Kaip per vieną ekskursiją pastojo net septynios paauglės
Neseniai užsienio žiniasklaidoje nuvilnijo žinia, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje po mokyklos surengtos kelių dienų ekskursijos pastojo septynios 13-14 metų moksleivės iš 28. Šis atvejis sukėlė audringą reakciją, imta diskutuoti, kodėl Bosnijoje ir Hercegovinoje, šalyje, kur 13-15 metų mergaitės jau pradeda aktyvų lytinį gyvenimą, deramai nesirūpinama lytiniu švietimu.
Mergaičių tėvai kaltina mokytojus, kurie nepasirūpino jų saugumu, tačiau specialistai teigia, kad vaikams tiesiog trūksta žinių apie sveikatą ir lytinius santykius, todėl jie imasi veiksmų, nenumanydami apie galimas pasekmes. Tiesa, jaunos Bosnijos ir Hercegovinos gyventojos pagalbos ir patarimų lytinio gyvenimo klausimais iš specialistų gali sulaukti ir internete. Į specialistus iš tiesų anonimiškai kreipiasi 13-14 metų paauglės, teigdamos, kad norėtų pasimylėti su savo vaikinu, tačiau bijančios reakcijos ir vertinimų. Pernai vien Sarajeve pastojo 31 nepilnametė, tačiau septynios mergaitės iš 28 vos per penkias dienas – šiurpus rekordas.
Lytiniai santykiai jaunėja visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. „Didėja jaunimo emancipacija, požiūris į lytinį gyvenimą tampa daug paprastesnis, pastebėjau, kad šiuolaikinis jaunimas pakankamai išprusęs kontracepcijos klausimais, turi daug žinių. Tik gaila, kad neturime konsultavimo kabinetų kontracepcijos klausimais. Šiemet poliklinikoje bandysime įgyvendinti tokį projektą. Pasižiūrėsime koks bus poreikis. Merginos ir moterys pasikonsultuoti su specialistu kontracepcijos klausimais galės be ginekologinės apžiūros, kuri neretai gąsdina merginas ir kuri būtina, jei užsirašai ginekologinei konsultacijai. Kita vertus, abortų skaičius šiame amžiuje labai didelis. Kartais kalbama, kad nepilnamečių abortai sudaro iki 60 proc. visų abortų. Kodėl taip yra, suprantama – tai susiję su visuomenės ir tėvų spaudimu, socialinėmis aplinkybėmis“, - pasakojo Vilniaus Antakalnio poliklinikos Moterų konsultacijos skyriaus vedėja Regina Giliasevičienė.
Medikės teigimu, šiandieninėms mergaitėms mėnesinės gali prasidėti net nuo 9 metų, o paprastai jos prasideda nuo 11-13 metų. Tokiame amžiuje jau ir galima pastoti. Beje, tai nutikti gali ir dar neprasidėjus mėnesinėms, nes fiziologiškai pirmiausiai įvyksta ovuliacija ir tik tuomet prasideda mėnesinės.
„Fiziologiškai normalu lytinius santykius pradėti nuo 16 metų. Gal su manimi daug kas nesutiks, bet toks dabar gyvenimas. Aš nesakau, kad rekomenduoju pradėti lytinius santykius nuo 16 metų, sakau, kad jie gali nuo tokio amžiaus prasidėti. Svarbiausia, kad jauni žmonės turėtų pakankamai informacijos – apie lytiškai plintančias ligas, kontracepcijos priemones, šeimos planavimą, kad tai nebūtų pirmi pasitaikę santykiai dėl įdomumo, kad jie turėtų emocinį foną ir tarpusavio pasitikėjimą. Kad partneris nebūtų, pavyzdžiui, 20 metų vyresnis vyras, kuris tiesiog pasinaudojo mergaite. Tačiau jeigu pradėsime draudimų kampaniją, nieko gera nebus. Tai tik dar labiau kurstys paauglių aistras. Žinoma, būtų gražu lytinį gyvenimą pradėti po santuokos, kita vertus, gal geriau pagyventi kartu ir pasitikrinti. Lytinis gyvenimas – svarbi šeimos gyvenimo dalis, ir jei tik po santuokos sužinai, kad tas žmogus tau netinka, lieka arba skyrybos, arba visą likusį gyvenimą kentėti“, - svarstė pašnekovė.
