„Pavyzdžiui, dažnai naudojamus dokumentus darbuotojas pasideda labai toli, todėl yra priverstas lenktis, siekti, ištempti rankas, pečius, kaklą, priversti savo juosmenį palinkti stipriau. Daiktai, kurie dirbant naudojami pakankamai dažnai, turėtų būti arti, kad nereikėtų atlikti papildomų veiksmų, palinkimų“, – pabrėžia mokslininkė, asmeniškai stebėjusi 500 žmonių ir aiškinusis, kokias klaidas jie darė dirbdami prie kompiuterio ir kaip tai veikia sveikatą.
– Ko Jūs siekėte savo tyrimu?
– Mes siekėme visapusiškai įvertinti kompiuteriu dirbančių darbuotojų darbo sąlygas ir pasižiūrėti, kaip jos susijusios su nusiskundimais skeleto ir raumenų skausmu.
– Kas šiuo atveju yra darbo sąlygos ir kaip jos veikia?
– Įtakos gali turėti tiek darbuotojo sėdėsena, tiek darbo ergonomika, tiek psichosocialinė darbo aplinka, taip pat asmeniniai darbuotojų ypatumai. Taigi daugybė veiksnių lemia skeleto ir raumenų skausmus.
– Kaip tie darbuotojai dirba, tyrėte netgi fiziškai. Kaip tai darėte?
– Kiekvienas darbuotojas tam tikrą laiką buvo stebimas pagal specialią metodiką, fiksuojami jo judesiai: priverstiniai kaklo ir juosmens palinkimai, rankų, pečių, kojų pozicija, riešo palinkimas, kaip dirbant keičiamos pozos, ar palaikoma taisyklinga pozicija.
– Ką išsiaiškinote?
– Išsiaiškinome, kad darbo ergonomika tikrai didžiąja dalimi nulemia nusiskundimus skeleto ir raumenų skausmu. Tiek kaklo, tiek juosmens, tiek riešo skausmas buvo reikšmingai susijęs su netinkama darbo poza, netinkamai atliekamais judesiais, nedaromomis darbo pertraukėlėmis.
– Labai įdomu, kad kūno skausmams įtakos turi ir netvarkingas darbo stalas.
– Darbuotojas, nesusitvarkęs savo darbo vietos, dažniau priverstas atlikti netaisyklingus priverstinius judesius, kurie lemia netaisyklingą pozą ir kelia skausmą. Pavyzdžiui, dažnai naudojamus dokumentus darbuotojas pasideda labai toli, todėl yra priverstas lenktis, siekti, ištempti rankas, pečius, kaklą, priversti savo juosmenį palinkti stipriau. Tie daiktai, kurie dirbant naudojami pakankamai dažnai, turėtų būti arti, kad nereikėtų atlikti papildomų veiksmų, palinkimų.
– Kaip reikia susitvarkyti darbo stalą, kad ilgainiui nepradėtum justi skausmų?
– Svarbu tinkamai susitvarkyti visas kompiuterio dalis. T. y. monitorius turėtų būti šiek tiek žemiau negu akių lygis. Klaviatūra turėtų būti prieš mus taip, kad G ir H mygtukai būtų lygiai su mūsų nosimi. Jei naudojamas nešiojamasis kompiuteris, dėl tinkamo ekrano aukščio svarbu, kad jis turėtų stovą. Taip pat svarbu papildoma klaviatūra ir pelė, siekiant išvengti netaisyklingo stuburo palinkimo ir riešo išlinkimo naudojantis laukeliu vietoj pelės.
Darbo kėdė turėtų būti funkcinė, t. y. reguliuojamas jos aukštis, ji turi turėti porankius – atramą rankoms. Sėdint juosmuo turėtų sudaryti statų kampą su sėdimąja dalimi. Keliai turėtų sudaryti statų kampą su šlaunimis. Taip pat svarbu, kad pėdos visada turėtų atramą, nekabotų, nebūtų netaisyklingai išverstos ir pan.
– Kiek žmonių tyrėte?
– Į tyrimą buvo įtrauktą 513 darbuotojų, dirbančių viešajame sektoriuje. Kad atsiskleistų visa rizika, atsirinkome tuos žmones, kurie tikrai didžiąją dalį darbo dienos sėdi. Tai – standartiniai biuro darbuotojai.
– Ką jie dažniausiai daro blogai?
