Savo įžvalgas A. Veryga išdėstė kasmetinėje gyvensenos medicinos konferencijoje Kaune. Konferencija skirta aptarti vienai opiausių sveikatos priežiūros problemų – lėtinių neinfekcinių ligų epidemijai ir jos valdymui.

Konferencijoje bus pristatyta pasaulyje vis labiau populiarėjanti gyvensenos medicinos idėja, kuri gali tapti jungiančiąja grandimi tarp asmens ir visuomenės sveikatos, bei galėtų reikšmingai prisidėti keičiant žmonių gyvenseną ir lėtinių neinfekcinių ligų riziką.

Alkoholis - problema nr. 1

A. Veryga teigia, kad Lietuva niekuo neišskirtinė ir nėra nieko atsilikusi pagal gyventojų išsilavinimą ar žinias apie sveiką gyvenseną. Tačiau yra vienas didžiulis minusas – alkoholis.

Aurelijus Veryga
„Tai yra mūsų šalies gėda ir didelė valstybės problema. Mūsų politikai ir verslininkai rado pasiteisinimą, kodėl mūsų šalyje suvartojama tiek daug alkoholio. Žinote kokia idėja? O idėja tokia, kad greičiausiai buvo apsiskaičiuota. Kažkas negerai su rodikliais, nes turistai atvažiuoja į Lietuvą ir išgeria visą alkoholį. Jei tai būtų tiesa, tai matyt visi turistai, o ne lietuviai, numirtų nuo alkoholio sukeltų ligų. Taigi mes esame labai labai toli nuo ES vidurkio ir čia reikia padaryti labai daug dalykų“, - sako A. Veryga.

„Žinome, kad tik 20 procentų suaugusių lietuvių negeria apskritai. Moterų tarpe negeria 50 procentų. Visi kiti turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Ypač jei kalbėsime apie vyrus. Mes nekalbame apie mažą dalį žmonių, mes kalbame apie didelę populiacijos dalį“, - pabrėžė jis.

„Pokyčiai juda teigiama kryptimi. Jei prisimintume, tai prieš 20 metų parduotuvėse mes apskritai negalėdavome rasti šviežių daržovių. Tai buvo komplikuota. Žmonės augino daržoves savo reikmėms, bet jei žmogus gyvena mieste tai yra pakankamai komplikuota. Dabar mes parduotuvėse galime rasti aibę daržovių rūšių. Ir nesvarbu, koks metų laikas. Matome teigiamus pokyčius, tačiau vis dar tik trečdalis žmonių valgo pakankamai šviežių daržovių“, - tikino profesorius.

Akmuo į medikų daržą

A. Veryga sako, kad pamažu Lietuvoje situacija dėl rūkymo gerėja. Tai lėmė padidėję mokesčiai rūkalams, reklamos uždraudimas. Tačiau ir vėlgi pokyčiai gana lėti. A. Veryga meta akmenį ir į medikų daržą.

„Kada žmogus sulaukia iš gydytojo pasiūlymo neberūkyti? Tada, kai jis jau miršta nuo rūkymo. Kalbame apie žmonių grupę nuo 55 iki 64 metų. Tačiau rūkymas pradeda žudyti kur kas anksčiau. Kur kas lengviau pakeisti jauno žmogaus elgesį, daug lengviau jį motyvuoti. Kita medalio pusė. Kiek žmonių sulaukia iš gydytojo raginimo nerūkyti? Jei žiūrėtume 20-mečių amžiaus grupę, tai jaunimas apskritai nesulaukia tokio raginimo. Taip yra dėl to, kad mes net nepklausiame, ar žmogus rūko. Todėl mes negalime patarti. Jei mes nežinome, tai mes ir negalime patarti. Taip yra su visomis ligomis. Jei mes neturime diagnozės, mes nieko negalime pakeisti“, - sako A. Veryga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (204)