Nėščios moterys, kurios pereina prie ekologiško pieno, manydamos, kad jis yra sveikesnis, gali kelti pavojų savo vaisiaus smegenų vystymuisi, įspėja ekspertai.
Jodas yra svarbus vaisiaus smegenų vystymuisi, ypač ankstyvosiose nėštumo stadijose.
Ankstesni tyrimai yra parodę, kad tos moterys, kurioms šiuo kritiniu momentu trūksta jodo, gali susilaukti kūdikio su žemesniu intelekto koeficientu.
Didžiojoje Britanijoje pienas yra pagrindinis jodo šaltinis, ir Readingo universiteto mokslininkai tvirtina, kad pastarieji tyrimo rezultatai gali turėti didelės įtakos sveikatai.
„Žmonės perka ekologišką ir aukštoje temperatūroje pasterizuotą pieną dėl numanomos naudos sveikatai ar patogumo“, - teigė „Food Chain Nutrition“ profesorius ir Readingo universiteto Maisto gamybos ir kokybės skyriaus vadovas Ianas Givensas.
„Tačiau mūsų tyrimas rodo, kad ši tendencija gali turėti žalos visuomenės sveikatai“.
„Jodo trūkumas praeityje keldavo sveikatos problemų. Tačiau jei šios padėties atidžiai nestebėsime, XXI amžiuje patys to nežinodami sukelsime naują sveikatos krizę“, - teigė jis.
Jodo trūkumas kadaise buvo būdingas kai kurioms Didžiosios Britanijos sritims. Praėjusio amžiaus 4-ajame ir 5-ajame dešimtmečiuose šimtai tūkstančių žmonių kentėdavo nuo gūžio (strumos) – gerklėje padidėjusios skydliaukės.
Ekspertai teigia, kad praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje būtent toks pienas padėjo įveikti jodo trūkumą Didžiosios Britanijos gyventojų organizme.
Šiuo metu iki 70 proc. Didžiosios Britanijos paauglių mergaičių trūksta jodo – veikiausiai dėl to, kad sumažėjo pieno vartojimas, teigia mokslininkai, kurių tyrimo išvados pristatomos žurnale „Food Chemistry“.
Iš pieno gaunama 40 proc. viso su maistu gaunamo jodo, taigi šio elemento svyravimai piene gali turėti svarią įtaką organizmo aprūpinimui jodu.
„Jodas yra svarbus, nes tai esminis tiroksino – medžiagų apykaitą ir jos tempą kontroliuojančio hormono – elementas“, - sakė Catherine Collins iš Didžiosios Britanijos dietologijos asociacijos.
„Tiroksinas negali gamintis be pakankamo jodo kiekio. Žemas tiroksino lygis susijęs su lėta medžiagų apykaita ir antsvoriu, taigi mums svarbu gauti pakankamai jodo, kad palaikytume optimalų medžiagų apykaitos tempą“.
„Tyrimas rodo, kad ekologiškas pienas turi trečdaliu mažiau jodo negu įprastai auginamų karvių pienas. Taip gali būti dėl jodo kiekio skirtumų žiemos pašaruose ar skirtingų praktikų nuvalant karvių spenius prieš melžimą“, - teigė ji.
Mokslininkai pažymi, kad ekologišką pieną perkantys žmonės per dieną turėtų išgerti jo daugiau, kad gautų kasdienę jodo dozę, arba turėtų vartoti maisto papildus su jodu.
„Nors šis tyrimas turi trūkumų, mažesnis jodo kiekis ekologiškame piene gali kelti jodo stokos riziką, nes pienas ir pieno produktai yra pagrindinis jodo šaltinis britų mityboje“, - sakė Sario universiteto sveikatos mokslų daktarė Sarah Bath.
„Tačiau šis tyrimas neatsižvelgia į jodo kiekius atskirų žmonių organizmuose, taigi negalime daryti išvados, kad ekologišką pieną geriantiems žmonėms būdingas jodo trūkumas, nes šio elemento kiekis organizme gali priklausyti tiek nuo ekologiško pieno kokybės, tiek nuo kitų vartojamų produktų, turinčių daug jodo (pavyzdžiui, žuvies)“, - sakė ji.
