„Jau trečią savaitę jaučiame didžiulį besikreipiančių pacientų pagausėjimą. Simptomai yra viršutinių kvėpavimo takų infekcijų – kosulys, sloga, karščiavimas net iki 40 laipsnių, trunkantys ne vieną parą. Skundžiamasi galvos ir raumenų skausmais, bendru silpnumu“, – LNK Žinioms sakė Priėmimo skyriaus vedėja Malgožata Puzelevič.
Pasak jos, skambučiai į registratūrą netyla, o sirgti pradėjo ir gydytojai.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę mažiausias sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas 8-iose savivaldybėse: Kėdainių r., Kauno m., Šilutės r., Kazlų Rūdos sav., Panevėžio m., Šiaulių m., Jurbarko r., Visagino sav.
Praėjusią savaitę į ligonines dėl gripo pateko 38 žmonės, iš kurių 26 priklausė 0–17 metų amžiaus grupei. Intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių 2 priklausė 2–17 m. amžiaus grupei. Savaitę prieš tai (lapkričio 21–27 d.) į šalies ligonines buvo paguldytas 21 pacientas, iš kurių 16 nepilnamečių.
Kaip atskirti, kuo sergate?
Pajutus pirmuosius simptomus dažnai kyla klausimas – kuo sergu: gripu, peršalimu ar koronavirusu? Į šį klausimą rasti atsakymą svarbu ne tik dėl smalsumo patenkinimo, bet ir dėl to, kad žinotumėte, ką toliau daryti.
Tiek COVID-19, tiek gripo atveju, ligos pradžia yra staigi – ūmus karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmas, kuris nesumažėja, arba sumažėja labai mažai po vaistų vartojimo. Taigi, ligos pradžia yra ūmi ir staigi.
Vos vienas sergantysis gripu gali užkrėsti keturis ar net daugiau žmonių, kiek anksčiau pasakojo vaistininkė Jovita Aleknienė. Stebint didėjantį sirguliuojančių klientų skaičių, vaistininkė pastebi, kad nedidelė dalis jų gali įvardinti – peršalimu ar gripu jie serga.
„Vienas ryškiausių gripo simptomų – staigi ligos pradžia, taip pat 38 laipsnių ar dar aukštesnės temperatūros laikymasis 3–4 dienas, kai tuo tarpu peršalus ji pakyla labai nežymiai. Jeigu abiem ligoms būdingas bendras silpnumas ir nuovargis, tai gripas išsiskiria šaltkrėčiu, kaulų laužymu, galvos ir raumenų skausmais, sausu ir sunkiu kosuliu, stipriu gerklės skausmu. Tuo tarpu čiaudulys, užgulta nosis ar sloga dažniau yra būdingi peršalimui“, – pasakoja J. Aleknienė.
Kiek anskčiau apie gripo ir peršalimo bei COVID-19 skirtumus pasakojo ir šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
„Gripo pradžia būna staigi ir galinga. Kaulų laužymas, šaltkrėtis, galvos ir akių skausmas, karščiavimas iš karto virš 38–39 laipsnių. Taip pat galima pasirinkti vieną ar kelis iš papildomų simptomų: stiprus gerklės skausmas, sausas kosulys, viduriavimas. Karščiuoji, viską skauda ir niekas niekur nevarva. Viskas labai blogai ir nėra jėgų apie tai pasakoti“, – sakė V. Morozovas.
Tuo metu COVID-19 gali būti itin klastingas ir įvairus.
„Kuo dažniau su juo susiduri, gavai visus skiepus, pavyzdžiui, tuo liga lengvesnė. Jeigu ilgai slepiesi ir bandai vengti viruso ir skiepo, tai gaudynių suerzintas virusas pagaliau pagautą kūną kankins ilgiau ir stipriau. Uoslės ir/ar skonio praradimas lieka būdingiausiu simptomu, tik pasireiškia toli gražu ne visada ir ne visiems. Silpnumas ir nuovargis kartu su bet kokiu karščiavimo ir bet kokiu kvėpavimo takų dirginimu – štai būtų trumpas kovido apibūdinimas. Nėra uoslės, nėra jėgų ir dar peršalęs“, – pasakojo V. Morozovas.
Peršalimo atveju karščiavimas, pasak gydytojo, dažniausiai nedidelis, pradžia palaipsnė ir dirginami labiau viršutiniai kvėpavimo takai (sloga, gerklė, ausys ir balso stygos).
