95 proc. lietuvių kaip svarbiausią veiksnį renkantis maisto produktus nurodė kainą
„Tai globali problema. Jei anksčiau manėme, kad nutukimas ir antsvorio problemos aktualios tik JAV ir Didžiajai Britanijai, pastarųjų metų statistika rodo, kad šiuo metu mūsų šalyje problemų dėl nutukimo turi per 20 proc. gyventojų. Ypač sparčiai daugėja nutukusių vyresnio amžiaus žmonių ir antsvorį turinčių vaikų. Vienas būdų kovoti su šia 21-o amžiaus rykšte – maisto produktų gamintojų, restoranų ir kavinių savininkų ir, žinoma, vartotojų švietimas“, - teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius dr. Jonas Milius tarptautinėje konferencijoje „Nuo saugaus maisto sveikos mitybos link“.
„Eurobarometro“ duomenimis, net 95 proc. lietuvių kaip svarbiausią veiksnį renkantis maisto produktus nurodė jo kainą. Ir tik 21 proc. lietuvių nuolat ieško aukštos ar išskirtinės kokybės, vietos ūkiuose užaugintų maisto produktų, dar 45 proc. dėmesį į tokius produktus atkreipia tik retkarčiais. Vaisius, daržoves, pieno produktus vartoja mažiau nei pusė Lietuvos moksleivių, tačiau net trečdalis jų kasdien valgo saldumynus bei geria gazuotus gėrimus.
„Mano manymu, Lietuva turi idealias sąlygas sveikai maitintis. Mūsų organinis maistas kartais net pigesnis nei pramoninis, bet reikia nebūti tinginiams – nueiti į turgelį, susisiekti su ūkininkais ir pan. Kiekvienas atsako už savo sveikatą pats, todėl mūsų tarnyba nusprendė pradėti ugdyti teisingus mitybos įpročius nuo vaikystės – darželių ir mokyklų. Mes siekiame išugdyti vaikus, kurie gautų žinių apie sveiką mitybą ir netgi pamokytų savo tėvus, kurie šių žinių neturi. Neseniai buvau Kinijoje – ten mokyklose sveika mityba dėstoma mokykloje. Apie tai žadame diskutuoti ir su Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija“, - svarstė VMVT vadovas.
Specialistai apgailestauja, kad televizijoje vyrauja pseudoekspertai
Anot jo, lyginant su kaimynais, mes maitinamės, ko gera, sveikiausiai, nes turime geras tradicijas, žmonės daug domisi maistu. Bėda ta, kad jie neatsirenka, kur ieškoti informacijos. Mes turime labai daug mitų ir pseudoteorijų apie maistą, televizijos laidose atsiranda labai daug ekspertų, nepritapusių rimtuose darbuose, kurie dabar patarinėja gyventojams, juos gąsdindami, ką valgyti. Tuo tarpu žmonės tuomet visiškai pasimeta ir nebežino, kaip pasirinkti maistą, nes, regis, nesveika, viskas. Tuo tarpu apie kiekvieną maisto produktą galima pasakyti tiek teigiamų dalykų, tiek neigiamų – viskas priklauso nuo pabrėžiamų aspektų.
„Mūsų tarnyba kartais kaltinama, kodėl prekybos centruose yra prastos kokybės produktų. Iš tiesų, 5 litus kainuojančios dešrelės negali būti kokybiškos. Kita vertus, vartotojai taip pat yra rinkos dalyviai. Jei produktas yra perkamas, tai jis ir gaminamas. Todėl kitos šalys neperka tam tikrų maisto produktų, o Lietuva juos perka. Tuo tarpu tame pačiame prekybos centre galima sukrauti į vežimėlį labai kokybiško ir gero maisto, o galima už visiškai tą pačią sumą prisidėti n ekokio maisto“, - tikino J. Milius.
Dietologė Edita Gavelienė taip pat apgailestavo, kad rimtiems specialistams įvairiose televizijos laidose tenka besiginančiojo pozicija, tenka atlaikyti šou žvaigždžių informaciją, kuri žiūrovams priimtinesnė, todėl daugelis specialistų į tokias laidas jau tiesiog neina.
