„Matote, kokia dinamiška yra situacija, nuolat bendraujame su Pasaulio sveikatos organizacija ir su Europos ligų kontrolės centru. Šalys priiminėja labai skirtingus sprendimus, aišku, labai atidžiai stebėdamos, kas vyksta šalies viduje. <...>
Jeigu kalbėtume apie šalies vidų, tai pats karantinas reikalingas norint taikyti tam tikras priemones, kurių nebūtų galima taikyti nesant paskelbtam karantinui. Kada bus priimtas toks sprendimas, galėsime pasakyti tik tada, kai Vyriausybė apsispręs. Bet šiandien nei termino, nei tikslaus vieno kriterijaus negaliu pasakyti“, – sakė A. Veryga.
Skaitykite daugiau: Tęsti ar užbaigti – sprendimas dėl karantino trukmės turi remtis dviem kriterijais
Šiuo metu karantinas Lietuvoje yra pratęstas iki gegužės 31 dienos. Praėjusį trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad po šios datos jis būtų baigtas tik, jei „kažkoks stebuklas nebent įvyktų“.
„Manau, kad taip tikrai nebus, Vyriausybės bus ruošiama nauja nutarimo redakcija, kad būtų aiškiau ir suprantamiau viskas išdėstyta“, – sakė A. Veryga.
Ministras anksčiau dėstė, kad karantinas yra kaip teisinis viruso kontrolės režimas ir jis turėtų būti tęsiamas.
„Tam, kad mes galėtume valdyti įvežtinius atvejus, kad galėtume tinkamai valdyti infekciją šalies viduje, karantino režimas yra reikalingas. Galiu tik priminti, kad ir ugdymo įstaigos grįžta tik tam tikru režimu ir siūloma, kaip joms grįžti, labai daug reguliavimo sąlygų yra nustatoma, tai karantinas, kaip režimas, manau, tikrai išliks ir ilgokai“, – sakė A. Veryga.
Spaudos konferencijoje ministras sakė, kad vis dar nesaugu lankyti asmenis, esančius rizikos grupėje. Vis dėlto, jei to išvengti nepavyksta, reikia stengtis tą daryti saugiai – dėvėti asmenines apsaugos priemones, nelankyti šių asmenų masiškai.
SAM vadovo paklausus, kokią žalą karantinas gali padaryti visuomenei, A. Veryga atsakė, kad yra įvairių prognozių, o viena iš jų, jog augs asmenų, kuriems nustatomi psichikos sveikatos sutrikimai, skaičius.
„Nuotaikos, depresijos, nerimo, miego sutrikimų didesnė rizika ir kitos psichikos sveikatos problemos, kurios, tikėtina, pasireikš dažniau ir daugiau asmenų su jomis susidurs. Dėl to ir psichologinės pagalbos poreikis visuomenėje turėtų augti. Lietuvai jau keletą metų sekėsi mažinti savižudybių apimtis ir nusižudžiusių asmenų skaičius mažėdavo. Suicidologų teigimu, nors tas skaičius ir toliau mažės, bet bus šiek tiek lėtesnis. Yra prognozuojama, kad nepavyks pasiekti tokių rodiklių, kokius pavyko pasiekti anksčiau. Tokie pagrindiniai pastebėjimai, kuriuos gavome iš psichikos sveikatos specialistų“, – sakė A. Veryga.
Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms – 1547. Sergančių žmonių skaičius – 485. Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius – 6. Mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius – 59. Užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių, – 6. Pasveikusių žmonių skaičius – 997. Izoliacijos besilaikančių žmonių skaičius – 295. Paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys.
