Kaip pasakojo Aurelija, prieš operaciją buvo paskirta operuojančio gydytojo konsultacija. Gydytojas merginai iškart pasakė, kad po procedūros bus reikalingi nosies tamponai, tačiau už juos reikės susimokėti 24 eurus.
„Kai mane apžiūrėjo, gydytojas pasakė, kad paduos lapą, nueisiu prie kasos ir sumokėsiu 24 Eur už tamponus. Taip ir padariau. Tik sumokėjus jų negauni – gauni čekį, kurį paduodi slaugytojoms, o tamponai būna panaudojami dar narkozės metu. Tiesa, apie tai, kad yra galimybė naudoti valstybės kompensuojamus tamponus, nebuvau įspėta, man iškart pasakė nusipirkti brangesnius“, – pasakojo Aurelija.
Ligonių kasos kompensuojami tamponai, pasak pašnekovės, yra padaryti iš paprastos marlės. O brangesni, už kuriuos pacientui reikia prisimokėti, yra su vamzdeliu viduje, pritvirtinamu prie kaktos lipnia juostele.
„Po operacijos su tamponais nosyje būni maždaug parą, jie ilgi, apie 7,5 cm. Tamponų ištraukimas yra kone nemaloniausia ir skausmingiausia procedūros dalis. Brangesnius ištraukia paprasčiau ir ne taip skausmingai, rečiau ant veido atsiranda mėlynės ir patinimas, nes iš pradžių ištraukiamas oras per vamzdelį, tamponas suglemba, sumažėja, todėl ištraukti jį pasidaro lengviau ir ne taip smarkiai žalojama nosies gleivinė. Kompensuojami tamponai negali sumažėti, todėl tenka traukti tokį, koks yra“, – sakė mergina.
Taip pat pridūrė, kad visi tuo metu skyriuje buvę pacientai (jų buvo, merginos teigimu, apie 15), kuriems atlikta tokia pat operacija, turėjo brangesnius tamponus, o su paprastais kompensuojamaisiais nebuvo nė vieno.
Geroms priemonėms tiesiog nelieka pinigų
Kyla klausimas, kodėl kompensuojamosios priemonės yra tokios prastos, kad operacijoms nenaudojamos, bei kodėl pacientams tenka operacijai būtinas medžiagas pirkti iš savos kišenės. Prieš pradedant nagrinėti šią problemą, verta prisiminti, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) moka gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas. Todėl pagrindinis gydymo įstaigų pragyvenimo šaltinis yra VLK skiriami pinigai.
Pasak Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkės Auristidos Gerliakienės, VLK gydymo įstaigoms skiriamos sumos beveik 80 proc. atitenka atlyginimams.
„Kai kuriose gydymo įstaigose net daugiau, apie 90 proc. Todėl visiems kitiems dalykams lieka labai nedaug pinigų. Konkursai vyksta tokiu būdu, kad perkamos pigiausios, o ne kokybiškos prekės.
VLK intensyviai kartoja pasakas, kad paslaugos turi būti suteikiamos nemokamai. Tai yra melavimas ir visuomenės kvailinimas. Absoliučiai visoje Lietuvoje yra taip, kad teoriškai viskas kompensuojama, o praktiškai kompensuojamos yra pigiausios priemonės, kurių naudoti neįmanoma arba nepatogu. Sudaroma kainodara yra nelogiška – pavyzdžiui, ligoninei apmokama tik už operavimo dalį, bet neapmokama už paciento priežiūrą, slaugytojų darbą, dokumentų tvarkymą“, – sakė A. Gerliakienė.
Medikų atstovė taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje skiriama per maža dalis biudžeto sveikatos apsaugai.
„Mūsų teisės aktai yra tokie, kaip Danijoje, Vokietijoje. Nyderlanduose. O mokame sveikatos sistemai kaip Rumunija, Malta, Latvija. Mokame mažai, todėl negalima nupirkti gerų priemonių. Vis dėlto, kalbant apie įmokas, patys žmonės nėra linkę mokėti daugiau į biudžetą, PSDF nėra didelis. Be to, senstant visuomenei, daugėja žmonių, už kuriuos reikia mokėti“, – apibendrino A. Gerliakienė.
Ligonių kasa: gydymo įstaigos pačios įsigyja priemones
Dėl šios situacijos kreipėmės į VLK, tačiau, pasak jų atstovų, reikalingas operacijai priemones nusiperka pačios gydymo įstaigos viešųjų pirkimų būdu.“Juk tik pačių įstaigų gydytojai žino geriausiai, kokių konkrečių priemonių jiems reikia, ir kada jos būtinos pacientams. Tad stebina pačių medikų kritika jų gydymo įstaigos įsigytoms priemonėms. Tokiu atveju medikai turėtų kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, kad tokios priemonės ateityje nebūtų perkamos.
Įstaigos privalo teikti kokybiškas paslaugas, todėl jos turi pirkti geros kokybės priemones, kad pacientams nereikėtų ieškoti geresnių ar už jas primokėti“, – sakė VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Nijolė Bijanskienė.
VLK teigimu, už privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustam pacientui atliktą operaciją, į kurios kainą įskaičiuota ir būtinų medicinos pagalbos priemonių kaina, gydymo įstaigai sumoka ligonių kasos PSDF lėšomis. Į sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų PSDF lėšomis, bazines kainas įskaičiuojamos visos sąnaudos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Paslaugų bazinių kainų nustatymas grindžiamas gydymo įstaigų patiriamomis sąnaudomis.
„Tad iš PSD apdrausto paciento, turinčio siuntimą operacijai, sutartį su TLK sudariusioje gydymo įstaigoje negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio. Gydymo įstaigos turi pacientą informuoti apie jo teisę ir galimybes konkrečią paslaugą gauti nemokamai“, – atsakyme rašė N. Bijanskienė.
Primokėti reikia, jei pacientas pats pageidauja, kad būtų panaudotos brangiau kainuojančios priemonės, kurias leidžia naudoti gydantysis gydytojas. Pacientas, pasirinkęs brangesnę priemonę, turi į gydymo įstaigos kasą sumokėti ne visos priemonės kainą, o kainos skirtumą tarp pasirinktos ir nemokamos priemonės.
„Jeigu gydymo įstaigoje net nepasiūloma nemokama priemonė ir liepiama ją įsigyti savo lėšomis, pirmiausia patariame kreiptis į tos įstaigos administraciją. Į ją taip pat reikėtų kreiptis, jeigu pacientas, gydytojo rekomenduojamas, pats pirko jam būtinas priemones. Jeigu nepavyksta problemos išspręsti su įstaigos administracija, tuomet reikėtų raštu kreiptis į TLK pagal gyvenamąją vietą, kuri išnagrinės paciento skundą ir, jei mokėjimas buvo nepagrįstas, įpareigos įstaigą lėšas grąžinti. Pastebime, kad pacientai su skundais vengia kreiptis į ligonių kasas, motyvuodami tuo, kad vėl reikės sugrįžti dėl sveikatos priežiūros paslaugų į tą pačią įstaigą“, – komentavo N. Bijanskienė.
VLK primena, kad pacientai turi galimybę rūpimus klausimus išsiaiškinti bendruoju ligonių kasų el. paštu info@vlk.lt arba telefonu +370 5 232 2222.
