Dėl šių siūlymų jau ne kartą vyko audringos diskusijos tiek pačiame Seime, tiek ir visuomenėje. Prieš teikiamus siūlymus pasisakė pacientų, medikų, sveikatos priežiūros įstaigų organizacijos bei kiti ekspertai. Anot jų, tai ne tik apribos paciento teisę rinktis gydymo įstaigą, tačiau kartu sumažins ir galimybę gauti greitai prieinamas bei kokybiškas paslaugas, toliau didės eilės bei mažės medikų atlyginimai.
Prieštarauja vienašališkam sprendimui
Seime vėl iš naujo įregistruotas 2022 metais ir dar kartą vėliau teiktas Sveikatos draudimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama perduoti Valstybei ligonių kasai galią vienašališkai spręsti dėl finansavimo sutarčių su gydymo įstaigomis nutraukimo arba sustabdymo.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba dėl šio klausimo ankščiau kreipėsi tiesiogiai ir į Seimo narius, teigdama, kad pavojinga priimti tokį sprendimą, kai nėra apibrėžti nei konkretūs kriterijai, pagal ką ligonių kasos galėtų nuspręsti nutraukti sutartį su gydymo įstaiga, nei aiškus mechanizmas, kaip tokie sprendimai turėtų būti priimami.
Pataisų kritikai baiminasi, kad priėmus pakeitimus gydymo įstaigoms bus apribota teisė ginti savo interesus, o VLK suteikiama galia yra neproporcinga bei nepagrįsta.
„Priėmus šias įstatymų pataisas, Valstybinės ligonių kasos, iš principo, perimtų teismų funkcijas. Šiuo metu teismas, o ne ligonių kasos, nustato kaltę ir skiria bausmes. Siūlomu reguliavimu, nesant aiškių kriterijų, ligonių kasos savo nuožiūra, subjektyviai galės taikyti sveikatos priežiūros įstaigoms neproporcingo dydžio bausmes iki sutarčių stabdymo ar nutraukimo. Be to, medicinos įstaigos, bijodamos prarasti valstybės finansavimą ir taip sukelti riziką pacientų sveikatai, privalės vykdyti VLK nurodymus be teisės apsiginti ar pagrįsti savo argumentus“, – teigia Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius dr. Laimutis Paškevičius.
Jis kartu priduria, kad sutarties su gydymo įstaiga stabdymas ar nutraukimas turėtų būti kraštutinė priemonė ir taikoma, kuomet pacientų gydymas įstaigoje yra nesaugus, fiksuojami sisteminiai teisės aktų pažeidimai ar ne pagal paskirtį naudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos.
„Norima priimti naujoji tvarka labiausiai pažeistų pacientų teisę gauti prieinamas ir kokybiškas medicinos paslaugas. Gyventojai, mokėdami mokesčius pagal įstatymų nustatytą tvarką, negalėtų pasinaudoti valstybės kompensuojamomis paslaugomis jų pasirinktose medicinos įstaigose. Turime nepamiršti, kad sutarties nutraukimas nėra tik sutartinis klausimas tarp Valstybinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos – čia didžiausias naudos gavėjas yra pacientas“, – sako L. Paškevičius.
Seimo nariai jau ne kartą nepalaikė į darbotvarkę bandomų grąžinti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų. Tai būtų jau trečiasis bandymas šiuos sprendimus priimti šios kadencijos Seime.
Siekiama reguliuoti ir paslaugų kainas
O Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia ir Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama reglamentuoti mokamų paslaugų kainas. Vienas iš siūlomų pakeitimų – įtvirtinti, kad privačios medicinos įstaigos, kurios yra pasirašiusios sutartis su ligonių kasomis, privalėtų pacientams, neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, medicinos paslaugas už valstybės patvirtintas bazines kainas.
SAM siūlomų pakeitimų kritikai teigia, kad valstybės noras reguliuoti paslaugų kainas, kurios nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėtų, yra perteklinis, o gydymo įstaigos pagal siūlomą tvarką netektų dalies pajamų ir būtų priverstos mažinti atlyginimus medikams.
