Gydytoja išvardijo, kada į medikus kreiptis būtina
Pasak J. Dūdienės, pastaruosius kelerius metus peršalimo ligų sezonas kone nesibaigia, mat prie ligų prisidėjęs COVID-19 verčia pacientus kreiptis ne tik šaltuoju metų laiku, bet ir vasarą. Tačiau rugsėjo pabaigoje peršalusių pacientų vis daugėja.
Šeimos gydytoja džiaugiasi, kad pacientai pagaliau prieš atvykdami paskambina, nes taip lengviau įvertinti, ar tikrai reikia gyvos konsultacijos.
„Gyvai turime konsultuoti, kai yra stipresnis kosulys, ypač skausminga gerklė, intensyvus karščiavimas kelias dienas. Tokius pacientus kviečiame ir konsultuojame gyvai, atliekame tyrimus, paklausome plaučių. Tuos, kurie turi paprastus peršalimo simptomus, konsultuojame dėl gydymo taktikos. Kartais užtenka ir paprastų patarimų, telefoninės konsultacijos“, – sakė J. Dūdienė.
Į gydytojus būtinai reikia kreiptis, kai temperatūra išlieka ilgai, yra virš 38 laipsnių, kankina intensyvus gerklės skausmas, sunku ryti seiles, didelis kosulys. Tokiu atveju gydytojai žiūri, ar infekcija neperėjo į apatinius kvėpavimo takus.
Pasireiškus peršalimo simptomams, reikėtų namuose atlikti ir COVID-19 testą. Visgi labai svarbu neužkibti už pirmo neigiamo atsakymo, nes labai dažnai jis būna klaidingas. Dažniausiai tik po dviejų ar trijų sirgimo dienų greitasis testas parodo teisingai teigiamą rezultatą. Tad po vieno neigiamo testo rezultato tikrai nereikėtų bėgti susitikti su žmonėmis.
Pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, visų pirma reikia gerti daug skysčių. Būtinai reikia vartoti ir mineralinio vandnens, nes virusai „išplauna“ mineralus iš organizmo. Mineralinis turėtų būti sūrus, gali būti ir gazuotas, ir negazuotas.
Vietoje mineralinio vandens vaistinėje galima nusipirkti specialių miltelių, kuriuos subėrus į vandenį, gaunamas mineralų gausus tirpalas.
Jei temperatūra nevargina, jos numušti nereikia, bet jei savijauta bjauri, pasak gydytojos, galima malšinti net ir nedidelę temperatūrą.
„Tie, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, būtinai jį matuokite, gerkite visus vaistus. Nes, jei vartosite ibuprofeną, gali šiek tiek pakilti ir kraujospūdis. Todėl paracetamolis yra šiek tiek neutralesnis. O visokių kokteilių nuo gripo ir peršalimo tikrai nepirkite. Būtinai žiūrėkite į jų sudėtį, nes labai lengvai galite padauginti paracetamolio“, – kalbėjo J. Dūdienė.
Net dėl peršalimo vaikams tenka gulti į ligoninę
Sergančių vaikų pastaruoju metu taip pat smarkiai padaugėjo. Gydytoja vaikų pulmunologė daktarė Sigita Petraitienė pasakojo, kad ligoninėje padaugėjo sunkiai peršalimo virusais sergančių vaikų, kuriems prireikia stacionarios pagalbos.
„Daugiausiai ligoninėje vaikai, su papildomu deguonies poreikiu, kai parą ar dvi be papildomo deguonies net negali išbūti, reikia ir intaveninių tirpalų. […] Turime galimybę patikrinti, kokie tie virusai. Nedarome tokių tyrimų absoliučiai visiems, bet sergančius ūmia kvėpavimo takų infekcija tikriname dėl koronaviruso, taip pat dėl gripo, kitų šešiolikos virusų“, – sakė dr. S. Petraitienė.
Pasak gydytojos, šiuo metu dominuoja rinovirusas, šiek tiek yra sergančių enterovirusu. Bet tai – tie patys virusai, kurie suaugusiems žmonėms sukelia paprastą slogą, vyresniems vaikams įprastus peršalimo požymius.
„O mažiems vaikams sukelia obstrukcinį bronchitą, pneumoniją, kartais reikalingas labai intensyvus gydymas. Kas buvo įdomu, kad šį rugsėjį turėjome ne tik kūdikių, bet ir pirmokų, visas skyrius buvo užguldytas. Kelias dienas nuėjo į mokyklą, o kitą savaitę mokslo metų praleido ligoninėje“, – kalbėjo dr. S. Petraitienė.
Gydytoja sako, kad šis peršalimo sezonas vaikams yra sunkesnis dėl to, kad prieš tai kelerius metus dėl pandemijos visi gyvenome uždariau. Tai reiškia, kad ir su virusais imuninė sistema susidūrė daug mažiau bei atprato taip intensyviai kovoti.
Dar viena galima priežastis, kodėl dabar vaikai peršalimu serga sunkiau, gali būti ir COVID-19.
„Bent jau vasarą beveik visi vaikai, kurie sunkiai sirgo, prieš tai per pusę metų buvo sunkiai prasirgę COVID-19. Todėl yra spėjimas, kad ši infekcija tikrai išbalansuoja organizmą ir po to vaikai kitaip pradeda reaguoti į paprastus virusus. Be to, yra daug vaikų, kurie alergiški namų dulkių erkutėms, o dabar kaip tik tinkamas periodas joms veistis namuose. Tad alergija su virusine infekcija vaiką išbalansuoja ir jis atsiduria ligoninėje“, – pasakojo vaikų gydytoja.
Vedant vaiką į darželį net ir su maža sloga, peršalimas gali komplikuotis
Norint, kad vaikui peršalimas praeitų kuo lengviau, labai svarbu kontroliuoti lėtines ligas, pavyzdžiui, astmą. Jei vaistai buvo pamiršti, vos pasireiškus pirmiems peršalimo simptomams, reikėtų juos vėl pradėti vartoti.
„Jei vaikas yra sveikas, neserga lėtinėmis ligomis, labai svarbios yra pirmos kelios dienos. Leiskime vaikui komfortiškai sirgti – kad jis pabūtų namuose su tėvų meile, būtų ramiai pažaidžiama, duoti arbatų, mineralinio vandens.
Žinoma, vaikiškos ligos užklumpa tada, kai tėvai labiausiai užsiėmę. Tada galvojama, kad dar nueis į darbą, vaiką nuves į darželį, vaikas nelabai smarkiai serga, pora dienų susitvarkysiu reikalus ir po to jau sėdėsiu su vaiku namuose. Bet būtent pačios pirmosios dienos yra pačios svarbiausios. Ir reikia būtent pirmas dienas skirti su vaiku, būti su juo namuose“, – patarė vaikų gydytoja.
Tokiu būdu galima užkirsti kelią infekcijai plisti toliau ir liga netaps dar labiau komplikuota. Dr. S. Petraitienė taip pat pasakojo, kad vesti sergantį vaiką į darželį visada yra prasta mintis, nes net nedidelė sloga yra užkrečiama kitiems.
„Reikia žiūrėti į individualią situaciją, galbūt vaikas turi astmą, ir jam tie pakosėjimai, pačiaudėjimai yra įprasta, todėl nepavojinga aplinkiniams būti šalia jo. Bet jei tai yra pirmieji ligos simptomai, būtent pirmomis dienomis vaikas labiausiai dalina infekciją į išorę. Todėl, jei grupėje dar nėra užsikrėtusių vaikų, jis greičiausiai juos užkrės“, – kalbėjo dr. S. Petraitienė.
Be to, ligos metu vaikas imlus kitoms infekcijoms. Vienu metu cirkuliuoja mažiausiai 5-6 virusai visuomenėje, tad užsikrėtęs viena liga, jei negydomas namuose, vaikas gali parsinešti ir daugiau infekcijų.
„Todėl turime tokių vaikų, nors jų ir nėra labai daug, kurie karščiuoja iki 39–40 laipsnių, 10 dienų. Bet matome, kad tai paprasta virusinė infekcija, nes sumažinus temperatūrą vaistais, vaikas tampa vėl aktyvus. Atlikus virusinius tyrimus, randame po 4–5 virusus vieno vaiko organizme. Gerai, jei tos 9 karščiavimo dienos baigiasi taikant simptominį gydymą, bet daug kam šios ligos komplikuojasi“, – pasakojo vaikų gydytoja.
Ko nereikėtų daryti peršalus?
Pasak J. Dūdienės, jokiu būdu peršalus nereikėtų pulti gerti antibiotikų. Ypač, jei turite jų likučius namuose. Tą galima daryti tik po gydytojo apžiūros, jei atlikus išsamius tyrimus pastebima, kad antibiotikus skirti yra tikslinga.
Negalima skubėti gerti ir atsikosėjimą skatinančių vaistų.
„Taip, jie gerai veikia, liepia atsikosėti plaučiams. Bet pagrindinis dirginančio sauso kosulio minkštinimo būdas yra vanduo, skysčiai. Žinoma, net ir augaliniai preparatai, tokie kaip islandinė kerpė ar saldymedžio šaknis, sausą kosulį irgi gali paversti šlapiu. Jei turime šlapią paprastą kosulį, gydytojas plaučiuose negirdi karkalų, jokių vaistų atsikosėjimui nereikia, nes tai tik užveda kosulį ir žmogus negali nustoti kosėti“, – sakė J. Dūdienė.
Peršalimo metu, pasak gydytojos, tikrai neverta vartoti papildų, neva stiprinančių imunitetą. Svarbiausia sukurti komfortiškas sąlygas veikti namuose, galima išeiti ir į lauką.
„Jei nėra temperatūros, normaliai aprengus vaiką galime išvesti į lauką, pakvėpuoti, pasivaikščioti. Tada bus ir lengvesnis kosulys, išsivalys nosis. Tikrai galima eiti į lauką, jei vaikas nesijaučia blogai. Tas pats galioja ir suaugusiems“, – sakė J. Dūdienė.
Per kelias savaites sustiprinti imuniteto neįmanoma – tą reikia daryti nuolat, visus metus.
„Preparatams stiprinti imunitetą pinigai tikrai bus išleisti veltui. Kas gali padėti, tai didesnės dozės vitamino C. Apie vitamino D vartojimą yra daug kartų kalbėta. Jis praktiškai vienintelis turi įrodymus, kad jį turėtume vartoti viso rudens–žiemos sezono metu“, – kalbėjo šeimos gydytoja.
Tad pirkti papildus imunitetui stiprinti, pasak pašnekovės, galima nebent norint psichologiškai nusiraminti, jog kažką darote, bet ne dėl realios naudos. Didesnė nauda būtų kasdien eiti pasivaikščioti ir giliai kvėpuoti.
„Visiems, atėjus šaltąjam metų laikui, reikia profilaktiškai gerti vitaminą D, jei turite kokių nusiskundimų, aptarkite su gydytoju, gal reikėtų išsamesnių tyrimų. Pasiskiepyti nuo gripo taip pat reikėtų. Gripas labai laukia, kelerius metus neturėjo, kur pasireikšti, tai dabar tikrai labai laukia. Yra dalis pacientų, kuriems šį sezoną pavyko išvengti koronaviruso, todėl jiems, ypač turintiems lėtines ligas, vyresniems, labai reikėtų pasiskiepyti nuo COVID-19“, – sakė J. Dūdienė.