Paklausta, ar paauglės kūnas į lytinį susijaudinimą reaguoja lygiai tais pačiais refleksais, kaip subrendusios moters, R. Giliasevičienė teigė, kad fiziologiškai lytinės stimuliacijos metu susijaudinimas įvyksta bet kokiame amžiuje. Gydytojai teko konsultuoti dvejų metų mergaitės tėvus, kurie buvo sunerimę, kad ši masturbuojasi. Kažkada netyčia pabandė, pajuto, kad tai malonu ir pradėjo naudotis, kadangi dar neturi socialinių tabu, kurie jau priklauso nuo šeimos tradicijų, auklėjimo, pačios mergaitės vertybių.
„Taip pat pastebėjau, kad keičiasi ir mamų požiūris į dukterų lytinį gyvenimą. Mamos vis dažniau atveda pasikonsultuoti mergaites, kai joms prasideda mėnesinės. Ir jei anksčiau būdavo kategoriškas „ne“ lytiniams santykiams, dabar mamos pačios prašo mergaites supažindinti su kontracepcija. Iki 16 metų mergaites turime konsultuoti su mamomis, bet aš visada perklausiu mergaičių, ar jos neprieštarauja, kad mama liktų. Kai kurios nori pasiklausti tokių dalykų, kurių klausti prie mamos nedrįsta, slepia pradėjusios lytinius santykius. Ir aš neturiu teisės teikti informacijos mamai apie mergaitės lytinį gyvenimą, jeigu ji nenori. Beje, mamų požiūris į lytinį gyvenimą labai priklauso nuo jų pačių amžius. Jei mamos yra vyresnės, jų dukros paprastai turi daug kompleksų, todėl jų lytinio gyvenimo pradžia gali būti net pavėlinta, o tai taip pat nėra gerai“, - pasakojo ginekologė.
R. Giliasevičienei yra tekę prižiūrėti ne vieną nėščią paauglę. Jos teigimu, fiziologiškai nėštumas daug pavojingesnis moteriai, kuriai per 40 metų, negu paauglei. Vyresnės moterys turi kur kas daugiau lėtinių susirgimų, kurie apsunkina ir nėštumą, o nėštumas savo ruožtu išprovokuoja jų paūmėjimą. Vienintelis pavojus, kad 9-12 metų mergaitėms dar nepasibaigęs genitalijų formavimasis, labai maži gimdos matmenys. Kita vertus, gamtoje taip viskas sutvarkyta, kad organizmas prisitaiko – juk prieš keletą šimtmečių gimdyti tokiame amžiuje būdavo visiškai normalu, o 27 metų moterys reprodukcine prasme jau būdavo nurašytos. Tiesa, vidutinė gyvenimo trukmė tuo metu taip pat buvo trumpesnė.
„Vienu metu dirbau su „Caritas“ organizacija – turėjau 13-15 metų mergaites, kurios buvo apsisprendusios gimdyti ir pačios susirado organizaciją, kad priglaustų po gimdymo. Dabar jų vaikučiai jau užauginti, jos susitvarkiusios gyvenimus, sukūrusios šeimas, planuoja naujus nėštumus. Esu pastebėjusi, kad šiandien apie nėštumą mergaitės sužino anksti ir net labai anksti. Nemažai jų ateina po nesaugių lytinių santykių, nes nori sužinoti, ar nepastojo. Blogiausia, kad sužinojusi esanti nėščia, mergaitė neturi su kuo pasikalbėti. Jeigu nėra ryšio su tėvais, jeigu prieš tai buvę gąsdinimai, mergaitė su ta baime gyvena ir tyli. Esu mačiusi įvairių kuriozų. Viena mama savo paauglę dukrą atvedė, kurios nėštumas buvo jau 30 savaičių. Iki tol šeimoje niekas nepastebėjo“, - teigė pašnekovė.
Jaunos merginos domisi medikamentiniu abortu
Pasak jos, jauni žmonės labai daug klausinėja apie medikamentinį abortą, bet Lietuvoje jis kol kas neprieinamas.
„Mes, medikai, visada už gyvybės išsaugojimą, tačiau kiekvienu atveju reikia vertinti realią situaciją. Tačiau tikrai neteisinga gąsdinti, kad jeigu jos nutrauks pirmą nėštumą, vėliau negalės susilaukti vaikų. Pasaulinė vaisingumo asociacija nėra įtraukusi nėštumo nutraukimo į galimų nevaisingumo priežasčių sąrašą. Taigi mes neturime jokios teisės gąsdinti, nes tokie gąsdinimai neparemti moksliniais tyrimais“, - sakė R. Giliasevičienė.
