„Darbe, padėdama savo tėvui, dirbusiam buhalteriu, viduryje skaičiavimo procedūrų staiga pamiršdavau, ką darau. Vieną dieną neatpažinau net valytojos, dirbančios mums jau 15 metų“, - sakė ji.
Per kelias kitas savaites Liz nutiko ir daugiau panašių nesusipratimų. Tuomet ją staiga ištiko tokia stipri psichozė, jog medikai buvo priversti sukelti jai dirbtinę komą, kad ji liautųsi lupusi sau akis, rašo dailymail.co.uk
Staigiai pablogėjusi moters psichinė būklė suglumino gydytojus. Tačiau, laimė, Oksfordo universiteto ekspertai iš paprasto kraujo tyrimo sugebėjo nustatyti ligos priežastį.
Ambicingai psichologijos absolventei iš Devono grafystės Pietų Brento miesto nervai nepakriko – tiesiog jos imuninė sistema pradėjo atakuoti smegenis.
Mokslininkai mano, kad kiekvienais metais šimtai pacientų, sergančių tokiomis psichinėmis ligomis kaip pogimdyvinė psichozė, šizofrenija ir encefalitas (smegenų uždegimas), gali turėti tokias pačias išgydomas fizines priežastis, sukeliančias jiems keistas ir gąsdinančias haliucinacijas. Jos gali būti susijusios ir su epilepsija.
Tokioms priežastims diagnozuoti pakanka kraujo tyrimų, o liga gydoma tiesiog steroidais.
Susirgusią Liz apėmė baimė. „Kampuose pradėjau regėti veidus. Pradėjau būgštauti, jog man prasidėjo šizofrenija“, - sakė ji.
Po kelių savaičių per vieną priepuolį ji neteko sąmonės ir buvo nugabenta į Derifordo ligoninę Plimute.
„Jie mane ištyrė ir išsiuntė namo, teigdami, kad stebės mane per reguliarius vizitus“, - pasakojo ji.
Tačiau grįžus namo, ją ištiko dar vienas, kur kas stipresnis priepuolis. Ji buvo grąžinta į ligoninę, kur per dvi savaites jos būklė sparčiai blogėjo. Ją pradėjo kankinti dažni priepuoliai ir siaubingos haliucinacijos.
„Mane persekiojo velnio ir nužengimo į pragarą vizijos“, - prisimena Liz. Besiblaškydama ji taip pat mėgino išrauti sau tonziles ir išlupti akių obuolius. Tuomet gydytojai nusprendė panardinti ją į apsauginę komą.
Tyrimai aparatais parodė, kad Liz smegenys yra apimtos stipraus uždegimo, tačiau kraujo ir smegenų skysčio testai negalėjo paaiškinti, kodėl. Nuo pirmojo priepuolio praėjus dviem su puse savaitės, iš Oksfordo universiteto buvo gauti svarbaus kraujo tyrimo rezultatai – jie rodė, kad jos kraujyje yra antikūno, vadinamo NMDA.
Liz buvo diagnozuotas NMDA receptorių antikūnų encefalitas – 2007 metais atrasta liga, kuri iki šiol buvo laikoma itin reta.
Antikūnai, kuriuos gamino jos imuninė sistema, naikino jos smegenis. Panašus procesas vyksta ir reumatoidinio artrito ar kitos autoimuninės ligos atvejais, kai sąnarius ar kitus organus pradeda pulti imuninės sistemos ląstelės.
Liz nedelsiant buvo skirtos didelės imuninę sistemą slopinančių vaistų dozės, įskaitant stiprius steroidus. Kad išnyktų antikūnai, dializės metu jos organizmas buvo išvalytas donoro plazma. Iš viso jai buvo skirti 23 l plazmos.
Po 14 savaičių Liz galiausiai buvo pažadinta iš dirbtinės komos. Ji pažiūrėjo į savo tėvą ir ištarė: „Aš tave myliu“. Tai buvo pirmasis žingsnis ilgu pasveikimo keliu, kuris trunka jau dvejus metus ir tęsiasi iki šiol.
Iš pradžių Liz net negalėjo vaikščioti ar rašyti. Jos atmintis buvo ištrinta: ji neprisiminė savo ligos, į paviršių iškildavo tik ketverių metų universitete fragmentai.
Tačiau nors jos būklė laikoma reta medicinine keistenybe, mokslininkai mano, kad imuninės sistemos sutrikimai gali kelti kur kas daugiau psichinių ligų negu manoma.
Mokslininkams, vadovaujamiems Oksfordo universiteto garbės psichiatrijos konsultantės, mokslų daktarės Belindos Lennox, prieš dvejus metus pradėjus tirti pacientų su psichozių simptomais kraują, paaiškėjo, kad 6 proc. jų turėjo NMDA antikūnų. „Mes plečiame šiuos tyrimus ir įtraukėme dar 240 pacientų iš visos šalies, - sakė ji. – Tuomet norėsime atlikti didelio masto kontroliuojamą tyrimą, kad parodytume, jog gydyti tokius pacientus steroidais yra geriau, negu girdyti juos antipsichoziniais vaistais“.
