Bet tyrimas rodo, kad jis gali ir smarkiai padidinti riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu (įgytu)– net jeigu neturite antsvorio, skelbia „The Daily Mail“.
Tyrimo metu nustatyta, kad asmenys, patiriantys ypač didelį stresą darbe, 45 proc. labiau linkę susirgti šia liga, kuri didina širdies ligų, insultų, aklumo ir galūnių amputavimo rizikas.
Maždaug trys milijonai Jungtinėje Karalystėje gyvenančių žmonių šiuo metu serga šia liga, bet jeigu tokia tendencija išliks, sergančiųjų diabetu skaičius iki 2025 metų gali išaugti iki keturių milijonų, iki 2030 metų – iki penkių milijonų, o antrojo tipo diabetas sudarys 90 proc. visų atvejų.
Miuncheno Epidemiologijos instituto atliekamo tyrimo metu buvo stebimi 5 337 vyrai ir moterys nuo 29 iki 66 metų amžiaus, dirbantys visą darbo dieną.
Per dvylikos metų laikotarpį beveik 300 stebimų žmonių, - kurie iki tol buvo sveiki, - susirgo antrojo tipo cukriniu diabetu.
Mokslininkai, atlikdami tyrimą, atsižvelgė ne tik į Kūno masės indeksą (KMI) ir šeimos sveikatos istoriją, bet ir į tiriamųjų patiriamą stresą darbe. Nustatyta, kad didelį stresą darbe žmonės patiria dėl nepaprastai aukštų jiems keliamų reikalavimų ir dėl nepakankamos laisvės atliekant darbą.
Sulyginę ligonius pagal darbo streso rezultatus, mokslininkai nustatė, kad tie, kurie patirdavo didžiausią stresą, turėjo 45 proc. didesnę tikimybę įgyti diabetą.
Tyrimo rezultatai, kuriuos paskelbė žurnalas " Psychosomatic Medicine", parodė, kad tarp darbuotojų, turinčių palyginti normalų KMI, darbe patiriamas stresas visgi buvo gana rimtas rizikos veiksnys. 30kg/m2 ir didesnis kūno masės indeksas (KMI) paprastai vertinamas kaip diabeto rizikos zona.
Mokslininkas profesorius Karlas-Heinzas Ladwigas pastebėjo: "Mūsų duomenimis, beveik kas penktas dirbantis žmogus patiria didelį stresą darbe. Mes čia neturime galvoje įprastą darbo stresą, - veikiau tokias situacijas, kai asmenys jiems keliamus reikalavimus vertina kaip labai aukštus ir tuo pačiu skundžiasi turį nedaug erdvės manevruoti ar priimti sprendimus."
Neaišku, kokio masto stresas darbe sukelia diabetą, bet manoma, kad nuolat padidėjęs streso hormonų kiekis suardo organizmo gliukozės pusiausvyrą. Didelis gliukozės kiekis kraujyje gali pakenkti organizmo medžiagų apykaitai ir pagrindiniams organams.
Manoma, kad apie 600 tūkst. britų kenčia nuo šios ligos net patys to nežinodami – galbūt dėl to, kad neatpažįsta simptomų – nuovargio, troškulio, dažno šlapinimosi ir lėtai gyjančių žaizdų.
Antrojo tipo cukrinis diabetas kitados buvo žinomas kaip "pagyvenusių žmonių" liga, nes dažniausiai ja būdavo susergama vidutiniame ir vyresniajame amžiuje, bet dabar jis vis dažniau nustatomas paaugliams ir jaunuoliams.
Pasak Jungtinės Karalystės Diabeto tyrimų centro direktoriaus Dr. Alasdairo Rankino, mokslininkai pradeda tirti streso ir ilgų darbo valandų įtaką šios ligos vystymuisi.
"Paaiškėjo, kad didelė dalis šių veiksnių yra susiję su antrojo tipo diabetu, - sakė jis. - Bet sunku kol kas pasakyti, ar taip yra dėl tiesioginio šių veiksnių poveikio mūsų organizmui, ar dėl to, kad dėl streso ir ilgų darbo valandų mes tiesiog mažiau rūpinamės savo sveikata."
"Būtina atlikti daugiau tyrimų, kad suprastumėme, kiek tai svarbu ir kodėl. Darbo vietoje labai svarbu sugebėti įveikti stresą, žinome ir tai, kad geriausias būdas sumažinti antrojo tipo diabeto riziką yra kontroliuoti savo kūno svorį, valgant sveiką subalansuotą maistą ir reguliariai mankštinantis."
Kaip praėjusią savaitę skelbta vienoje ataskaitoje, britų Nacionalinė sveikatos priežiūros tarnyba (NHS) išleidžia per du milijonus svarų per dieną (apie 8 mln. 617 tūkst. litų) medikamentams nuo diabeto.
Didžiosios Britanijos Sveikatos ir socialinės rūpybos informacijos centras perspėjo, kad per aštuonerius metus išlaidos padidėjo 50 procentų. Vien Anglijoje išrašytų receptų skaičius nuo 2005-2006 metų šoktelėjo nuo 27 mln. iki 45 mln. per metus.
