Kaip rašo „Lietuvos žinios“, baiminamasi, kad žmonės dėl nežinojimo gali netyčia iškasinėti juodligės kapinynus ir taip atverti kelią šiai ligai plisti. Juk juodligė itin pavojinga būtent tuo, kad jos bakterijų sporos žemėje gali išsilaikyti ir daugiau kaip šimtą metų.
„Juodligės sukėlėjo sporos dirvožemyje gali išgyventi daugelį metų. Jos židiniuose vykdant darbus (pvz., kasinėjant žemę) iš gilesnių žemės sluoksnių sporos gali būti iškeliamos į paviršių ir taip būtų sukelta grėsmė žmonių bei gyvūnų sveikatai“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė.
Marijampolės apskrityje yra šeši istoriniai juodligės kapinynai. Du jų, kuriuose gyvuliai buvo užkasami praėjusio amžiaus penktąjį-šeštąjį dešimtmečiais, jokios grėsmė nebekelia, nes virš vieno įrengti ūkinės paskirties pastatai, o virš kito – nutiestas kelias, tad gruntas ten nejudinamas. Kiti keturi, esantys Vilkaviškio rajono Kiršų ir Laukų, Marijampolės savivaldybės Meškėnų ir Kazlų Rūdos savivaldybės Kvietiškio kaimuose, buvo uždengti gelžbetoninėmis plokštėmis, o jų teritorijos aptvertos. Šiuose kapinynuose gyvuliai buvo laidojami 1964–1975 metais.
Juodligės kapinynus privalu aptverti, pažymėti įspėjamuoju užrašu. Jų teritorijose draudžiama kasinėti, negalima planuoti jokios vandentvarkos objektų plėtros. Tačiau tikrinimų metu paaiškėjo, kad toli gražu ne visi minėti kapinynai buvo rasti tinkamos būklės. „Ne visi jie išbetonuoti ar užkloti betono plokštėmis. Kai kurių kapinynų teritorijų net neįmanoma rasti, nes nėra jokių tvorų, o kai kur jie net iškasinėti. Kai kurie kapinynai užaugę miškeliais, o kai kur atsiradę ir vandens telkiniai“, – pasakojo LGT Taršos poveikio vertinimo poskyrio vedėja Rasa Radienė.
„Labai svarbu, kad juodligės kapinynai būtų tinkamai apsaugoti, nes negalima garantuoti, kad net ir deginant žuvo visos ligos sporos. Kai kurios jų galėjo išlikti, nes yra atsparios ir ilgai gyvybingos. Per gruntinius vandenis užkratas gali patekti į atvirus vandens telkinius“, – aiškino VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėja Kristina Stakytė.
Specialistė pastebėjo, kad kol kas nėra ir jokių mokslinių duomenų, per kiek metų juodligės bakterijų sporos tampa negyvybingos. Pasak jos, nuo juodligės nugaišusių gyvulių kapinynai nėra dideli, jie užima vos keletą kvadratinių metrų. Lietuvoje 1920–1986 metais buvo užregistruoti 187 juodlige susirgę asmenys ir 1006 gyvūnai. Didelis šios ligos protrūkis 1953 metais buvo nustatytas buvusiame Ariogalos rajone. Tuomet susirgo 36 gyvūnai ir 17 žmonių, iš kurių trys mirė. Pastarąjį kartą trys žmonių juodligės atvejai Lietuvoje buvo užregistruoti 1974 metais.
Žmonės juodlige gali susirgti užsikrėtę nuo sergančių gyvūnų, vartodami pieną, mėsą, teikdami veterinarinę pagalbą, apdorodami gyvūnines žaliavas, įkvėpę bakterijų su dulkėmis.