„Peršalimo trumpas apibūdinimas: temperatūros nedaug ir viskas visur varva. Savijauta šlykšti, bet nelabai yra, ką papasakoti. Jeigu karščiavimas vis aukštesnis ir sunkiau tvarkomas su vaistais – reikia įvertinti, ar nėra prisidėjusi bakterinė komplikacija. Tokios nelaimės šansas yra apie 15 procentų“, – sakė V. Morozovas.
Kada kreiptis į gydytojus?
Šeimos gydytojas V. Morozovas taip pat sudarė atmintinę, kada reikėtų kreiptis į gydytojus:
– Reikalingas nedarbingumas – socialinės paslaugos vis dar užima pirmą vietą šeimos gydytojo darbe. Garsiai sakom „ačiū“ ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms;
– Nežinote, ką daryti su savo simptomais – jeigu gydytojas iki šiol neišmokė, kaip gydyti slogą ir gerklės skausmą, tai tegul dirba savo darbą;
– Įtariame gripą (žr. gripo simptomus) ir norime gauti specifinį gydymą;
– Simptomai blogėja ir simptominis gydymas nepadeda – po tabletės nenukrenta temperatūra ar nepraeina galvos skausmas;
– Dusulys, galvos svaigimas, stiprus galvos skausmas, nepaaiškinamas mieguistumas, apsunkintas rijimas, kosulys, lydimas apsunkinto iškvėpimo ar įkvėpimo;
– Rizikos grupės žmonėms: senyviems, lėtinėmis ligomis sergantiems, nėštukėms ir naujagimiams.
Kaip anksčiau laidoje „Delfi tema“ pasakojo šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, jokiu būdu peršalus nereikėtų pulti gerti antibiotikų. Ypač, jei turite jų likučius namuose. Tą galima daryti tik po gydytojo apžiūros, jei atlikus išsamius tyrimus pastebima, kad antibiotikus skirti yra tikslinga.
Negalima skubėti gerti ir atsikosėjimą skatinančių vaistų.
„Taip, jie gerai veikia, liepia atsikosėti plaučiams. Bet pagrindinis dirginančio sauso kosulio minkštinimo būdas yra vanduo, skysčiai. Žinoma, net ir augaliniai preparatai, tokie kaip islandinė kerpė ar saldymedžio šaknis, sausą kosulį irgi gali paversti šlapiu. Jei turime šlapią paprastą kosulį, gydytojas plaučiuose negirdi karkalų, jokių vaistų atsikosėjimui nereikia, nes tai tik užveda kosulį ir žmogus negali nustoti kosėti“, – sakė J. Dūdienė.
Peršalimo metu, pasak gydytojos, tikrai neverta vartoti papildų, neva stiprinančių imunitetą. Svarbiausia sukurti komfortiškas sąlygas veikti namuose, galima išeiti ir į lauką.
„Jei nėra temperatūros, normaliai aprengus vaiką galime išvesti į lauką, pakvėpuoti, pasivaikščioti. Tada bus ir lengvesnis kosulys, išsivalys nosis. Tikrai galima eiti į lauką, jei vaikas nesijaučia blogai. Tas pats galioja ir suaugusiems“, – sakė J. Dūdienė.
Per kelias savaites sustiprinti imuniteto neįmanoma – tą reikia daryti nuolat, visus metus.
„Preparatams stiprinti imunitetą pinigai tikrai bus išleisti veltui. Kas gali padėti, tai didesnės dozės vitamino C. Apie vitamino D vartojimą yra daug kartų kalbėta. Jis praktiškai vienintelis turi įrodymus, kad jį turėtume vartoti viso rudens–žiemos sezono metu“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Tad pirkti papildus imunitetui stiprinti, pasak pašnekovės, galima nebent norint psichologiškai nusiraminti, jog kažką darote, bet ne dėl realios naudos. Didesnė nauda būtų kasdien eiti pasivaikščioti ir giliai kvėpuoti.
„Visiems, atėjus šaltąjam metų laikui, reikia profilaktiškai gerti vitaminą D, jei turite kokių nusiskundimų, aptarkite su gydytoju, gal reikėtų išsamesnių tyrimų. Pasiskiepyti nuo gripo taip pat reikėtų. Gripas labai laukia, kelerius metus neturėjo, kur pasireikšti, tai dabar tikrai labai laukia. Yra dalis pacientų, kuriems šį sezoną pavyko išvengti koronaviruso, todėl jiems, ypač turintiems lėtines ligas, vyresniems, labai reikėtų pasiskiepyti nuo COVID-19“, – sakė J. Dūdienė.
Visą tekstą, kaip greičiau pasveikti, rasite čia.
LNK Žinių reportažą rasite čia:
