulytės, pažengusios stadijos melanomos pacientų išgyvenamumas – labai prastas.
„3-4 stadijos pacientų išgyvenamumas yra labai blogas. Penkerius metus išgyvena tik 20-40 proc. Prognozės šiems žmonėms tikrai blogos. Jiems taikomas gydymas yra įvairus – jiems skiriama chemoterapija, kurios efektyvumas siekia 10-20 proc. Tai reiškia, kad tik penktadaliui pacientų gydymas chemoterapija šiek tiek prailgina išgyvenamumą“, - DELFI pasakojo S. Tulytė.
Gydytoja pasidžiaugė, kad Lietuvoje kompensuojama vis daugiau vaistų sergantiems melanoma, tačiau pridūrė, kad jie tinka ne visiems.
„Yra ir kiti naujieji vaistai. Galime pasidžiaugti, kad prieš keletą dienų Lietuvoje pradėti kompensuoti ketvirtos stadijos melanoma sergantiems pacientams, turintiems BRAF mutaciją, tam tikri biologinės taikinių terapijos vaistai. Gydymas jais labai pagerės. Tačiau dar yra ir nekompensuojamų vaistų – tai imunoterapija, kuri Lietuvoje nėra šiandien kompensuojama“, - sakė S. Tulytė.
BRAF mutacija pasireiškia maždaug 8% visų piktybinių navikų atvejų, bet melanomos atveju ir papiliarinės skydliaukės karcinomos atveju ši mutacija ypač dažna. Ji nustatoma apie 60% melanomų ir apie 70% papiliarinių skydliaukės karcinomų atvejų.
Gydytojos teigimu, svarbiausia – ankstyva diagnostika. Deja, pakitusius odos darinius, asimetriškus apgamus ne visada pavyksta pastebėti.
„Daugiau tokių atvejų, kai liga nustatoma pirmoje-antroje stadijoje, o vėliau greitai progresuoja iki ketvirtos. Deja, tam tikrai daliai pacientų atėjus pirmą kartą nustatoma ketvirta stadija. Dažniausiai tai būna dėl to, kad kai kurios formos būna sunkiai diagnozuojamos. Pavyzdžiui, plaukuotos galvos dalies melanoma, kai apgamas pasislepia po plaukais ir niekas jo nemato, kol jis nepradeda kraujuoti. Taip pat yra ir gleivinių, žarnyno melanoma – jų anksti nepastebėsi.
Todėl kreiptis į medikus reikia tada, kai ant kūno pamatome negražų apgamą. Taip pat tada, jei ilgą laiką apgamas buvo vienoks, o tada staiga pakeičia formą, tampa asimetriškas, pakeičia spalvą, didėja, atsiranda kraujavimas.
Ketvirtos stadijos pažengusi liga sukelia simptomus pagal tai, kur atsiranda metastazės – tų požymių jau nebeįmanoma nepastebėti. Dažniausiai melanoma plinta į kaulus, galvos smegenis, plaučius. Pacientui anksti atsiranda dusulys, nervų sistemos pažeidimų požymiai - rankų, kojų tirpimas, sutrinka kalba. Ankstyvų simptomų, kuriuos keltų maži židiniai – nėra“, - sakė S. Tulytė.
Norintys ir galintys finansiškai padėti Jurijaus šeimai įsigyti taip reikalingų vaistų, tai gali padaryti aukodami pinigus į šią sąskaitą:
Jurijus Babičius: LT63 7400 0269 5302 3810 (Danske bankas).
