Kaip toliau bus valdoma pandemija, pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė ir NVSC specialistė Brigita Rašimaitė.

Rezultatus pamatysime po savaitgalio

A. Veryga piktinosi neatsakingu visuomenės elgesiu, kada prieš karantino pradžią buvo net kviečiama ją atšvęsti.

„Pasinaudodamas proga norėčiau paprašyti visų elgtis sąmoningai ir laikytis karantino reikalavimų. Tikrai, manau, daugelį neramino vaizdai prieš įsigaliojant karantinui penktadienio vakare, kas vyko baruose, klubuose.

Matėme ypatingai neatsakingą elgesį, kai buvo kviečiama atšvęsti, pabūti prieš karantiną. Neabejoju, kad rezultatus viso šito pamatysime po geros savaitės.

Lygiai taip, kaip jau matome rezultatus lapkričio 1-osios, ilgojo savaitgalio. Deja, bet tie rezultatai yra labai liūdni, nes matome, kad labai ženkliai išaugo vyresnio amžiaus asmenų sergamumas. Tai reiškia, kad nemaža dalis šių asmenų atsidurs gydymo įstaigose ir tai sukels dar didesnį krūvį medikams, bus prarasta dalis gyvybių“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas.

„Atvejų augimas ne tai, kad gąsdina, bet labai neramina. Turime eksponentinį augimą. Stebėjome keletą savaičių iš eilės atvejų augimą. <...> Dėl to nusprendėme skelbti nacionalinį karantiną“, – patikslino A. Verygą.

„Ne laikas atlikinėti kapitalinius remontus skyriuose“

A. Veryga žėrė kritikos ir kai kurioms gydymo įstaigoms, nenusiteikusioms kai kuriuos skyrius pertvarkyti taip, kad būtų tinkami COVID-19 pacientams gydyti.

Respublikinė Panevėžio ligoninė

„Jau praėjusią savaitę sakiau, kad mūsų sistemai bus iššūkis persitvarkyti savo paslaugas. Aišku, turime ir blogų pavyzdžių, ir tikrai tokių, kuriuos sudėtinga logiškai paaiškinti. Kai kurios įstaigos atsisako pertvarkyti savo veiklą ir skirti ją COVID-19 sergantiems pacientams, jos pateikė sąrašus priemonių, kurias reikėtų įsigyti. Pacituosiu, kad įsivaizduotumėte.

Pavyzdžiui, paprašoma skirti kelis šimtus tūkstančių kapitaliniam remontui, pinigus lovoms įsigyti, automobiliui naujam įsigyti, plaučių ventiliacijai, švirkštinėms pompoms ir t.t.

Kartais susidaro įspūdis, kad iki tol įstaiga išvis neveikė, nes panašu, kad neturi nei lovų, nei įrangos, nei rentgeno, nei automobilio. Koronavirusas negali būti pretekstas atnaujinti visą ligoninę ir dabar ne tas etapas, kad reikėtų atlikinėti kapitalinius remontus skyriuose“, – sakė A. Veryga.

Ministras priminė, kad jeigu gydymo įstaiga turi licenciją gydymo paslaugoms teikti, ji turi būti pritaikyta ir COVID-19 pacientams gydyti.

Ministro paklausus, kas bus, jei nebeliks vietos, kur guldyti COVID-19 pacientus, ministras pabrėžė, kad papildomų medikų gauti bus neįmanoma.

„Šiandien kaip tik turėjome diskusiją dėl platformos, kur medikai, kurie norėtų papildomai veikti, ar kaip kitose šalyse nutinka, kad pensinio amžiaus medikai norėtų prisijungti. Bet tai nebūtų didelis skaičius. Dabar kalbame apie gydymo įstaigų persitvarkymą. Tačiau tai reiškia, kad ten bus stabdomos kitos planinės paslaugos ir jos atsideda vėlesniam laikui, o tas erdves užima koronavirusiniai pacientai. Toks ir planas. Kuo daugiau jų bus, tuo daugiau bus perorientuota įstaigų į koronaviruso pacientų gydymą“, – sakė ministras.

Programėlę parsisiuntė 57 tūkst. žmonių.

Ministras pasidžiaugė, kad nuo programėlės „Korona stop“ paleidimo, ją parsisiuntė daugiau nei 57 tūkstančiai Lietuvos gyventojų, tai yra apie 2 proc. žmonių.

Korona Stop LT mobilioji programėlė

Ministras tokį skaičių vertina kaip neblogą, tačiau tam, kad programėlė duotų geresnį efektą, reikėtų, jog ją parsiųstų 60 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo metu parsisiuntusių gyventojų yra 2 proc.

