Garsusis neurologas, vadovaujantis savo paties vardo sveikatos centrui Neiplse, Floridos valstijoje, atkreipia dėmesį į glaudų ryšį tarp gyvenimo būdo, šiuolaikinės mitybos ir silpnaprotystės, praneša news.com.au.
Daktaras D. Perlmutteris, neseniai išleidęs populiarumo susilaukusią knygą „Grain Brain: The Surprising Truth About Wheat, Carbs, and Sugar – Your Brain's Silent Killers“, įsitikinęs, jog būtina sumažinti ne vien nesveikų angliavandenilių vartojimą. Jo teigimu, grūdų valgymas gali baigtis silpnaprotyste, lėtiniais galvos skausmai, depresija, epilepsija bei kitomis sveikatos problemomis.
„Netgi sveikas maistas, toks kaip pilno grūdo produktai, gali sukelti demensiją, dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromą, nerimą, lėtinius galvos skausmus, depresiją ir dar daugiau ligų“, - tikina gydytojas savo tinklalapyje.
D. Perlmutteris, kuris yra Amerikos mitybos koledžo bendradarbis, tikina, jog mūsų smegenis teigiamai veikia riebalai ir cholesterolis, o neigiamai – valgomi grūdai. Esą Alzheimerio ir kitoms sekinančioms ligoms kelią užkirsti galima pakeitus gyvenimo būdą ir mitybą.
Medikas įspėja, kad nepaisant medicinos mokslo pažangos, visuomenė beviltiškai pralaimi kovą su Alzheimerio liga. „Gyvenimo būdo veiksniai yra labai reikšmingi nulemiant Alzheimerio ligos riziką, ir dar, galbūt todėl, kad jie negali būti išreikšti pinigais, niekas nepateikia šios informacijos visuomenės žiniai“, - teigia D. Perlmutteris.
Jis sako, jog Alzheimerio ligos riziką galima sumažinti laikantis kur kas mažiau angliavandenių turinčios mitybos plano (mažiau nei 60-80 gramų per dieną), jį papildant didesniu kiekiu riebalų, tokių kaip pirmo spaudimo alyvuogių aliejus, kokosų aliejus, jautiena bei laukinėje gamtoje sugauta žuvis. Taip pat būtina mankštintis ir vartoti DHA (dokozaheksaeno rūgšties) papildus.
D. Perlmutteris leidiniui „Forbes“ tvirtino, jog jo siūlomas meniu beveik sutampa su tuo, ką žmonės valgė didžiąją dalį žmonijos istorijos. Jo teigimu, turime grįžti prie pirmykščio žmogaus mitybos įpročių, kai 75 procentus sudarė riebalai ir 5 procentus angliavandeniai. Statistinio amerikiečio dienos racione šiandien yra apie 60 procentų angliavandenių ir 20 procentų riebalų. Ekspertai mano, kad maistiniams baltymams tenkanti 20 procentų dalis liko beveik nepakitusi.
Gydytojas leidiniui „Forbes“ aiškino, jog žmogaus genai ilgus tūkstantmečius evoliucionavo tam, kad prisitaikytų prie daug riebalų ir mažai angliavandenių turinčios mitybos, tačiau šiandien mes maitinamės beveik priešingai, todėl tai stipriai veikia mūsų smegenis.
Neurologas tikina, kad mažai riebalų turintis maistas yra atsakingas už daugumą šiuolaikinių ligų. Jis teigia, kad daugiau riebalų suvalgantys žmonės savo organizmuose linkę sukaupti mažiau riebalų.
„Mums patinka galvoti, kad pilno grūdo riestainis ir apelsinų sultys yra tobuli pusryčiai, tačiau tas riestainis turi 400 kalorijų, tai beveik vien angliavandeniai su gliutenu“, - teigė D. Perlmutteris leidiniui „Forbes“.
