Gydymo rezultatai, kurių prieš keletą metų nebuvo įmanoma net įsivaizduoti
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) medikai, taikydami naujausią insulto gydymo metodiką, gyvenimo kokybę išgelbėjo 70 metų senoliui iš Aukštadvario.
Kaip pasakojo jo gydytoja Veslava Pavlovskaja, senolis šeštadienio rytą blogai pasijutęs prigulė, tačiau jo būklę iš karto pastebėjo žmoną ir iškvietė greitąją pagalbą. Pastarosios medikai, dar veždami ligonį į Vilnių, susisiekė ligonine ir pranešė, kad atveža ligonį, kuris tinkamas trombolizei.
Tai procedūra, kai specialiu būdu į veną leidžiami vaistai siekiant ištirpdyti trombą. Ją galima atlikti nepraėjus daugiau nei 4,5 val. nuo insulto pradžios. Lietuvoje trombolizė atliekama tik keliose ligoninėse.
„Pacientas visiškai nekalbėjo, nesuprato, ką mes jam sakome ir ko iš jo norime, nevykdė komandų. Taip pat jis nejudino dešinės rankos ir kojos“, - teigė neurologė.
Jam buvo padaryta kompiuterinė tomografija su angiografiniu režimu, kurio dėka galima matyti, kur yra trombas, taip tik neseniai RVUL pradėta taikyti kompiuterinė tomografija su perfuzijos programa, leidžianti pamatyti, ar pakitimai smegenyse yra negrįžtami.
„Kol insultas tik prasidėjęs, ne visada matomi pakitimai smegenyse, tačiau šis tyrimas leidžia juos pamatyti, be to, yra nustatoma, ar šie pakitimai dar grįžtami. Priešingu atveju trombolizės daryti nėra prasmės – smegenys vis tiek neatsistatys ir pagerėjimo nebus. Jau per vėlu taikyti šį modernų gydymą, ląstelės jau žuvusios. Vis dėlto kol nuo insulto pradžios nepraėjusios keturios valandos, yra daug šansų, kad smegenys nebus žuvusios“, - pasakojo RVUL Radiologijos skyriaus vedėja Raminta Šydeikienė.
Minėtam pacientui atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad taikyti modernų gydymą jam verta, tačiau po trombolizės jo būklė nepakito, vadinasi, trombo ištirpdyti vaistais nepavyko. Tuomet buvo pereita prie trombektomijos.
„Tai invazinė procedūra, kai kateteriu patenkama netoli tos arterijos, kuri užsikimšusi, įvedamas kontrastinis skystis ir taip patikrinama, kur yra užsikimšimas. Tuomet į veną įstatomas specialus trombo ištraukėjas. Aišku, tenka praeiti ilgą kelią, kol pasiekiamas trombas – pradeda nuo kirkšnies. Tuomet įstatomas specialus stentas ir jis traukiamas kartu su trombu. Kai trombas ištraukiamas žmogus pradeda judinti paralyžiuotas galūnes ir kalbėti. Tai ženklas, kad procedūra pavyko. Šiandien priemonių, kurios gali efektyviai pašalinti trombą, yra pakankamai. Specialistų, kurie įvaldę šią techniką, taip pat yra, tačiau didžiausias iššūkis visai ligoninei – tai padaryti laiku. Viskas turi būti organizuota taip, kad kiekvienas etapas vyktų be papildomų trukdžių, kad visi specialistai, per kuriuos keliauja pacientas, iš anksto žinotų, ką daryti, ir nebūtų gaištamas laikas“, - aiškino RVUL Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Audrius Širvinskas.
Pacientas pradėjo kalbėti ir judėti dar ant operacinės stalo
Dar būdamas ant operacinės stalo, pacientas pradėjo judinti galūnes ir minimaliai kalbėti. „Jis suprato, ką mes sakome, pradėjo vykdyti komandas, o kai grįžo pas mus į skyrių po dviejų dienų, praleistų reanimacijoje, šnekėjo jau visai normaliai, tik minimaliai buvo silpnesnės dešiniosios galūnės. Tačiau jis pats vaikščiojo, pats nueidavo iki tualeto, o atvažiavęs jis buvo visiškai neįgalus. Prieš keletą metų toks kontrastas būtų neįsivaizduojamas. Labai svarbu, kad greitosios medikai suprato, kad žmogui galima atlikti šią procedūrą ir greitai sureagavo. Pacientas pas mus atvyko per valandą, o praėjus trims valandoms po insulto jam jau buvo atliktos abi procedūros“, - pasakojo Pavlovskaja.
Pats senolis tikino, kad jaučiasi neblogai. „Tik dar kažkoks nuovargis jaučiasi, kažko tarsi trūksta. Kaip pavogęs ką jautiesi“, - juokavo ligonis. Paklaustas, ką jautė prasidėjus insultas, jis galėjo pasakyti tik tiek, kad blogai pasijutęs prigulė, o daugiau nieko neatsimenąs. Atmintis ėmė grįžti tik ligoninėje.
