– Ministre, siekiat atpiginti kompensuojamus vaistus, bet sulaukėte nepalankios STT išvados. Refoma nepavyko?
– Tikrai nesutikčiau su tuo, kad reforma kaip nors nepavyko. Aš manau, kad tai pirmiausia jaučia mūsų pacientai, kad vis tik kainos yra ženkliai sumažėjusios. Kalbame apie kompensuojamus vaistus, kurių kaina nustatoma patenkant į kainyną ir priemokų reguliavimas yra pertvarkytas. Tai aš manau, kad tą pirmiausia pacientai pastebėjo.
Vienas iš pagrindinių STT pastebėjimų buvo tai, kad nemažėja biudžeto išlaidos vaistams. Matyt, kad reikėtų paaiškinti detaliau ir žiūrovams, dėl ko tos išlaidos ir negalėjo mažėti, turiu omenyje bendras išlaidas vaistams, net ir įvedus visas tvarkas, nes praktiškai už tuos pačius pinigus mes žymiai daugiau kompensuojame vaistų. Turint omenyje, kad didelės dalies vaistų kompensavimo lygis išaugo, tarkim, vaistas buvo kompensuojamas 80 proc., tai dabar kompensuojamas 100 proc. Tai žinoma, kad biudžeto išlaidos turėjo išaugti. Nes už tuos sutaupytus pinigus mes įvedėme papildomus kompensavimus lygius arba kompensavome daugiau vaistų, medicininės pagalbos priemonių ir panašiai.
Tai man truputį keistokas tas pasakymas, kad biudžeto išlaidos vaistams nemažėjo. Jos ir nemažės. Mes negalime nusistatyti tikslo, kad išlaidos vaistams būtų nulis eurų. Tokio nėra tikslo. Tikslas yra racionaliau tuos pinigus išleisti, neišleisti ten, kur nereikia.
– Ministre, kodėl tada STT neigiamai vertina Jūsų reformą? Jūs sakote, kad mažiau pinigų ir neišleisite, išleisit netgi dar daugiau, bet STT sako, palaukit, nėra čia viskas taip gerai, vertinimas – neigiamas.
– Ne išvada yra neigiama, yra išsakyti tam tikri pastebėjimai, kurie, mūsų manymu, prasilenkia šiek tiek su realybe. Ir apibendrintai tai pateikti kaip kažkokį blogą rezultatą išlaidų vaistams didėjimą, man atrodo tiesiog nelogiška. Todėl, kad mes išlaidas vaistams taupome tik kai kuriose srityse įvesdami papildomą konkurenciją, skatindami gamintojus konkuruoti ten, kur yra kuo konkuruoti.
Dar yra toks niuansas, kad ta pati STT kai kurių duomenų net ir nemato, ir negali matyti. Pavyzdžiui, vaistų gamintojų, kur yra vienas tik gamintojas, kur vaistai brangūs, kiek jie grąžina per sutartis pinigų į biudžetą. Derybų sumos, kai yra deramasi konfidencialiai, jos ir nėra matomos. Yra deklaruojama tik tai vaisto kaina, o realiai gamintojas grąžina dalį pinigų.
– Gal tokiais būdais yra sukuriamos landos, apie ką ir kalba STT. STT sako, kad vaistai ne tik neatpigo, bet ir pabrango, ir kad gamintojai rado landų ir sužaidė tuo?
– Yra tiek daug niuansų vaistų kompensavime. Kartais žmonės ir tie patys STT pareigūnai, nebūdami farmacijos srities žinovai, jiems tikrai nėra lengva susigaudyti. Tos vadinamos landos yra išmintys, paliktos tam tikrų vaistų kompensavimui, dėl kurių nebuvimo labai garsiai buvo skundžiamasi. Kad tam tikri vaistai, pakeitus kompensavimo tvarką, iškrito iš to kompensavimo, pavyzdžiui, vaistai skirti gydyti epilepsiją, imunoterapijai skirti vaistai. Tai tos išimtys buvo padarytos kai kuriems vaistams, kad jie nedingtų. Iš tiesų buvo prapuolusios tam tikros vaistų dozuotės – mažesnės arba didesnės. Vertinti tai kaip „landą“, tai galima uždaryti tą „landą“, bet tokiu atveju mes turėsime atsisakyti tam tikrų vaistų.