– Dažniausiai šie darbuotojai atlieka priverstinius kaklo palinkimus. Tačiau kartais to sudėtinga išvengti, nes to reikalauja darbo pobūdis. Pavyzdžiui, jie lenkiasi į popierius ir vėl lenkiasi klaviatūros link. Arba užverčia galvą žiūrėdami į klientą ir vėl ją nuleidžia, nes reikia surinkti tekstą. Priverstiniai kaklo palinkimai ir pečių įtampa pastebima ir tuomet, kai darbuotojas siekia ne vietoje pasidėtų daiktų. Dažniausiai atrodo, kad darbuotojas tai atlieka pačiu nepatogiausiu būdu – stipriai užsisuka ar stipriai pasuka juosmenį.
– Kaip išvengti tų skausmų? Ką galima pakoreguoti?
– Kaip ir sakiau, susidėti reikalingiausius daiktus šalia savęs, kad būtų patogu juos pasiimti. Galų gale, kad nereikėtų lenktis prie šiukšlių dėžės stipriai išlenkiant juosmenį. Vienintelė prevencija yra kas dvi valandas daryti darbo pertraukėles: užsiimti kita veikla, atsistoti nuo kompiuterio, pavaikščioti.
– Stebėjote 513 žmonių. Ar jie ilgainiui pradėjo skųstis skausmais?
– Žodžiu jie to nesakė, tiesiog klausimynuose užpildė, kokių nusiskundimų turi.
– Taigi, jei ilgai dirbi prie kompiuterio ir netaisyklingai sėdi, kyla skausmai?
– Taip, mes nustatėme, kad ergonominės darbo sąlygos (netinkama poza, netinkami judesiai) buvo susijusios.
– Taip pat tyrėte vadinamuosius psichosocialinius veiksnius. Kas tai yra ir kaip jie veikia žmogų?
– Daugeliui gali atrodyti, kuo apskritai psichosocialinė aplinka susijusi su skeleto ir raumenų skausmais. Bandėme įrodyti, kad psichosocialiniai veiksniai, veikdami per stresą, ir sukelia tuos skausmus, nes stresas pasireiškia labai įvairiai. Visų pirma tai gali būti elgsenos reakcijos, pažintinės psichologinės reakcijos ir somatinės reakcijos: reakcija į stresą gali būti ir arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ir širdies susitraukimų dažnių padidėjimas, ir skrandžio ar galvos skausmai. Ne išimtis ir skeleto ir raumenų skausmai. Todėl mes kruopščiai ištyrėme psichosocialinę darbo aplinką, t. y. įvertinome darbuotojų darbo krūvius, darbo organizavimą, kaip jie vertina santykius su darbdaviu, kolegomis.
– Ir kokios išvados? Tai daro įtaką?
– Prasčiausiai darbuotojai įvertino darbo organizavimą: didelius reikalavimus, neadekvatų darbo krūvį, darbo pertraukėlių nebuvimą. Rečiau skundėsi netinkamais santykiais su vadovybe ir kolegomis. Įtakos turi ir individualūs veiksniai, tokie kaip lytis, amžius. Lyties atžvilgiu vienareikšmiškai pažeidžiamesnės moterys.
– Tai parodė ir Jūsų tyrimas?
– Taip, mūsų tyrimas parodė, kad moterys dažniau skundžiasi skeleto ir raumenų skausmu. Taip pat, be jokios abejonės, įtakos turėjo amžius – vyresnio amžiaus žmonės dažniau skundėsi skeleto ir raumenų skausmu. Daugiausia įtakos, kalbant apie psichosocialinius veiksnius, turėjo didelis darbo krūvis ir netinkamas darbo organizavimas. Darbo organizavimas nuo žmogaus labai nepriklauso. Jis priklauso tik nuo darbdavio – kaip suskirstomos pamainos, kaip užtikrinamos darbo pertraukos.
– Taigi galima manyti, kad iš esmės niekas nuo paties žmogaus nepriklauso?
– Nuo žmogaus daug kas priklauso. Visų pirma priklauso, kaip jis žiūri į visą situaciją, kokia jo psichologinė, emocinė būklė. Žinoma, kartu reikia gerinti psichosocialinę situaciją darbe. Norint pagerinti ergonomiką, visų pirma reikia fizinio aktyvumo, t. y. palaikyti tinkamą raumenų tonusą ne darbe: nesėdėti namie prie kompiuterio, eiti į sporto klubą ar lauką, pabėgioti, pasivaikščioti. T. y. kitomis priemonėmis stiprinti organizmą.