Ministro teigimu, kitų panašių programėlių „pirmūnai“ yra suomiai ir airiai, kurie savo šalies programėlę parsisiuntė daug aktyviau nei Lietuviai. Skaičiuojama, kad tokią programėlę parsisiuntė apie 40 proc. airių ir suomių. Portugalijoje ir Vokietijoje ją parsisiuntė ketvirtadalis gyventojų.

Programėlė turėtų padėti atsekti kontaktus su sergančiuoju ir palengvinti NVSC darbą.

Tiesa B. Rašimaitė pastebėjo, kad jau per pirmąsias veiklos dienas programėlė jau patyrė kibernetinę ataką.

Nerimą kelia paplitimas tarp medikų

D. Razmuvienė pastebėjo, kad ir toliau nauji koronaviruso atvejai registruoti visose dešimt apskričių, iš jų daugiausiai – Kaune.

Daiva Razmuvienė

Pasak D. Razmuvienės, epidemiologus labiausiai neramina situacija įvairaus lygmens sveikatos priežiūros įstaigose ir slaugos, globos įstaigose. Epidemiologės teigimu, vis daugiau medikų iš šių įstaigų suserga. Koronavirusas vis labiau plinta tarp sveikatos priežiūros specialistų – ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų, jų padėjėjų.

„Jei per praėjusį šeštadienį, sekmadienį iš viso buvo registruota 160 užsikrėtusių medikų, per dvi dienas, tai dabartiniu metu, šią dieną yra užsikrėtę 1405 sveikatos priežiūros specialistai. Tie skaičiai kiekvieną dieną didėja. Ne tik formuojasi nauji židiniai, bet ir seni plečiasi“, – sakė D. Razmuvienė.

Pirmadienio ryto duomenimis ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 839 asmenys, pusei jų reikalingas deguonis. Dirbtinė plaučių ventiliacija reikalinga 50 žmonių, reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydoma 80 ligonių.

Naujų atvejų – 1056

NVSC informavo, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1056 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai.

305 iš jų registruoti Kauno, 293 Vilniaus, 157 Klaipėdos, 76 Telšių, 75 Panevėžio, 41 Alytaus, 36 Šiaulių, 35 Marijampolės, 26 Tauragės ir 7 Utenos apskrityse.

Testų rezultatus nuo šiol siejant automatiškai, šiuo metu dar nėra ištirti arba į sistemą suvesti 579 atvejų epidemiologinių tyrimų duomenys. Tai reiškia, kad šiuo metu dar nėra žinoma nei kokiomis aplinkybės, nei kur asmenys užsikrėtė. Sistemoje matoma, kokiose savivaldybėse šie asmenys gyvena, tačiau kol nėra aišku, ar jie užsikrėtė ten, kur deklaruota jų gyvenamoji vieta. Dėl tos priežasties šie epidemiologiniai duomenys tikslinami.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, registruoti 28. Tačiau šie skaičiai dar tikslinti, nes ne visų atvejų epidemiologiniai tyrimai šiuo metu baigti.

NVSC primena, kad asmenys, kurie gavo patvirtinimą, kad jiems atliktas tyrimas PGR metodu (imant tepinėlį iš nosiaryklės) yra teigiamas, t. y. nustatytas koronavirusas, turi nedelsiant izoliuotis, nelaukdami NVSC specialistų skambučio, taip pat – informuoti asmenis, su kuriais pastaruoju metu bendravo, apie galimą riziką.

Praėjusią parą atvejai fiksuoti protrūkiuose

Didesni protrūkiai per pastarąją parą fiksuoti Dūseikių socialinės globos namuose Telšių apskrityje, Šalčininkų raj. Eišiškių ASPC globos skyriuje, Švenčionių r. ligoninėje, LSMU Kauno klinikose, VŠĮ Jurbarko ligoninėje, VŠĮ Mažeikių ligoninėje.

Lietuvoje – 3 mirties nuo koronaviruso atvejai

NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 3 mirties nuo koronaviruso atvejus. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 210 gyvybių.

Pirmasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 28 d.

Antrasis mirties atvejis registruotas Klaipėdos apskrityje. Asmuo priklausė 90–99 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas lapkričio 5 d.

Trečiasis mirties atvejis registruotas Tauragės apskrityje. Asmuo priklausė 90–99 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas lapkričio 8 d.

Taip pat sekmadienį Klaipėdos apskrityje registruotas 1 mirties atvejis, kai užsikrėtusysis koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (194)