Kaip ir sakiau, tai yra labai sudėtinga sritis: susigaudyti ten reikia tikrai specialių kompetencijų. Ir aš labai gerai atsimenu Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį, kuriame teko ir man dalyvauti. Tuo metu dalyvavo ir STT pareigūnai. Puikiai prisimenu kai kurių pareigūnų pasakymą, kai buvo komiteto įpareigojimas įvertinti tą naują tvarką korupciniu požiūriu. Tai jie labai gražiai pasakė, kad: galime įvertinti teisinius aspektus, ar pati tvarka, jos sudarymas nepažeidė kažkokios procedūros. Bet vertinti pačių vaistų turinį kompensavimo nustatymo, mes neturime kompetencijos.
– Bet visas turinys susideda iš teisinių dalykai. Gerai, bet apie „landas“ yra komentuojama, kad buvo sudarytos sąlygos, kad priemokas sumažina įmonės, nes priemoka negali būti didesnė nei 4 eurai 11 centų. Tačiau deklaruojama kaina yra didesnė, už kurią moka Valstybinė ligonių kasa. Jis nuleidžia kainą priemokai, kuri yra labai nedidelė, bet sudaro naują kompensuojamųjų vaistų kainą ir tas vaistas vis tiek būna įtrauktas.
– Kaip ir sakiau, tai yra sudėtingas mechanizmas. Priemoka iš esės yra vaistinė kaina, ką ji pasiima. Ne gamintojas tą priemoką gauna. Pacientas, mokėdamas priemoką.
– Tačiau, ministre, valstybė per šią tvarką išleido daug daugiau pinigų ir tai yra akcentuojama. Netgi 2017 ar 2018 metų tuos pačius laikotarpius, tai vaistams yra išleista daugiau nei milijonu ir šimtu tūkstančių eurų daugiau.
Bet aš Jums jau sakiau, jeigu mes padidiname kompensavimo lygį. Va, kažkoks vaistas buvo kompensuojamas tik 80 proc., mes kompensavimo lygį padidinimo iki 100 proc.
– Gerai, bet ar Jūs šiuo atveju neįžvelgiate kritikos, ką sako oponentai: kad buvo pasinaudota ir pakelta ne tas, kaip Jūs sakote, vaistinės priemoka t. y. 4 eur 11ct, bet buvo pakelta paties vaisto kaina?
– Kai kur yra tokių problemų ir jų išliekančių. Tokių vaistų yra nedaug ir yra medicinos priemonių, kurių kainas pakėlė. Neatsitiktinai Seime dabar yra ir įregistruotos įstatymo pataisos, kurios leistų, pavyzdžiui, sauskelnes, slaugos priemones, parduoti daugiau vietų, nes pastebėjome kai kuriuos dalykus, kurių galbūt STT nevertino ar nematė. Tarkim, didinant kompensavimo kiekius tų pačių sauskelnių, kad sauskelnės vaistinėje su mažesniu PVM kainuoja brangiau negu parduotuvėje su didesniu PVM. Taigi, kad yra tam tikrų piktnaudžiavimo elementų išlieka iš vaistų gamintojų, kurie naudojasi sistema ir kelia kainas.
– Bet Jūsų vadovaujamos ministerijos pareiga yra sužiūrėti tokias „landas“.
– Be abejo, nesiginčijame, kad tas „landas“ mes matome ir bandome uždaryti, bet dėl ko sakau, kad nesutinku su tokiu apibendrintu STT vertinimu, kad vaistams išaugo išlaidos, tai sakau: mes už tą pačią sumą daugiau vaistų, medicinos pagalbos priemonių kompensuojame. Priekaištauti, man atrodo, nelogiška. Jeigu mes už tuos pačius pinigus galime daugiau žmonių padėti, tai sakyti, kad tai blogai – aš tikrai su tuo nesutinku.
– Tai yra skirtingi vertinimai. Kokioje stadijoje yra naujoji tvarka, kuri sulaukė visuomenės nepasitenkinimo. Priminkite: ji galioja ar yra atšaukta?
