Linos artimasis – 92 metų vyras iš Vilniaus. Senjorui sveikata sušlubavo jau gruodžio 30 dieną – tą kartą smarkiai pakilo temperatūra, prasidėjo sunkus kosulys.
„Gruodžio 30 dieną buvo smarkiai pakilusi temperatūra, greitoji liepė ją numušti su vaistais, kol galės atvažiuoti. Atvažiavę medikai dar papildomai suleido vaistų, temperatūra šiek tiek nukrito. Žmogus kritinio amžiaus, smarkiai kosėja, pakilusi temperatūra, turi širdies stimuliatorių. Todėl greitosios medikai nusprendė, kad reikia vežti į ligoninę. Nuvežė į ligoninę, o 3 valandą nakties paskambino, pasakė, kad gripas, ir liepė pasiimti. Parvežiau drebantį, nes vėl pradėjo kilti temperatūra“, – istoriją pasakojo Lina.
Klausimų pašnekovei sukėlė ir ligoninės tvarka, kai artimasis gauna atsakingo mediko numerį ir dėl paciento būklės turi vis teirautis pats.
„Infekcinėje ligoninėje gavau lapelį su telefonu, kuriuo reikėjo skambinėti ir klausinėti. Trukdžiau gydytojus, klausinėdama, kas yra, kur guldys, ar kada paimti. Juk duodami lapelį su telefono numeriu jie patys save trukdo, nes aš skambinėju ir vis klausinėju, vietoje to, kad jie patys paskambintų, kai bus kokios naujos informacijos“, – sakė moteris.
Vos po kelių dienų nuo pirmo vizito ligoninėje, sausio 2 dieną vėl teko kviesti greitąją. Kosulys, pasak pašnekovės, darėsi nepakeliamas, o senjoras dėl šios priežasties skaičiavo jau ne pirmą bemiegę naktį.
„Nuvažiavome į Santariškių pagrindinę ligoninę. Nuo 17 val. iki 2 val. nakties ir vėl nepaguldė, neva nėra plaučių uždegimo. Teko vėl važiuoti namo“, – kalbėjo Lina.
Tačiau simptomai nesibaigė, o būklė vis prastėjo. Todėl Lina kreipėsi į polikliniką, kurioje šeimos gydytoja atliko kraujo tyrimus. Po jų buvo nustatytas plaučių uždegimas.
„Gydytoja, pamačiusi, kad kraujas labai suprastėjo, išrašė siuntimą gulti į stacionarą. Bet tas paguldymas su siuntimu truko visą dieną. Žmogus, kuris kosėja, blogai jaučiasi, privalo sėdėti visą dieną koridoriuje, ant skersvėjo, visą dieną laukia, kol jį kas nors paguldys į ligoninę. Tu atvažiuoji, tau blogai, o turi sėdėti ir laukti, kol bent į lovą paguldys.
Manau, kad žmonės daugiau suserga laukdami pagalbos, tokiu metu karščiuojantys sėdėdami vežimėliuose ir laukdami, o ne iškart paguldyti. Tiesiog skaudu“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.
Linai klausimų sukėlė ir techninės neišspręstos ligoninių problemos, kurios pacientams ir artimiesiems sukelia nemažai sunkumų.
„Infekcinėje ligoninėje nėra, kur atsisėsti. Jei neatvežė su greitąja, turi laukti lauke, kol pakvies į vidų. Lauke stovi apledėjęs biotualetas. Mačiau, kaip viena močiutė vaikščiojo ratais prie ligoninės, nes niekas į vidų neleido, tikrai labai liūdnas vaizdas. Naktį, šalta, o nėra, kur pasidėti“, – sakė pašnekovė.
Kita problema, kuria redakcijai skundėsi jau ne vienas žmogus – sunku atvežti ir pasiimti ligonį.
„Negali privažiuoti į teritoriją, nes visur yra pakeliamieji užtvarai. Reikia duoti 10 eurų tam, kas sėdi būdelėje, kad tave įleistų. Nebent ant mašinos yra neįgaliojo ženklas, tačiau ir jį ne visada pastebi, tada reikia lipti iš automobilio, ieškoti apsauginio, kad įleistų. Kai atveži vyresnį žmogų, jam nueiti iki priėmimo ar pačios ligoninės yra tikrai labai sunku. Atvežus turi sustoti kažkur, kur negalima, ant gatvės, greitai nuvesti žmogų į ligoninę, o tada bėgti atgal į mašiną ir ieškoti, kur palikti automobilį. Stovėjimo aikštelės mokamos. Pastačius automobilį, reikia bėgti atgal į ligoninę ir vėl ieškoti atvežto artimojo.