Pasak medikų, jei minėtas procedūras pavyksta padaryti per 1,5 val., į savo normalų gyvenimą grįžta kas antras žmogus, jei per 3-3,5 val. - jau tik kas tryliktas. Tačiau viena didžiausių problemų – insulto atpažinimas. Deja, laiku atvyksta mažiau nei pusė ligonių ir dar mažiau ligonių, kuriems galima taikyti šį gydymą.
Svarbiausi rizikos veiksniai
Vis dėlto insultas iki šiol priklauso prie labiausiai invalidizuojančių ligų, o jo pasekmės itin liūdnos – paralyžius, kalbos, suvokimo sutrikimai. Neretai ligoniai tampa visiškai priklausomi nuo aplinkinių. Jiems jau nebegali būti taikomas joks gydymas, belieka juos tik slaugyti.
Išeminis insultas, kai kraujagyslę užkemša trombas ir smegenys negauna maitinimo, dažniausiai įvyksta vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau hemoraginis insultas, kai trūkus kraujagyslei į smegenis išsilieja kraujas, neretai užklumpa ir pakankamai jaunus 45-50 metų žmones. Hemoraginis insultas šiek tiek retesnis už išeminį, tačiau jo pasekmės – tokios pačios.
„Vienas iš insulto rizikos veiksnių – padidėjęs kraujospūdis, taip pat didesnė insulto rizika esant diabetui, kuris labai pažeidžia kraujagysles. Taip pat veikia rūkymas, nutukimas, padidėjęs cholesterolio lygis. Jei žmogus pastebi, kad jam trinka kalba, silpsta kuri nors galūnė, trinka regėjimas, kuo greičiau reikėtų kreiptis į ligoninę. Tai pagrindiniai insulto požymiai. Jei žmogus spėja į ligoninę atvykti per 4,5 val. galima taikyti naujausius gydymo būdus. Anskčiau buvo neįsivaizduojama, kad žmogus po insulto gali išeiti iš ligoninės savomis kojomis ir gyventi, kaip gyvenęs anksčiau, neturėti jokio invalidumo. Dabar tai įmanoma ir žinoti insulto požymius tampa dar aktualiau“, - teigė pašnekovė.
Riziką patirti insultą turi be išimties kiekvienas
Iš viso egzistuoja penki pagrindiniai insulto požymiai, kuriuos būtina žinoti visiems žmonėms. Juos visus jungia tai, kad simptomai atsiranda labai staigiai – per kelias ar keliolika minučių.
Pirmasis požymis – staigus vienos kūno pusės nusilpimas (pilnas arba dalinis). Antrasis – vienos pusės galūnių nutirpimas arba jutimo sutrikimas (prisilietimas prie šių galūnių jaučiamas silpniau arba visai nejaučiamas). Trečiasis – kalbos sutrikimas, kai žmogus negali ištarti žodžio arba nesupranta, kas jam sakoma. Ketvirtasis – koordinacijos sutrikimas, kuris skiriasi nuo paprasto galvos svaigimo. Penktasis – labai stiprus galvos skausmas, kokio žmogus gyvenime nebuvo patyręs. Dažniausiai pasireiškia keli požymiai, bet gali atsirasti tik vienas. Tai priklauso nuo to, kokia kraujagyslė užsikimšusi, t. y. kurioje vietoje įvykęs insultas.
„Yra toks testas: reikia paprašyti žmogų nusišypsoti, pakelti abi rankas ir ištarti sakinį. Jei viena veido pusė nejuda, viena ranka nesikelia ar silpniau keliasi, jei sutrikusi kalba, galima įtarti insultą. Tačiau galvos svaigimas, pykinimas nėra insulto požymis, jei nėra kitų simptomų, nors daug ligonių tokiais atvejais visai nepagrįstai kviečia medikus“, - aiškino RVUL Neurologijos su smegenų sutrikimais skyriaus gydytojas Aleksandras Vilionskis.
Pasak medikų, riziką patirti insultą turi be išimties kiekvienas žmogus. Žinoma, yra tam tikri rizikos veiksniai: amžius, negydoma arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, per didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas. Taip pat labai svarbus veiksnys – sutrikęs širdies ritmas, kuris insulto riziką didina 5-6 kartus. Nors daug žmonių, kol neįvyksta insultas, teigia nesijautę blogai, pasak A. Vilimo, sveikoje kraujagyslėje kraujotaka nesutrinka. Iš tiesų daug žmonių nejaučia, kad jų kraujospūdis padidėjęs, arba tai žino, bet nesigydo. „Susideda visi veiksniai, o kiekvienas žmogus turi savo silpną vietą – kam įvyksta infarktas, kam insultas. Be to, kiekvieno žmogaus kraujotaka, taip pat ir smegenų kraujotaka, labai individuali. Todėl vienas insultas didelių pėdsakų gali nepalikti, visos funkcijos atsistato, kitu atveju žmogus tampa neįgalus, trečiu atveju įvyksta vadinamasis piktybinis insultas, kai nepadeda joks gydymas, tinsta smegenys ir jas tenka atlaisvinti atveriant kaukolę“, - sakė medikas.