„Kita vertus, mūsų mitybos įpročiai nėra labai blogi. Bendraudama su žmonėmis girdžiu, kad dėmesys maistui jau atsiranda. Mes vis dar gaminame, nes vis dar norime valgyti skaniai ir įdomiai. Taigi būgštavimai, kad žmonės nustos gaminti, nepasiteisino. Jei suskaičiuotume visas kulinarines knygas, laidas ir tinklapius, susidarytų įspūdingas skaičius. Tačiau šiuo metu turime sovietmečio mitybos pasekmes, nes neteisinga mityba neduoda pasekmių iš karto, turi praeiti dešimtmečiai. Deja, sovietmečiu dėl nepriteklių tradicinė prieškario Lietuvos mityba buvo pakeista: išnyko kruopos, sėklos, daržovės. Šeimininkės, besistengdamos, kad maistas būtų sotus, sveikus produktus pakeitė riebiu maistu, atsirado riebūs padažai, kurie nebuvo būdingi lietuviams“, - teigė dietologė.
Anot pašnekovės, šiuo metu daugiau nei 50 proc. suaugusių gyventojų turi antsvorį (60 proc. vyrų ir 50 proc. moterų), o gerokai per 10 proc. žmonių yra nutukę.
„Lietuvoje 70 proc. visų lėtinių ligų sukelia neracionali, netinkama mityba, nejudrus gyvenimo būdas ir žalingi įpročiai. Su visomis šiomis sritimis situacija prasta. 40 proc. 20-64 metų Lietuvos vyrų visiškai neužsiima fizine veikla. Rūkančiųjų vidurkis Europoje – 24 proc., Lietuvoje – 27 proc., alkoholio lietuviai per metus suvartoja 12,5 litro, europiečiai – 10,8 litro“, - antrino J. Milius.
Apibrėžimo, kas yra sveikas maistas, nėra
VMVT direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius teigė, kad Europos Sąjunga (ES) pasimokė iš buvusių krizių, peržiūrėjo savo kontrolės sistemą ir suformulavo teisines nuostatas maisto saugumo klausimais. Maisto saugos tarnyba vertina naujus maisto produktus, naujas receptūras, tobulina maisto kontrolę, stengiasi suvienodinti ES rinką, kad, pavyzdžiui, grūdams dėl mikotoksinų būti vienodi reikalavimai visoje ES.
„Europoje maisto sauga, lyginant su trečiosiomis šalimis, pakankamai aukšto lygio, bet šiandien visuomenė reikalauja, kad maistas turi būti ir sveikas. Dar nėra apibrėžimo, kada produktą galima vadinti sveiku. Skirtingi specialistai apie tai turi savo nuomonę, bet visi sutinka, kad galima patarti žmonėms, kaip teisingai subalansuoti savo mitybą. Pagrindiniai ES suformuluoti siekiai – kuo mažiau druskos, cukraus, riebalų ir kuo daugiau skaidulų. Labai didelis dėmesys skiriamas vaisiams ir daržovėms, būtent augaliniam maistui, finansuojamos vaisių ir daržovių programos mokyklose“, - pasakojo specialistas.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vedėjos Ilonos Drulytės teigimu, iš tiesų nebūtina maitintis transriebalų turinčiais sausainiais, saldžiaisiais gėrimais ir kitu nesveiku maistu. Kita vertus, druskos vartojimo programos rėmuose atlikti tyrimai parodė, kad net sveikais laikomi produktai gali būti ne itin tinkamas pasirinkimas. Pavyzdžiui, sausuose pusryčiuose yra 1 proc. druskos. Tai atitinka 1 gramą – penktadalį rekomenduojamos didžiausios paros druskos normos. Jei dribsniai su šokoladu, juose yra 30 proc. cukraus.
„Iki 90 proc. druskos žmonės gauna su pagamintais maisto produktais, jos yra visur, ne duonoje ir kituose maisto produktuose, kurių mes tikrai nelaikome sūriais. Mes bandome apie tai šviesti mokinius, šioje programoje mūsų tikslinė auditorija – vyresnių klasių moksleiviai“, - teigė specialistė.
