aA
Vaistas A galvos skausmą malšina taip pat gerai kaip ir vaistas B, tačiau jis kainuoja iki kelių kartų brangiau. Atrodytų, logiška rinktis pigesnį variantą, tačiau statistika liudija priešingai - kad Lietuvoje vis dar įprasta vaistą rinktis pagal pavadinimą, o ne jo efektyvumą, manant, kad „pigesni vaistai gaminami Indijoje, todėl jie blogesni“.
Rado būdą, kaip investavus eurą, išlošti 10
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jeigu yra galimybė pasirinkti tos pačios sudėties, bet pigesnį vaistą, vaistininkai privalo apie tai informuoti. Pirkėjui yra sudaroma galimybė pačiam apsispręsti ir išsirinkti norimą variantą. Pasak sveikatos apsaugos viceministro Valentino Gavrilovo, kitose šalyse taikomos ir kitokios praktikos.

„Kai kuriose šalyse kompensuojami tik pigiausi vaistai ir kas dvi savaites rengiami konkursai, kuriuos laimi pigiausią kainą pasiūlę vaistų gamintojai. Taip jie užtrikrina, kad valstybė taupo pinigus, tačiau tai gali sau leisti šalys, turinčios didesnę rinką, kurios yra patrauklesnės gamintojams, kur mažesnė vaistų tiekimo sutrikimo tikimybė.

Mes Lietuvoje turime atsižvelgti į realybę – esame nedidelė valstybė, vaistai mus pasiekia ne taip greitai – jie pirmiausiai keliauja ten, kur pardavimai didžiausi. Tad užtrikdindami pacientų teisę gauti vaistus ir mažiausia kaina, turime tokį modelį“, - aiškino V. Gavrilovas.

Kokius vaistus išsirinkti pataria ir gydytojai, ir vaistininkai, nemažai informacijos galima sužinoti ir vaistinėse įrengtuose specialiuose ekranuose.

„Visur su tuo susiduriame, kad pigesnis siejamas su prastesne kokybe, ne tik kalbant apie vaistus, bet ir apie daiktus. Jeigu galima rinktis vaistus, vadinasi, jie visi tinkami. Skirtumai gali būti labai nežymūs ir ar verta dėl to mokėti didesnę kainą?“, - retoriškai klausė viceministras.

Pradeda kampaniją

Lietuvos gyventojai už vaistus galėtų išleisti du kartus mažiau, tačiau vis tiek dar dažnai renkasi brangesnį variantą. Siekdama pacientus paskatinti vaistus įsigyti ir vartoti racionaliau, Valstybinė ligonių kasa (VLK) pradeda socialinės reklamos kampaniją „Būk protingas, nepermokėk už vaistus“.

„Jeigu pacientas padarys racionalų sprendimą, remdamasis, koks vaistas yra efektyvus, o ne tuo, kad brangesnis, neva, yra geresnis, tai bus tikrai pagalba ne tik jam pačiam ir jo šeimos biudžetui, bet ir valstybei, nes tokiu būdu, mes tikimės pagerėjimo ir mūsų pinigų paskirstyme, ir tikrai manome, kad turėsime geresnes galimybes skirti lėšų naujausioms technologijoms“, - sakė sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas.

VLK specialistų atlikta 2015 m. kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė rodo, kad pernai pacientai, įsigydami kompensuojamųjų vaistų, iš viso sumokėjo 54 mln. eurų priemokų. Tokiu būdu jie sumokėjo penktadalį visų kompensuojamųjų vaistų pardavimo kainos.

Jei visi pacientai būtų rinkęsi pigesnius vaistus, priemokų suma galėjo būti du kartus mažesnė - 27 mln. eurų.

„Švedijoje yra paskaičiuota, kad kiekvienas euras, investuotas į skatinimą pirkti pigesnius vaistus, atneša mažiausiai 10 eurų sutaupymą“, - reziumavo G. Kacevičius.

Ši problema yra ypač aktuali vyresniems nei 65 metų amžiaus pacientams, kurie įsigydami vaistus primokėjo apie 30 mln. eurų. Jei šios amžiaus grupės pacientai rinktųsi ne brangiausius, o pigiausius kompensuojamus vaistus, priemokoms sutaupytų apie 15 mln. eurų, tai yra iš savo kišenės primokėtų du kartus mažiau.

VLK direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė remdamasi atliktų apklausų duomenimis teigė, kad visų amžiaus grupių gyventojai neblogai žino, kad gydo veiklioji medžiaga, o ne tabletės spalva ar pakuotė, tačiau vartojimo įpročiai keičiasi labai sunkiai.

Norvegijoje perka daugiau pigių vaistų nei Lietuvoje

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė pasakojo, kad pigūs ir brangūs vaistai neretai niekuo nesiskiria.

„Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, tik 63 proc. respondentų atsakė, kad geriau rinktųsi pigesnį tos pačios veikliosios medžiagos vaistą. Tai reiškia, kad yra dar nemaža dalis pacientų, manančių, kad brangesni vaistai yra geresni arba, kad jei vaistas mažiau kainuoja, mažiau ir gydo. Turbūt daugeliui (ne tik senjorų) yra tekę girdėti istorijų, kad pigesniuose vaistuose būna mažiau veikliosios medžiagos, kad jie gaminami Indijos fabrikuose, o brangūs, geri ir efektyvūs vaistai gaminami Vokietijoje.

Norėčiau išsklaidyti šiuos mitus, kad visiems vaistams – tiek brangiems, tiek pigiems yra taikomi tie patys kokybės reikalavimai. Tai reiškia, kad veikliosios medžiagos kiekis yra toks pat ir jie veikia taip pat. Kartais tie patys vaistai – ir brangūs, ir pigūs – yra gaminami to paties vaistų gamintojo, tame pačiame fabrike, tik supakuojami į skirtingas pakuotes.

Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja taip pat informavo, kad pigesni vaistai yra vartojami visame pasaulyje.

„Ekonomiškai stipriose šalyse yra vartojama daugiau pigesnių vaistų negu ekonomiškai silpnose šalyse. Skandinavijos šalyse pigesnių vaistų suvartojama santykinai daugiau ne Lietuvoje“, - sakė K. Garuolienė.

„Švedijoje yra paskaičiuota, kad kiekvienas euras, investuotas į skatinimą pirkti pigesnius vaistus, atneša mažiausiai 10 eurų sutaupymą“, - reziumavo G. Kacevičius.

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mažėja užsikrėtimų ŽIV per švirkščiamuosius narkotikus (1)

Lietuvoje jau keliolika metų teikiamos žemo slenksčio kabinetų paslaugos duoda teigiamų...

Europos vaistų agentūra vertina antikūnų preparatą COVID-19 ligai gydyti (1)

Europos vaistų agentūra (EVA) pradėjo medikamento COVID-19 pacientams gydyti vertinimą....

Galimybės atrodė išsemtos, bet Santaros klinikų gydytojai rado būdą pagydyti įsisenėjusį peties sausgyslės pažeidimą (3)

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikos e ortopedai-traumatologai atliko operaciją, per...

Pasitikrinkite: jei esate alergiškas šiems komponentams, galite būti alergiškas vakcinai (214)

Viena iš didžiausių žmonių baimių dėl COVID-19 vakcinų – galimos alerginės reakcijos....

Profesorius Kalibatas – apie visuotinę vakcinaciją: kai kurie sprendimai gali suduoti rimtą smūgį (115)

Pirmyn į visuotinę vakcinaciją , ir greičiau atlaisvinkime visus suvaržymus. Kadangi visi norime...

Top naujienos

Gydytojas infektologas įvertino vakcinų efektyvumą: vienu aspektu „Astra Zeneca“ tikrai išsiskiria (63)

Lietuvoje netyla diskusijos, ar nereikėtų ilginti intervalo tarp dviejų vakcinos nuo koronaviruso...

Aistė Žebrauskienė | D+

Neramina vis labiau vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai: ekonomistai įspėja apie didesnes problemas

2021-ųjų pradžia Lietuvos ekonomikai buvo geresnė, nei tikėtasi, – šalies BVP augo 1 proc....

Lietingas pavasaris artėja prie pabaigos: šeštadienį sulauksime paskutinės nedidelio lietaus porcijos (2)

Šeštadienio rytą beveik visoje Lietuvoje bus sausa, drėgnesni debesys sukiosis ties vakariniais...

Buvęs imtynininkas gailisi dėl savo poelgio „Metelicoje“: jis mane „kabino“, manė, kad aš – gėjus (200)

Po incidento prie populiaraus Vilniaus naktinio klubo „ Metelica “ buvęs imtynininkas ne tik buvo...

Sukrečianti istorija apie motiną, kuri tapo žudike maniake ir kankino savo pačios šeimos narius (37)

Be to, kad smurtaudavo prieš savo podukras ir jas žemindavo, Shelly Knotek kviesdavosi į namus...

Žiniasklaida: po galimų mainų – antrasis Westermanno sugrįžimas į Kauną (67)

„Barcelona“ ir Kauno „Žalgiris“ veda derybas dėl galimo gynėjų apsikeitimo: ispanų „El...

Gabrielė Grinkaitė | D+

Apipjaustymas – populiarėjanti mada ar naudinga procedūra? Urologo nuomonė nustebins

JAV, Kanada, Pietų Afrikos Respublika, Naujoji Zelandija, Jungtinėje Karalystė, Pietų Korėja –...

Kol lietuviai stovi eilėse prie vakcinų, rusai savo „Sputniku“ skiepytis nenori net už pinigus (1017)

„Milijonas prizų“ – tokią programą nusprendė įgyvendinti Maskva, norėdama prisivilioti...

Lietuvių noras dirbti Anglijoje blėsta: nebetraukia sezoninis darbas, keičiasi kryptys (180)

Darbą užsienyje siūlančios Lietuvos kompanijos pastebi, kad nuo šių metų Europos rinkoje vyksta...