Suklaidino geras regėjimas
„Blikst, sumirguliavo akyse. Nuėjau pasitikrinti ir išgirdau: gulkis, panele, į ligoninę“, – 14 metų senumo įvykius prisiminė Aldona Montvilienė.
Būtent tuomet 82 metų klaipėdietė sužinojo serganti nepagydoma akių liga – atviro kampo glaukoma. Kai ji išgirdo šią diagnozę, liga jau buvo gerokai pažengusi.
Sveikai gyvenančiai Aldonai ši žinia buvo itin netikėta. Nors iki tol žinojo apie glaukomą, tačiau buvo tvirtai įsitikinusi, kad pati su šia liga tikrai nesusidurs.
Ji taip pat vengdavo tikrintis akispūdį, manydama, kad geras regėjimas savotiškai apsaugo nuo ligų.
„Nebijau net mirties. Jei yra situacija, bus ir išeitis“, – paaiškino pašnekovė, pasiteiravus, ar neišgąsdino nepagydomos ligos diagnozė.
Kontrolė ligos nesustabdė
Glaukoma moteriai nesutrukdė toliau džiaugtis gyvenimu – ji intensyviai sportavo, daug skaitė ir nesiskundė regėjimu. Aldona reguliariai lankėsi pas akių gydytoją ir skrupulingai vartojo paskirtus vaistus.
Sporto klube moteris kilnojo vis sunkesnius svorius, stovėdavo ant galvos, o atsipalaiduoti mėgdavo karštoje pirtyje.
Nors A.Montvilienė nesiskundė sveikata, bet regėjimas vis labiau silpo. Galiausiai moteriai dėl stipriai nusilpusios vienos akies buvo rekomenduojama lęšiuko keitimo operacija.
Moteris niekaip negalėjo suprasti, kodėl griežtas gydytojų nurodymų paisymas ir sveika gyvensena nepadeda užkirsti kelio klastingai ligai.
Darė viską, ko negalima
Atsakymas A.Montvilienei atėjo tuomet, kai ji įsitraukė į Klaipėdos glaukoma sergančių žmonių klubo veiklą. Gydytojos paskaitos, kaip susidraugauti su šia liga, jai atvėrė akis.
„Sužinojau, kad dariau viską, ko negalima, sergant glaukoma“, – prisiminė pašnekovė.
Kaip paaiškėjo, stovėjimas ant galvos, svarsčių kilnojimas ar kiti įtampą keliantys pratimai didina akispūdį, taip dar labiau skatindami ligos progresavimą.
Aldona apgailestavo, kad lankantis sporto klube jos niekas neįspėjo apie galimą riziką. Moteriai taip pat teko atsisakyti maudynių pirtyje ir miegojimo be pagalvės.
Susidraugavus nebesikandžioja
Aktyviai gyvenanti A.Montvilienė ne kartą įsitikino, kad šiandien dažnai reklamuojamos neva sveikatą gerinančios prekės tik pakenkia. Tad jai kasdien kyla naujų klausimų, ko reikėtų vengti sergant glaukoma.
„Sergant bet kokia liga svarbu išmanyti, kaip su ja gyventi. Tada ji tikrai nesikandžios“, – įsitikinusi pašnekovė.
Nors Aldona neslepia, jog nėra lengva susitaikyti su draudimais. Namuose ji turi įsirengusi sienelę, prie kurios taip norėtųsi pasimankštinti.
Pasitarusi su gydytoja, dabar ji ir toliau mankštinasi, tačiau vengia įtampą didinančių pratimų. Regėjimas po kurio laiko pagerėjo, o ji ir toliau gali mėgautis visaverčiu gyvenimu.
Suserga ir sutuoktinis
Internete apstu informacijos apie glaukomą – čia galima rasti beveik tris milijonus šaltinių. Tačiau, nepaisant žinių gausos, akių ligų gydytoja Vaida Gerbauskienė pastebi, kad nemažai pacientų kreipiasi tuomet, kai liga jau būna pažengusi.
Be to, pas gydytoją dažniausiai atveda kitos su regėjimu susijusios bėdos. V.Gerbauskienės nestebina tokia situacija – susirgęs glaukoma žmogus iš pradžių nieko nejaučia.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad dažniau pas akių ligų specialistą turėtų apsilankyti tie, kurių artimieji ar giminės serga šia klastinga liga. Jiems rizika susirgti glaukoma yra 10 kartų didesnė.
Amerikos oftalmologijos profesorius, ištyręs per 150 tūkst. žmonių, kurių artimieji arba giminės serga glaukoma, nustatė, kad jie patys serga šia liga apie tai nieko nežinodami.
Neseniai nustatyta, kad jei glaukoma serga vyras ar žmona, po kurio laiko ji užklumpa ir kitą sutuoktinį. Tam įtakos turi panašus gyvenimo būdas, skatinantis vystytis ligą.
Tačiau pastebėta, kad net išsilavinę žmonės nežino, kad tarp artimųjų turint sergantįjį glaukoma, jiems taip pat padidėja rizika susirgti.
Akispūdis nėra rodiklis
Kaip sakė V.Gerbauskienė, apsilankyti pas akių ligų gydytoją turėtų paskatinti neryškus vaizdas, silpnėjantis regėjimas tam tikru paros metu ar ilgiau padirbus.
Kartais glaukoma gali pasireikšti galvos skausmu, kuris atsiranda pakilus akispūdžiui. Žmogus tuomet geria vaistus nuo skausmo, tačiau jie mažai gelbsti.
Glaukomą taip pat galima įtarti, jeigu be aiškios priežasties perši ar ašaroja akys, atsiranda šviesos baimė.
Kai liga būna labiau pažengusi arba būna padidėjęs akispūdis, žiūrėdamas į šviesą žmogus mato ratilus.
Tačiau gydytoja atkreipia dėmesį, kad glaukoma ne visada serga tik tie, kuriems būna padidėjęs akispūdis. Normalaus akispūdžio glaukoma dažniausiai serga jauni žmonės.
Ši liga gali paliesti ir vaikus. Pasak V.Gerbauskienės, įgimta glaukoma būna sudėtingesnė, ji taip pat sunkiau diagnozuojama. Nors tokių atvejų nėra daug.
Dažniau serga vyresni
Akių ligų gydytoja atkreipia dėmesį, kad nė viena amžiaus grupė negali būti rami dėl glaukomos. Nors ja dažniau serga vyresni žmonės, tačiau, kaip neretai šiais laikais būna, ji nustatoma ir vis jaunesniems.
Per 60 metų amžiaus grupėje sergančiųjų glaukoma būna apie 1 proc. Kas 10 metų šis skaičius vis didėja. Pasiekus 80 metų ribą, sergančiųjų skaičius jau perkopia per 5–6 proc.
V.Gerbauskienė paaiškino, kad negydant glaukomos žūsta optinio nervo ląstelės, kurių atkurti neįmanoma. Bet jei nėra staigaus glaukomos priepuolio, apakimas vystosi gana lėtai.
Lyg pro rakto skylutę
Iki paskutinės dienos sergantis žmogus gali labai gerai matyti, tačiau siaurėja regėjimo laukas. Jo matymas primena žiūrėjimą pro rakto skylutę. Apakusiam žmogui padėti nebeįmanoma.
Būtent dėl šios priežasties akcentuojama ankstyva glaukomos diagnostika. Kaip sakė gydytoja, kai liga nustatoma, vos pasireiškus pirmiems požymiams, žmogus gražiai nugyvena visą likusį gyvenimą.
Vienintelis nepatogumas – nuolatinis vaistų lašinimas į akis.
Dabar jau ir Lietuvoje atliekamos operacijos, padedančios atsikratyti nuolatinio vaistų vartojimo. Tačiau jos yra mokamos.
V.Gerbauskienė pasidžiaugė, kad ryškėja nauja tendencija – 30–40 metų pacientams glaukomą pavyksta nustatyti kur kas anksčiau. Mat jie rūpinasi savo regėjimu ir, užklupus kokioms bėdoms, kreipiasi į gydytoją.
Didesnė rizika susirgti glaukoma
trumparegiams (kai regėjimas būna nusilpęs daugiau kaip –3)
vyresniems nei 40 metų
sergantiems cukriniu diabetu
patyrusiems akių traumas ar operacijas
ilgai hormoniniais preparatais gydytiems žmonėms
turintiems padidėjusį kraujospūdį
jeigu tarp artimųjų ar giminių yra sergančiųjų šia liga