– Ji kol kas yra neatšaukta. Bet Jūs kalbate apie vieną iš elementų, turbūt, apie pirmą paskyrimą. Čia mes nekalbame apie visą vaistų kompensavimo tvarką. Kas paskutiniu metu buvo sukėlęs visuomenės nepasitenkinimą tai yra vadinamas pirmasis paskyrimas, kai pirmą kartą pacientui paskyrus vaistą, vaistinės turėtų išduoti kainos konkursą laimėjusį medikamentą. Tai yra daroma ir kitose šalyse.
Tai čia buvo kilusi didžioji diskusijų banga. Kol kas yra sustabdytas bet kokių sankcijų taikymas. Yra pasakyta, kad mes iki liepos 1 dienos nei prižiūrėsime-
– Ministre, bet Jūs laikinai atšaukdamas netgi šitą dalį, Jūs pripažinote, kad nebuvo pasirengta iki galo. Tai kas yra padaryta, kad tvarka būtų geresnė ir nebekeltų tokio visuomenės pasipriešinimo?
– Yra padaryti kai kurie pakeitimai. Specialistai ne kartą buvo susitikę ir diskutavo. Pagrindinė problema buvo ta, kad kas praneš apie tuos pašalinius poveikius, nes nė vienas nenori to padaryti. Dar vienas niuansas, kuris išaiškėjo diskutuojant specialistams, tai pirmo paskyrimo laikotarpio trukmė. Nes buvo pasakyta, kad jei vaistas per pusę metų yra neskirtas, tai reiškia, kad jis yra skiriamas kaip ir pirmą kartą.
Tai dabar preliminariai yra galvojama, kad tą laikotarpį reikėtų pratęsti iki metų. Tai reiškia, kad jei žmogui metus buvo neskirtas vaistas tai vertinti kaip pirmą paskyrimą, nes buvo pastebėta, kad yra nedrausmingų pacientų, kuriems lyg ir vaistus reikėtų vartoti nuolat, bet jie kurį tais laikotarpį nevartoja, tai, kad tas laikotarpis būtų ilgesnis. Yra galvojama kaip padaryti patogiau, kad iš tikrųjų pacientai, kurie kartais nedrausmingai elgiasi, jie neiškristų iš to kompensavimo.
– Tada ta tvarka bus pristatyta viešai, išdiskutuota? Spėsite iki liepos 1 dienos?
– Ji yra diskutuoja. Diskutuojama ir su ekspertais. Ne kartą diskutuojama. Ir kai bus pasirengta, tai ji ir bus pristatyta.
– Iki liepos 1 dienos spėsite?
– Tikrai nedrįsčiau taip sakyti. Mes dar turime laiko, diskusijos yra nesibaigusios. Jeigu matysime, kad reikia – pratęsime praeinamąjį laikotarpį. Priklausys nuo to, ką ekspertai sutars.
– Ar tai gali būti iki rugsėjo?
– Tikrai nespėliosiu. Aš nežinau.
– Vertinimą dėl apskritai kompensuojamųjų vaistų tvarkos, iš STT tiek Jūs, tiek VLK gavote kovą. Kodėl tik dabar, birželio pradžioje tai išlindo?
– Nežinau kodėl tai išlindo. Aš galiu tik paspėlioti, kadangi vienas iš Seimo kolegų tą klausimą nuolat kokiame nors formate iškelia ir tą pristato kaip didelę naujieną. Kaip Jūs teisingai pastebėjote, tas vertinimas buvo padarytas kovo mėnesį. Mes jau komentavome, atsakėme į visus tuos nuogąstavimus. Aš nežinau, kodėl prie to klausimo vis bandoma ir bandoma grįžti.
– Ministre, kokius keitimus Jūs padarėte per tuos du mėnesius, atsižvelgdami į STT kritiką?
– Vieną labai konkretų pavyzdį aš jau Jums paminėjau – Seime registruotas pataisas medicinos pagalbos priemonių. Kad didinti konkurenciją, jog nebebūtų tik taip, kad tik vaistinės gali parduoti ir nebebūtų galima spekuliuoti kainomis.
Toliau yra dirbama ir prie kainyno formavimo, prie vaistų grupavimo klausimų. Iš tikrųjų, farmacijos specialistai ir toliau dirba, galvodami, kaip tik visgi uždaryti galimybes vaistų gamintojams, kurie piktnaudžiauja, iš tikrųjų piktnaudžiauja.
– Kokias tas galimybes matote?
