Klaipėdos miesto vaikų, sergančių cukrinio diabetu, klubo „Smalsutis“ pirmininkė Jolanta Jasiulionienė pastebėjo, kad sergančiųjų diabetu tėvai priversti žinoti apie šią ligą ne mažiau nei medikai. Jos dukrai buvo šešeri, kai sužinojo, kad ji serga diabetu. „Kai duk¬relei patvirtino cukrinio diabeto diagnozę, abi gulėjome ligoninėje.

Duk¬ra šią žinią priėmė ramiai. Gal padėjo mano tvirta laikysena – stengiausi nepanikuoti, ramiai išsiaiškinti, kaip reikės gydytis ir maitintis. Raudojau jai nematant. Tai labai sunku ir skaudu. Atrodo, dar vakar vaikas buvo sveikas, valgė, ką norėjo, o staiga viskas turi pasikeisti visam gyvenimui“, – sakė J.Jasiulionienė.

Šeimai susitaikyti su dukros liga buvo sunkiau ir todėl, kad giminėje nebuvo ja sergančiųjų: „Padėjo medikai, jie labai taktiškai pranešė įtarimus, kad dukrai – cukrinis diabetas, ramino, kad tai kontroliuojama liga, mokė pažinti naują gyvenimo palydovę. Ir nenubraukė brūkšnio – viskas, jūsų vaikas ligonis“.

Įtemptos dienos

Cukrinio diabeto simptomai, pasak J.Jasiulionienės, nėra sunkiai pastebimi.

„Vaikai pradeda prastai jaustis, tampa nevalgūs, krinta svoris, juos kankina troškulys, dažnas šlapinimasis. Kai tėvai pamato šiuos požymius, gydytojai lengvai patvirtina ligą“, – sakė J.Jasiulionienė. Nustačius diagnozę prasideda sunkusis metas: tenka išgyventi skausmą, kad vaikas serga, suprasti, kas tai per liga, ko ji reikalauja iš vaiko ir visos šeimos, išmokti ligą kontroliuoti.

„Atrodo, labai paprasta – sergančiajam reikia laikytis dietos, valgyti tik tai, kas galima. Tačiau nelengva vaikui kasdien pradurti pirštelį ir išsiaiškinti, koks cukraus kiekis jo kraujyje, 4–6 kartus suleisti insuliną. Kasdien, ir Kalėdų rytą, ir per gimtadienio vakarienę... Vaikas niekada negali pamiršti, kad turi ligą, gyvenimo draugę, nors jos ir nemato“, – sakė J.Jasiulionienė.

Renginiai – be saldumynų

„Diabetu sergantys vaikai daug daugiau žino apie maisto produktų sudėtį negu jų bendraamžiai. Jie turi mokėti apskaičiuoti, kiek ang¬liavandenių, baltymų ir riebalų turi kiekvienas į burną dedamas kąsnelis. Sergantiesiems šia liga tenka valgyti ne tai, ko nori ir kada nori, o tai, kiek, kada ir ko reikia. Kiekviena diena yra įtempta. Žinoma, kartais ligoniukai gali paskanauti ir torto gabaliuko, bet itin retai“, – pasakojo „Smalsučio“ klubo narių motinos.

Klubas rengia projektus „Aš ir mano draugas kontroliuojam cukrinį diabetą“, organizuoja vasaros stovyklas. „Likimo draugams labai svarbu dalytis žiniomis, sužinoti naujienas, matyti, kaip sekasi kitoms šeimoms, pasidalyti emocine būsena“, – pasakojo „Smalsučio“ nariai.

Šio klubo renginiai paprastai neužtrunka ilgai (būtinybė kontroliuoti diabetą to neleidžia), juose nebūna saldumynų, vaikai ir jų tėveliai tenkinasi sumuštinukais ir vaisiais.

Kelios pastabos

Lietuvos diabeto asociacija vienija per 5,5 tūkst. narių. Tai sergantieji šia liga, jų šeimų nariai, medikai.

Pasak Lietuvos diabeto asociacijos prezidentės Vidos Augustinienės, kasmet atliekant profilaktinius tyrimus žmonėms, turintiems rizikos faktorių, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje aptinkamas 12–17 proc. tik¬rintų žmonių. Tai rodo, kad Lietuvoje yra daug sergančiųjų, kuriems liga dar nėra diagnozuota.

Specialisto komentaras

Antanas Norkus, profesorius, Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto direktorius:

Cukrinio diabeto priežastis yra kasos hormono insulino išskyrimo sutrikimas. Jau yra daug efektyvių vaistų ligai gydyti, tačiau ji – neišgydoma, sunki ir klastinga. Diabetas siejamas su vakarietiško gyvenimo stiliaus plitimu, nutukimu, stresu, urbanizacija, netinkama žmonių mityba, mažu fiziniu aktyvumu.

Kaip įtarti ligą jos pradžioje? Tam labai svarbūs profilaktiniai tyrimai. Tirtis dėl šios ligos vertėtų vyresniems nei 45 metų amžiaus asmenims, kurių kūno masės indeksas didesnis nei 27 kg/m2, kurie turi sergančių cukriniu diabetu artimų giminaičių ar padidėjusį arterinį kraujospūdį, sutrikusią riebalų (cholesterolio, trigliceridų ir kt.) apykaitą. Tirtis reikėtų ir moterims, gimdžiusioms didesnius nei 4 kg naujagimius.

Diabetui būdingi simptomai – troškulys ar dažnesnis poreikis šlapintis, nuovargio jausmas, sausa niežtinti oda, pasikartojantys odos, dantenų ar šlapimo pūslės uždegimai, netikėtas ir staigus svorio netekimas, lėtai gyjančios žaizdos, pėdų jautrumo sumažėjimas.