Sveikatos ekspertų taryba pristatė atnaujintą epidemiologinės situacijos apžvalgą ir rekomendacijas dėl vakcinavimo priemonių įgyvendinimo. Buvo pateikti ekspertų siūlymai dėl pasirengimo skiepijimui bei jo įgyvendinimo savivaldybėse – duomenų apie rizikos grupes ir skiepijimo apimtis rinkimo, vakcinavimo vietų steigimo, personalo mokymų ir pakankamumo koordinavimo, metodinės pagalbos skiepijančių asmens sveikatos priežiūros įstaigoms teikimo.
Ekspertai iškėlė prioritetinius vakcinacijos proceso komunikacijos uždavinius ir pasiūlė jų galimus sprendinius, siekiant užtikrinti efektyvią ir savalaikę informacijos sklaidą.
Pateikė prognozes
Kaip po šio susitikimo sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės grupės vadovas Simonas Krėpšta, jei priimtos karantino sugriežtinimo priemonės bus veiksmingos ir visuomenė sąžiningai jų laikysis, poveikis bus matomas gana greitai.
„Tiesa, tas mažėjimas [atvejų] yra gana inertiškas, šiuo metu turime apie 3 tūkstančius atvejų per dieną. Jei visuomenė tikrai sąžiningai laikosi reikalavimų, per Naujuosius metus turėtume pozityviuoju scenarijumi apie 1000–1500 naujų atvejų per dieną. Vėliau tie susirgimų skaičiai ir toliau mažėtų.
Vienas iš scenarijų, jei šventiniu laikotarpiu reikalavimų nebūtų laikomasi, iškart būtų „atšokimas“ ir sausio viduryje vėl išauga kasdieniai susirgimų skaičiai“, – prognozavo prezidento patarėjas.
Kol kas atvejų mažėjimas džiaugsmo neteikia
Modeliuotojas, priklausantis prezidento suburtai Sveikatos ekspertų tarybos komandai, dr. Algis Džiugys spaudos konferencijoje sakė, kad nors pirmadienį ir antradienį naujų atvejų buvo fiksuota mažiau, tačiau tai džiaugsmo neteikia, kadangi atvejų skaičius visada išauga savaitės pabaigoje. Taip pat, pasak dr. A. Džiugio, skaičiai rodo, kad epidemija toli gražu neslopsta.
„Jeigu prognozuotume pagal tokią padėtį, kokią dabar turime, tai ligonių skaičius turėtų augti. Darėme dvi prognozes – vieną pesimistinę, tam, kad prognozuotume, kiek gali būti ligonių ligoninėse dėl COVID-19.
Pagal tai, sausio viduryje pagal niūriausias prognozes ligoninėse turėtų būti apie 3 300 ligonių. Šiuo metu turime 2 372. Tai reiškia, kad per kelias savaites skaičius išaugtų tūkstančiu. Deguonies kaukių reikėtų 1800 asmenų, o ventiliacijos aparatų reikėtų apie 165“, – sakė dr. A. Džiugys.
Pati optimistiškiausia prognozė, pasak jo, kai gyventojai sąžiningai laikytųsi karantino sąlygų, sausio pabaigoje turėtų būti apie 1500 naujų atvejų. Jei karantino būtų laikomasi nepakankamai, sausio viduryje vėl turėtų būti užsikrėtimų pikas – maždaug 2500 atvejų per dieną.
„Netgi mobilumo analizė, kurią gauname iš „Google“, rodo, kad padėtis dėl judėjimo dar yra bloga. Žmonės mažiau apsipirkinėjo, mažiau buvo parduotuvėse, darbe, daugiau namuose, tačiau labiau „neršė“ po maisto parduotuves. Pagal šios dienos duomenis, Alytaus apskrityje yra daugiausiai judama, daugiau nei Lietuvos vidurkis. Kaip rezultatą, Alytaus apskrityje turime šuolį užsikrėtimų“, – sakė dr. A. Džiugys.
Ar švelninti karantiną, spręstų iš keleto rodiklių
Kitas Sveikatos ekspertų tarybos narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas neabejojo, kad karantino sugriežtinimų reikėjo gerokai anksčiau negu jie buvo įvesti.
„Sugriežtinimo mums jau reikėjo „vakar“, tai yra seniau. Tą klausimą buvo iškėlę jau gruodžio 1 dieną.
Numatytas karantinas iki sausio 31 dienos todėl, kad nesuteiktume žmonėms vilties, jog po dviejų savaičių matysime ženkliai pagerėjusią situaciją ir galėsime grįžti į įprastą gyvenimą. Tikrai to nebus, nes situacija yra labai sudėtinga.
Jei atvejų skaičius nuo 3 tūkstančių nukris iki tūkstančio, situacija nebus gera, ji vis tiek bus labai bloga. Turime suprasti, kad Lietuva turi labai labai didelius skaičius.
Galime kalbėti, kad tam tikrų perteklinių priemonių sumažinimas bus vykdomas po truputį. Ekspertų taryba diskutavo, kad turėtų būti keletas rodiklių, kurie turėtų būti įvertinti. Vienas iš jų yra naujų atvejų skaičius per 14 dienų. Turėtų būti RT rodiklio sumažėjimas ir mažėti teigiamų testų procentas“, – sakė profesorius M. Stankūnas.
Sutrumpėjo laikas tarp sergamumo ir antplūdžio ligoninėse pikų
LSMU Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. Kęstutis Stašaitis pasakojo, kad daugelis medikų labiau nei Kalėdų laukia, kada pradės mažėti pacientų, patenkančių į ligonines dėl COVID-19.
„Matome, kad vis daugiau ir daugiau mūsų infrastruktūros tenka skirti asmenims, sergantiems COVID-19. Vadinasi, vis mažiau jos tenka kitomis ligomis sergantiems pacientams“, – kalbėjo K. Stašaitis.
Kaip pastebėjo K. Strašaitis, jeigu anksčiau pacientų antplūdžio ligoninėse pikai pasijausdavo, praėjus dviem savaitėm po registruojamo sergamumo koronavirusu piko, tai dabar šis pikas gydymo įstaigose pasijaučia jau po savaitės.
Tai medikas paaiškino tuo, kad pastaruoju metu į mobiliuosius punktus daugiausia kreipiasi jau simptomus pajutę asmenys.
Docentas pastebėjo, kad skirtinguose regionuose koronavirusas pasireiškė skirtingai.
„Šiauliuose jau beveik visos globos įstaigos yra prasirgusios ir yra susiformavęs kolektyvinis imunitetas. Todėl jie gali tikėtis, kad pas juos tokių koronaviruso bangų bus mažiau. Taip pat regionai skiriasi susirgusių asmenų amžiumi. Kauno regione yra daugiau susirgusių vyresnio amžiaus žmonių. Ten reikia daugiau deguonies kaukių, nei yra pateikiamas bendras šalies skaičius“, – sakė K. Stašaitis.
Prezidentas mano, kad ribojimai būtini
S. Krėpštos buvo paklausta, kaip Prezidentas vertina naujus karantino ribojimus ir tai, kad smulkieji verslai jaučiasi diskriminuojami.
„Prezidentas jau sekmadienį vakare išreiškė poziciją, kad šie priimti ribojimai yra griežti, bet būtini Matome, kokia pandemijos situacija, žinome, kad 5 proc. iš naujų atvejų greičiausiai, deja, pateks į ligonines. Dėl to reikia griežtų ribojimų. Priemonės yra griežtos, bet reikalingos. Visuomenei yra prašymas laikytis šių priemonių“, – sakė S. Krėpšta.
Pirmiausia skiepys medikus ir labiausiai pažeidžiamus žmones
Taip pat prezidento patarėjas pristatė planus, kaip bus pristatomos vakcinos nuo koronaviruso į Lietuvą ir kaip veiks skiepijimas.
Kaip sakė S. Krėpšta, vakcinavimas turėtų būti pradedamas nuo medikų ir labiausiai pažeidžiamų žmonių – senyvo amžiaus ir gyvenančių socialinės globos įstaigose.
Pačios pirmosios vakcinos bus ribotos ir taip bus visoje Europos sąjungoje. Šiuo metu pirmųjų vakcinų planuojama gauti 10 tūkstančių.
Vakcinos pagal gyventojų proporciją turi būti pateiktos kiekvienai Europos Sąjungos šaliai tuo pačiu metu. Anot S. Krėpštos, didesnė problema pasiruošti iš logistinės komunikacinės pusės, kad vakcinavimas nekistų.
Negalima tiksliai susiplanuoti prioritetinių grupių
Vilniaus universiteto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vadovė, Sveikatos ekspertų tarybos narė Aurelija Žvirblienė plačiau papasakojo apie vakcinas nuo koronaviruso.
Prof. A. Žvirblienės buvo paklausta, kam skiepytis dėl koronaviruso bus negalima.
„Į šitą klausimą bus galima atsakyti, kai bus užregistruota vakcina, nes tada visi tie duomenys bus viešai prieinami ir paskelbti. Bus vakcinos informacinis lapelis, kuriame bus parašyta, ką galima skiepyti, ir ko ne.
Iš to, kas dabar yra žinoma apie trečios fazės klinikinius tyrimus, tai kad į juos nebuvo įtraukti vaikai iki 16 metų. Tiesiog buvo toks klinikinių tyrimų dizainas.
Taip pat neaišku, ar buvo pakankamas skaičius žmonių, sergančių diabetu ar kitomis ligomis. Tai sukuria tam tikrą iššūkį, nes negalime tiksliai susiplanuoti prioritetinių grupių“, – kalbėjo profesorė.
Pasak jos, turėtų pasiskiepyti apie 70 proc. žmonių, kad vakcina būtų veiksminga visuomenėje. Tačiau tie, kurie jau prasirgo, skiepytis bent pirmus mėnesius po ligos neturėtų, nes bent keliems mėnesiams turi imunitetą šiam virusui.