– Aš matau visas galimybes, tai priklauso nuo vaistų grupavimo, kompensavimo ir kiekvienas kainynas, jį formuojant yra tam tikri pakeitimai tik priiminėjami. Ir vaistų kontrolės politika yra gyvas mechanizmas. Vyriausybei nuolat yra teikiami sprendimai dėl to pačio nutarimo, vaistų kainodaros. Tai yra gyvas mechanizmas, todėl, kad pakeitus pakeitus tam tikrą vaistų kompensavimo tvarką, vaistų gamintojai prisitaiko. Jie ieško naujų būdų daugiau uždirbti.
– Ministre, Jūs sakote, kad ieškoma kaip vis patobulinti tvarką, bet 2017 metais planuojamiems pakeitimams kompensuojamųjų vaistų srityje nepritarė ir Konkurencijos tarnyba, Jie abejojo iškeltų lūkesčių pagrįstumu. Anot Tarnybos, siūlyti pakeitimai nebuvo pagrįsti ekonominės analizės išvadomis. Tai kodėl nebuvo atsižvelgta?
– Nežinau, aš gal Konkurencijos tarnybos siūlymų plačiau nekomentuosiu. Jie nuolat išsakydavo nuogąstavimus, kurių logikos, tiesą sakant, aš nesuprantu. Na, aš jums pasakysiu konkretų skaičių. Pačios priemokos už vieną paciento receptą 2016 metais vidutinė priemoka už vieną kompensuojamųjų vaistų receptą buvo 5,7 eur, dabar yra 2,1 eur. Tai yra 60 proc. mažiau. Kompensuojamų vaistų lygiai buvo padidinti, kaip minėjau, praktiškai iki 100 proc., telpant į panašų biudžetą. Tai nežinau, ką ten Konkurencijos tarnyba skaičiavo, ką įsivaizdavo. Laimėjo ir pacientai, laimėjo ir biudžetas, galėdamas įtraukti papildomai daugiau vaistų į kompensavimą. Ir, manau, kad visų jų tie nuogąstavimai nepasiteisino visiškai. Mes turime konkrečius skaičius, kiek sutaupė pacientai, kiek per biudžeto sutaupymą, kaip ir sakiau, buvo galima įtraukti naujų vaistų padidinus kompensavimo lygius. Tai yra faktinė medžiaga. Ne nuogąstavimai, bet faktai, kurių nematyti gali nebent aklas žmogus, kuriam užsispyrusiai norisi sakyti, kad ta tvarka yra negera. O aš žinau, kam yra naudinga taip sakyti. Tai yra vaistų gamintojai. Kai kurios bendrovės atleido net pusę savo darbuotojų t. y. Tų vaikščiotojų, kurie vaikščiodavo ir plaudavo smegenis gydytojams, pasakodami apie neva gerus ar blogus vaistus. Ko jau labai daug šalių yra atsisakę.
– STT savo išvadoje atkreipia dėmesį, kad medicininius preparatus sugrupavus pagal vaistinį stiprumą, susidarė atskiros preparatų grupės, kuriose tiekėjai padidino vaistų preparatų kainas. Kodėl yra nesukontroliuota ši spraga?
– Juk aš jums ir minėjau vieną iš priežasčių, dėl ko ir atsirado išimtys iš taisyklių, jų pradžioje nebuvo. Bet atsitiko taip, kad gamintojai nesutiko mažinti kainų iki nustatymų.
– Bet jūs tikėjote, kad jie sutiks? Tai ekonominė logika, aš noriu kuo daugiau uždirbti.
– Žiūrėkite, dabar net ir jūs išsakėte tam tikrą priekaištą, kodėl ministerija nesiima veiksmų sumažinti tas kainas ir panašiai. Tai mes ėmėmės tų veiksmų.
– Bet atrodo, kad jūsų tie veiksmai iššaukė atvirkštinę tvarką – vaistai brango.
– Ne, daugeliu atveju šios priemonės yra absoliučiai pasiteisinusios. Yra tik tai keletas vaistų, kuriems teko taikyti išimtis, tam, kad nenukentėtų pacientai. Niekaip nenukentėtų. Nes buvo kilę rizikų, kurios, aš manau, buvo laiku suvaldytos.
Aš nenoriu pasakyti, kad šita mūsų tvarka yra absoliučiai ideali ir ten nebėra jokių spręstinų dalykų. Kaip ir sakiau, tai yra gyvas mechanizmas. Jis yra nuolat peržiūrimas, nuolat vertinamos rizikos, tiek išlaidų, tiek kainų augimo. Yra galvojama apie kainų įšaldymą, tų mažiausių, kurios jau tada yra nustatomos. Yra tikrai galvojama, ką toliau daryti, kad Valstybės biudžeto, šiuo atveju PSD biudžeto vaistams, ten kur galima konkuruoti, kad (išlaidos – DELFI) neaugtų. Kitur, išlaidos įtraukiamos į papildomą gydymą – kaip jos gali neaugti, jeigu mes nupirkome papildomą vaistą? Jūs man pasakykite, kokiu stebuklingu būdu išlaidos vaistams gali nedidėti, jeigu mes papildomai kompensuojame.
– Bet jūs sakote, kad buvo sutaupyta.
– Tai taip, tie pinigai visi pinigai ir buvo skirti, atiduoti naujų vaistų įtraukimui. Bet supraskime, kad naujų vaistų ateina žymiai daugiau negu mes galime sutaupyti-
– Jūsų akimis, Jūsų vykdyta reforma pavyko, ar ne?
– Mano akimis ir ne tik mano akimis, yra ir ekspertiniai vertinimai, ne STT, bet tenka bendrauti ir su Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertais, kurie stebi šalis, tai mūsų reforma ne tik kaip pavykusi, bet ir kaip greitai ir efektyviai įgyvendinta. Šalys pakankamai daug metų vykdo tokias reformas. Tai nėra lengvi procesai. Jie sukelia labai pasipriešinimo, nepasitenkinimo. Tai Lietuva, šiuo atveju, yra kaip sektinas pavyzdys. Man tenka bendrauti su kitų šalių ministrais. Ten, kur nėra panašių tvarkų, toje pačioje Latvijoje, tai jie mielai norėtų pasižiūrėti kaip mes tai darėme ir perimti mūsų praktiką.
– Ministre, bet iš kitos pusės jūs sakote, kad PSO džiaugiasi, kitos šalys taip pat, bet STT jus kritikuoja dar dėl to, kad jūsų ministerija tarsi laiku ir efektyviai netaiko antikorupcinių politikos priemonių. Ar aš teisingai suprantu, kad prieš rengiant naująjį kompensuojamųjų vaistų tvarką nebuvo atliktas jos antikorupcinis vertinimas?
– Kiek aš žinau iš mūsų specialistų, tai viskas buvo daroma tokia tvarka, kaip teisės aktuose nustatyta: ir antikorupciniai vertinimai, ir panašiai. Aišku, galima galvoti ir apie kažkokius detalesnius mechanizmus, vertinti korupcijos pasireiškimo tikimybę. Ir man sudėtinga pasakyti, ką čia STT pareigūnai turi galvoje.
Kiek aš turiu informacijos iš mūsų specialistų, tai visos tvarkos, kurios buvo būtinos, buvo išlaikytos. Tame tarpe ir antikorupcinio vertinimo.
– Kiek mes matome iš žiniasklaidos, tai STT sako, kad reikia atlikti parengus projektą, bet jį ir po derinimo įvertinti antikorupciškai. Tai gal jūsų specialistai atliko pirmo vertinimą, bet po derinimo jis nebuvo atliktas?
– Gali būti, aš dabar nesiginčiosiu dėl visų plonybių. Aš neabejoju, kad mūsų specialistai įžvelgė STT pastabas ir tuos vertinimus dabar atlieka labai preciziškai, taip kaip reikalauja visi teisės aktai. Ir tikrai ateityje STT neturės dėl ko reikšti nuogąstavimų. Supraskime, kad vien tik antikorupcinis vertinimas kainų nei padidina, nei sumažina. Mes dabar kalbame apie faktus, kur kainų mažėjimas yra akivaizdus. Aš dar vieno fakto nepaminėjau. Jeigu pasižiūrėtumėte į Statistikos departamento nuolat skelbiamus kainų indeksus, net ir ten jūs galite matyti kainų mažėjimą.
– Mes puikiai žinome, kad Statistikos departamentas skaičiuoja vienaip, visuomenės mato, deja, lentynose – kitaip. Bet ar buvo atliktas, kaip siūlo STT, nepriklausomas auditas, skirtas vaistų kainodaros procesų analizei?
Ką reiškia nepriklausomas auditas? Kas turėtų būti tie nepriklausomi auditoriai, kurie turėtų vertinti mūsų tvarką? Jeigu mes dabar matome, kad mažėja kainos, mažėja pacientų priemokos, ką ten reikėtų audituoti? Koks būtų to audito objektas?
– Bet STT sako, kad kainos nemažėja, išlaidos tik auga.
– Supraskime, ką jie sako. Jie sako, kad bendros išlaidos vaistams auga. O aš paaiškinau priežastį, kodėl jos auga. Mes daugiau ir daugiau kompensuojame vaistų. Todėl jos (išlaidos – DELFI) ir ateityje augs. Tai jei mes iš vienos pusės sakome, kad mes per lėtai įtraukiame naujus vaistus į kompensavimą, pacientams reikia laukti, iš kitos pusės kritikuojame ministeriją, kad auga išlaidos, tai gal apsispręskime ko mes norime? Ar mes norime padėti gydyti daugiau pacientų, ar mes vis tik norėjime, kad vaistų išlaidos daugiau niekada neaugtų. Tai tada aiškiai pasakome pacientams: jokie vaistai daugiau į kompensavimą nebus įtraukti, taškas. STT bus patenkinti, nes išlaidos nebeauga.
– Bet jūs, ministre, bendradarbiavote su STT šiais klausimais, ar jūs laikotės savo, o jie – savo?
– Be abejo, kad bendradarbiavome ir ateityje bendradarbiausime. Manau, kad šioje vietoje buvo ir komunikacijos stoka ir dėl to mes turime tokį vertinimą. Nes akivaizdžiai pritrūko kompetencijos suprasti visus šiuos kompensavimo mechanizmus. Prisipažinsiu, ir man pradžioje perprasti visą šį sudėtingą mechanizmą, kadangi ir vaistų, ir grupių, ir kompensavimo yra labai sudėtinga tvarka, tai aš nesistebiu, kad STT pareigūnams, kurie nėra farmacininkai tikrai tų mechanizmų detaliai nesupranta ir nežino, jiems – sudėtinga susigaudyti.
– Pabaigai, oponentai, kuriuos jūs irgi minėjote, sako, kad tokiais dalykais yra abejojama ir jūsų kompetencija eiti tokias pareigas, nes tai ne pirmas kartas, kai jūsų įvestos tvarkos yra stabdomos arba atšaukiamos.
Jos nei stabdomos, nei atšaukiamos. Vaistų kompensavimo tvarka kaip buvo taip ir tebėra, duoda puikius rezultatus. Ir nelabai žinau, kuo čia reikėtų abejoti. Šita tvarka nėra sustabdyta, mes kalbame tik apie vieną elementą, labai nedidelį. Tai yra pirmo vaisto paskyrimą, kurio tvarka yra pristabdyta. O visos kitos kompensavimo tvarkos yra veikiančios, duodančios puikų rezultatą. O, kad oponentai iš opozicijos nuolat kritikuoja, tai aš labai nustebčiau, jei jie staiga pradėtų girti. Turbūt būtų keista, jei opozicija imtų staiga girti dabar Vyriausybėje dirbančius ar ministrus, ar mane asmeniškai. Tai aš visai dėl to nesistebiu, manau, kad jų yra toks darbas – kritikuoti, kelti įvairius klausimus.
Man tik keista, kad tas pats klausimas, kuris buvo kaip ir aptartas prieš kelis mėnesius, yra nuolat ištraukiamas ir mojuojamas kaip kažkokia didelė naujiena. Čia jau opozicijos reikėtų klausti, kam taip yra daroma ir kam tai yra naudinga. Aš manau, kad tai yra naudinga vaistų gamintojams, kurie vis dar tikisi, kad tvarka, kuri jau patvirtinta, bus atšaukta.
– Grįžtam prie vienos tos detalės: ar ji įsigalios nuo liepos 1 dienos?
– Aš tikrai negaliu pasakyti ar įsigalios. Jei ekspertai sutars, kad viskas yra padaryta pacientams, kuriems reikia pakeisti kažkokį vaistą, yra patogu, lengva ir nesudėtinga padaryti – įsigalios. Jeigu ne, bus kažkoks ilgesnis pereinamasis laikotarpis.