Pasak statistikos, kasmet nėštumą nutraukia apie 900 paauglių, o apie tūkstantį pagimdo, tačiau ginekologė teigia, kad paauglių nėštumų skaičius kasmet po truputį mažėja.
Europos vaikų ir paauglių ginekologijos asociacijos valdybos narės Žana Bumbulienės domenimis,
Lietuvoje pirmosios mėnesinės prasideda maždaug 13-13,5 metų amžiaus mergaitėms. Tai atitinka Šiaurės Europos brendimo amžių. Panašios tendencijos laikosi jau apie 10 metų, nors jei lygintume tėvų ir vaikų kartą, vaikai pradeda bręsti anksčiau. Toks brandos šuoliukas siejamas su pagerėjusia gyvenimo kokybe – geresnėmis gyvenimo sąlygomis, mityba ir pan.
Dauguma pastojusių nepilnamečių – 16-17-metės. Pasaulinės literatūros duomenimis, paaugliai per pirmuosius lytinius santykius nesisaugo – praeina net metai, kol jie pradeda reguliariai naudoti kokią nors kontracepciją, todėl teigiama, kad apie 50 proc. nepilnamečių pastoja per pirmąjį lytinio gyvenimo pusmetį.
Psichologės Karolinos Bajoriūnienės manymu, kalbėdami apie intymius santykius mes dažnai pamirštame, kad tai vienas iš natūralių žmogaus poreikių, kurių nepatenkinus kyla psichologinių problemų.
„Konsultacijų metu dažnai pastebiu, kad mano klientės drovisi apie tai kalbėti. Kai sakau, kad tai natūralus žmogaus poreikis, į kurį būtina atsižvelgti lygiai taip pat, kaip į valgymą, miegą, meilės ir prieraišumo jausmus, jos labai sutrinka, nes nežino, kaip apie tai kalbėti. Tikrai nemažas procentas moterų intymius santykius laiko ne poreikiu, o savo pareiga vyrui. Ką tokia moteris gali papasakoti savo dukrai? Ji gali perteikti tik tokį patį stereotipinį požiūrį“, - svarstė specialistė.
Pasak psichologės, lytinis vaikų švietimas turi prasidėti nuo pat kūdikystės – nėra tokio skambučio, kuris praneštų, kad vaikui suėjo 15 metų, todėl dabar reikia jį supažindinti su lytinio gyvenimo subtilybėmis. „Ne viena klientė yra pasakojusi apie kuriozines situacijas, kai susidūrusios su pirmosiomis mėnesinėmis jos nesuprato, kas vyksta. Ir iš dabarties turiu pavyzdį, kai mergaitei prasidėjo mėnesinės, o ji pagalvojo, kad miršta, ir su visais atsisveikino, niekam neprasitardama apie savo bėdą. Taigi su lytiniu švietimu nuo 15 metų galima jau ir pavėluoti“, - pasakojo K. Bajoriūnienė.
Anot jos, nesąmoningai tėvai ir pradeda lytinį švietimą jau nuo kūdikystės, mergaitėms pirkdami rožinius drabužėlius, berniukams – mėlynus, mergaitėms – lėles, berniukams – mašinytes. Taip vaikai pradeda ugdytis lyties tapatumą. Nuo pusantrų metų jau turėtų būti sprendžiamas intymumo klausimas – vaikas neturėtų matyti priešingos lyties tėvo visiškai nuogo ir pan. Taip pat šiame amžiuje berniukai pamato, kad jie turi kažką daugiau, ko neturi mergaitės, taip pat pastebi, kad ir tėvelis tą patį turi.
„Nuo trejų metų galima tikėtis klausimo: iš kur aš atsiradau? Jokio melo čia neturėtų būti, nes kai po septynerių metų vaikas sužinos, kad dėl jo atsiradimo nekaltas nei gandras, nei kopūstas, tėvai taps melagiais. Žinoma, reikia kalbėti vaikams suprantama kalba. Turiu pavyzdžių, kai žmonės skundžiasi, kad papasakojo, kaip ateis į pasaulį sesė ar brolis, tačiau rezultatas ne toks, kokio tikėjosi. Paaiškėjo, kad jie pasakojo taip, kad net ir man žiauroka klausytis. Kartais vaikui užtenka išgirsti, kad tai vyksta iš mamytės ir tėvelio meilės. