Tačiau jie, pasirodo, daug įdomesni ne gamtininkams, o besidomintiems sveika mityba.
Iš Tailando grįžusi Lina savo tėčiui parvežė neįprastą dovaną.
„Nieko apie šią arbatą nežinojau, tačiau kiekvieną kartą iš kelionės grįžtu su arbata. Visada stengiuosi rasti kuo įdomesnių ir šįkart viename prekybos centre Bankoke pamačiusi daug ekologiškų arbatų, išsirinkau būtent šią. Nelabai žinojau, kas tas grybas ant pakuotės, pasidarė įdomu. Be to, kadangi parduodama prekybos centre, jaučiausi saugi, kad gėrimas nebus nelegalus ar kenksmingas“, - DELFI sakė Lina.
Rašoma, kad šis augalas, pavyzdžiui, Kinijoje vartojamas nuo seniausiųjų laikų ir yra net įtrauktas į seniausią medicininės literatūros leidinį, sudarytą maždaug 200 m. pr. mūsų erą. Tačiau susidomėjusiems yra perspėjimas – absoliuti dauguma prekyboje esančių reishi grybų priklauso juodiesiems, kurie yra labai menkai vertinami, o labiau patyrę žolininkai tokių pirkti iš viso net nerekomenduoja.
Vienoje šių grybų milteliais prekiaujančioje parduotuvės svetainėje teigiama, kad senieji Kinijos ir Japonijos karaliai bei imperatoriai gerdavo reishi arbatą, tikėdami jos gyvybingumą skatinančiomis ir gyvenimą ilginančiomis savybėmis. Valdovai taip pat tikėjo, kad šie grybai padidins jų išmintį ir suteiks daugiau laimės. Šiais laikais reishigrybai, vis labiau populiarėjantys ir Vakarų pasaulyje, dažnai yra pasitelkiami gaminant įvairius ilgaamžiškumą skatinančius eliksyrus ir ekstraktus.
Štai kito pardavėjo svetainėje aiškinama, kad šio grybo preparatai esą ypač rekomenduotini reguliariai vartoti mėgstantiems riebų maistą. Dar daugiau - su šiuo grybu yra atlikta 1300 mokslinių tyrimų, kurių dauguma užfiksuoti ir įrodo, kad reguliariai vartojant Ganodermą, sustiprinama širdies ir kraujagyslių sistema bei atliekama cukrinio diabeto profilaktika, stabdomas jo vystymasis.
O kur dar teiginiai, kad šis grybas turi priešauglinių polisacharidų, kurie padeda kovojant su vėžiu, skatina interferono gamybą ir stiprina imuninę apsaugą, mažina širdies ritmą, takichardiją (ypač kai tai nulemia nervinės priežastys, o ne fizinis krūvis), stiprina kraujagyslių sieneles, reguliuoja kraujo spaudimą bei subalansuoja cholesterolio lygį. Sąrašas beribis.
Ginklas prieš prostatos vėžį
2011 m. išleistoje knygoje „Žolelių medicina: biomolekuliniai ir klinikiniai aspektai“ rašoma, kad šis augalas išties žinomas jau šimtus metų ir be grėsmingų komplikacijų naudotas sveikatos gerinimui. Daugiausiai dėmesio sulaukia teiginys, kad šis grybas turi priešvėžinių savybių. Kinijoje 2005 m. buvo atlikti keli tyrimai, kurie esą patvirtina šias galias: polisacharidai ir triterpenai, randami Tikriniame blizgutyje, stabdo navikų formavimąsi. Didžiausias poveikis – kovojant su prostatos vėžiu.
Tiesa, verta paminėti, kad dar nėra atlikta didelio masto bei patikimų studijų su žmonėmis. Tuose tyrimuose, kurie labiausiai liaupsina šį grybą, jis buvo tiriamas derinyje su kitais alternatyviosios medicinos augalais, o duomenų apie jo individualų poveikį – nedaug (platesnė informacija – čia).
Matė tik dukart gyvenime
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius DELFI patvirtino girdėjęs apie stebuklingąsias Tikrinio blizgučio savybes.
„Lietuvoje visgi šis grybas nėra naudojamas sveikatos tikslais, nes yra labai retas, įrašytas į Raudonąją knygą. Kad ir kokios jo galios būtų, už jo sunaikinimą būtų baudžiama. Kiek žinau, jį draudžiama ir įvežti į Lietuvą, tačiau dėl platinimo nesu tikras. O dėl grybo naudos – visokių priešvėžinių savybių jis, kaip ir dauguma kitų kempininių grybų, tikrai turi. Kadangi grybas augdamas parazituoja, „santykiauja“ du organizmai. Parazitas stengiasi paveikti kitą organizmą, siekdamas sau naudos, ir turi biologiškai aktyvių medžiagų, kurios tikrai turi gydomąjį poveikį, kaip yra aprašoma. Tiesa, neaišku, kiek eilinis grybas, augantis pas gamtoje, turi dar tų galių, nes labai daug priklauso nuo augimo sąlygų. Manoma, kad Sibire ar Rytuose augantys grybai turi daugiau naudos, tačiau Lietuvoje tiesiog tokių tyrimų nebuvo atlikta“, - sakė J. Kasparavičius.
Tiesa, Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos leidimų skyriaus Darius Mikelaitis DELFI sakė, kad šis grybas neturėtų būti sąraše, kuriame išvardinti džiaudžiami importuoti augalai ar grybai.
Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas pabrėžė, kad Lietuvoje šis grybas visada buvo labai retas ir jis pats Tikrinį blizgutį matęs vos porą kartų.
„Tad nepaisant to, kad jis draudžiamas, saugomas, pirmiausia jį reikėtų pažinti, o antra – ir rasti didelis iššūkis“, - nusijuokė pašnekovas.
Lietuvoje žinoma per 40 Tikrinio blizgučio radaviečių. Dažniausiai jis randamas toje pačioje vietoje kelerius metus iš eilės. Gausesnė populiacija Žemaitijos nacionalinio parko Beržoro, Platelių, Skroblės ir Stirbaičių girininkijose (Plungės r.).
Paklaustas, ar galima nusinuodyti suvartojus šį grybą, J. Kasparavičius tokia galimybe suabejojo.
„Lietuvoje buvo ir dar dabar vartojami žinomesni kempininiai grybai. Nusinuodyti gal ir nepavyktų, tačiau jei organizmas jautrus, galimos kontraindicikacijos. Visgi dauguma šių grybų nėra nuodingi“, - patikino jis bei dar kartą perspėjo, kad už Raudonosios knygos augalijos naikinimą yra numatytos baudos.
„Patiekalas gali labai brangiai Jums kainuoti“, - reziumavo J. Kasparavičius.
