Maistą pradėjo gaminti patys
Antradienį VUL Santaros klinikos surengė skubią spaudos konferenciją, kurioje paaiškino, kodėl ligoninė šiuo metu susiduria maitinimo sutrikimais. Pasirodo, tiekimas sutriko klinikoms atsisakius išorinio maisto tiekėjo ir pradėjus maistą gaminti vietoje.
Direktoriaus medicinai pavaduotojos stacionariniam darbui doc. Donatos Ringaitienės teigimu, nuo birželio 1 dienos ligoninė maistą gaminti pradėjo vietoje, o išorinių tiekėjų atsisakė.
„Pacientų maitinimas yra labai svarbi sveikatos priežiūros paslaugų dalis. Ilgą laiką maitinimu rūpinosi išoriniai tiekėjai, bet, reaguodami į pacientų nuogąstavimus dėl maisto kokybės, Santaros klinikų administracija priėmė sprendimą, kad maitinimu rūpinsimės patys“, – sakė doc. D. Ringaitienė.
Jos teigimu, tai didelis iššūkis visai ligoninei, tačiau pagrindinis tikslas yra tai, kad pacientai gautų saugų, jų poreikius užtikrinantį maistą.
„Įrengėme šiuolaikinę virtuvę su naujausiomis technologijomis, naujausia įranga. Bet susidūrėme su problema, kuri aktuali daugeliui darbdavių, tai žmogiškųjų išteklių trūkumas, virtuvės darbuotojų trūkumas. Ieškome darbuotojų ne tik išorėje, bet ir ligoninės viduje, jau esamiems darbuotojams siūlydami papildomą darbą. Tikimės, kad greitai pavyks šią problemą išspręsti. Labai nuoširdžiai atsiprašome pacientų“, – kalbėjo doc. D. Ringaitienė.
Kiek tiksliai ir iš viso trūksta darbuotojų, direktoriaus pavaduotoja neatsakė. Pasak jos, visose pareigybėse trūksta trečdalio darbuotojų, ypač trūksta padėjėjų, virėjų ir maisto išvežiotojų. Į kiekvieną poziciją reikėtų dar maždaug 10 žmonių.
Pataria nusiteikti maisto tiekimo sutrikimams
Santaros klinikų gydytoja dietologė Edita Gavelienė pasakojo, kad maistą gaminti pačiai ligoninei nuspręsta ne staiga – skundų dėl prasto maitinimo sulaukiama būdavo dažnai.
„Daugybę metų, kai turėjome išorinius tiekėjus, vis susidurdavome su nepasitenkinimu, tiek iš pacientų, tiek iš personalo. Šiandien aktualios bėdos, kurios vis keliamos, įvairūs klausimai apie mitybą, matėme, kad gamintojas negali padėti jų spręsti. Tai yra ekologiškas, tvarus maistas. Remiantis planavimu, senesne buvusia patirtimi, kitų respublikos gydymo įstaigų patirtimi, buvo priimtas sprendimas, kad ligoninė turi gaminti maistą pati“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak E. Gavelienės, pokyčiai visada vyksta su nesklandumais, nors ligoninė netgi bandė repetuoti, kaip bus pereinama prie kitokio maitinimo.
„Šiam pokyčiui buvo bandoma repetuoti, stebėti, kas galėtų įvykti. Bet susidūrėme su netikėta situacija, tai yra darbuotojų stygiumi. Iš pradžių trūko ketvirtadalio darbuotojų, bet nuo birželio 1 dienos kai kurie pasirinko nebeiti į darbą“, – sakė E. Gavelienė.
Darbuotojams atsisakius pradėti darbą, jų stygius sukėlė problemas. Tačiau E. Gavelienė teigia, kad atsiradus pakankamai darbuotojų, maisto kokybė ir režimas pagerės. Be to, bus stengiamasi tiekti ekologišką maistą, ko išoriniai tiekėjai nedarydavo.
„Ir pačiai tenka pabūti virtuvėje, bet nieko tokio, nes bandome pereiti prie to, kas vienareikšmiškai visiems bus geriau. Klausimai sprendžiami čia ir dabar, tačiau sutrikimų dar bus. Todėl tiems, kurie ruošiasi atvykti į Santaros klinikose, reikia nusiteikti, kad bus maitinimo sutrikimų.
Viena iš išeičių, kad šiuo metu su maistu padėtų artimieji. Tačiau esame trečio lygio ligoninė, ne visi pacientai turi artimųjų. Kita vertus, tas bėdas, kurios išryškėjo dėl maisto vėlavimo, režimo sutrikimo, sprendžiame jau dabar. Skyriai turės pasiruoštus budinčius gaminius, kuriuos galės pateikti, jei prireiks“, – sakė E. Gavelienė.
Santaros klinikų internetiniame puslapyje galima rasti, kokių virtuvės darbuotojų šiuo metu ieško ligoninė ir kokias algas jiems siūlo. Štai pilnu etatu dirbančiam virėjui atlyginimas siūlomas nuo 1080 eur, neatskaičius mokesčių, virtuvės darbuotojui nuo 897 eur už etatą, neatskaičius mokesčių, maisto išvežiotojui – nuo 897 Eur už etatą, neatskaičius mokesčių.
Delfi primena, kad viena iš ligoninių, atsisakiusių išorinio tiekėjo ir grįžusi prie maisto gamybos ligoninės viduje, 2020 metais buvo Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė.
Pasak prof. A. Germanavičiaus, prieš virtuvės atidarymą ligoninei maistą teikė išoriniai tiekėjai, su kuriais ligoninė patirdavo daug bėdų – maistas dažnai vėluodavo, būdavo neskanus, neretai ir atšalęs.
Tačiau ir priimti sprendimą nebetęsti bendradarbiavimo su maisto tiekėjais buvo nelengva, nes, pasak profesoriaus, gaminti patiems yra didžiulė atsakomybė.
„2018 metais, kai pradėjome nagrinėti ligoninės maitinimo klausimą, gavome labai daug skundų iš pacientų. Iš visų mūsų teikiamų paslaugų – diagnostikos, gydymo, psichoterapijos ir panašiai, blogiausiai vertinamas buvo maistas. Ne kartą rašėme raštus ir bandėme susitarti su tiekėjais, tačiau to padaryti nepavyko. Tada nusprendėme, kad patys gaminsime maistą“, – dar 2020 metais sakė prof. A. Germanavičius.
O ligoninėje esantiems pacientams itin svarbu griežtas tvarkaraštis, tad per vėlai atvežti ir neskanūs pietūs gali ir visos dienos nuotaiką sugadinti.
„Be to, daug pacientų, sergančių šizofrenija, depresija ir kitomis ligomis, serga ir vidaus organų ligomis – cukriniu diabetu, endokrininės sistemos sutrikimais. Todėl pilnavertė ir individuali mityba yra dar svarbesnė“, – pasakojo ligoninės vadovas.
„2018 metais vieno paciento 4 kartų per dieną maitinimas kainuodavo 3,7 eur. Dabar ši kaina išaugo, dar nesame suskaičiavę visų sąnaudų, bet manome, kad vieno paciento vienos dienos 4 maitinimų kaina bus apie 6 eurus. Be to, maitiname pacientus ir dienos stacionare, nors tokio reikalavimo įstatymuose nėra. Tačiau į dienos stacionarą patenka daug žmonių iš žemiausio ekonominio sluoksnio, jie dažnai būna alkani. Tad ir vaistų negalime skirti nepavalgiusiam žmogui, be to, tai tiesiog humaniškas požiūris“, – kalbėjo ligoninės vadovas.