Kai man pačiai teko operuotis, mano palatoje gulėjusi moteris pasakojo, kad atvažiavo į operaciją su savo mašina. Davė pinigų apsauginiui ir jai leido pasistatyti automobilį po ligoninės langais, kad, kai baigsis gijimo procesas, ji galėtų pati grįžti su mašina. Todėl labai norėčiau sužinoti, kokia iš tiesų yra tvarka, kai atveži pacientą į ligoninę, kaip patekti į ligoninės kiemą, kad žmogui nereikėtų taip toli eiti“, – sakė Lina.
Santaros klinikos: lauke tikrai niekas nešąla
Pasak Santaros klinikų, už įvažiavimą ir išvažiavimą iš teritorijos yra atsakinga įmonė, laimėjusi viešuosius pirkimus, tad su jokiomis rinkliavomis Santaros klinikos neturi nieko bendro.
Pagal Santaros klinikų numatytas taisykles, kuriomis turi vadovautis ir apsaugos tarnyba, įvažiuoti į teritoriją teisę turi transporto priemonės, pažymėtos neįgaliojo ženkliuku, taip pat specialiųjų tarnybų automobiliai. Laikino sustojimo vietose iki 60 minučių, tik esant laisvoms vietoms, asmenys, atvežę pacientus į Priėmimo – skubios pagalbos skyrių ar Konsultacijų polikliniką, taip pat tie, kurie atvažiuoja pasiimti silpnos būklės pacientų.
Į kitas išsakytas problemas atsakė Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas.
„Skubios pagalbos skyriuose, tiek Lietuvoje, tiek pažangiose Vakarų valstybėse, pirmiausia kiekvienas atvykęs pacientas yra ištiriamas, įvertinama jo sveikatos būklė ir tik tada priimamas sprendimas dėl hospitalizacijos. Tiesiogiai į stacionarą guldoma tik kritinių būklių atvejais, tačiau ir tuomet dažnai pagalba yra teikiama Skubios pagalbos skyriuje. Vien dėl senyvo amžiaus į ligonines nėra guldoma. Dėl laukimo laiko reiktų pažymėti, kad siekiama, jog pacientas būtų ištirtas ir sprendimas dėl tolesnės jo taktikos priimtas per 4 val. Kartais dėl įvairių priežasčių tai užtrunka ilgiau, kartais net iki paros.
Prie ILC SPS yra šildomas konteinerinis namelis, kuriame galima palaukti (ir atsisėsti), jei toks poreikis būtų. Šiuo metu pacientų srautas nėra didelis, taigi lauke tikrai niekas nešąla. Kiekvienas pacientas, kuris yra paleidžiamas į namus, gali laukti savo izoliacinėje palatoje, kol atvyks paimti jo į namus.
Dėl pakeliamųjų užtvarų tikrai būna atvejų (tikriausiai priklauso nuo apsaugos tarnybos darbuotojo), kada ir GMP tenka palaukti, kol atitvaras yra pakeliamas. Tačiau dažniausiai pacientai ir jų artimieji turi galimybę patekti prie pat Skubios pagalbos skyriaus.
Dėl skambinimo tvarkos – pandemijos metu dažnai tekdavo susidurti su situacijomis, kai nepavyksta prisiskambinti pacientų artimiesiems. Priimtas spendimas, kad pacientų artimiesiems duodamas kontaktinis telefono numeris ir šie teiraujasi, praėjus nurodytam laikui, dėl paciento būklės ir tolesnės taktikos. Reiktų paminėti, kad ir taikant tokią tvarką būna atvejų, kada pacientų artimieji jo buvimo Skubios pagalbos metu nesidomi. Galbūt tai parodo ir pačių artimųjų požiūrį į pacientą. Ar tokia tvarka yra tinkamiausia diskutuotina, bet mums ji šiuo metu atrodo tinkama“, – atsakyme rašė L. Svetikas.
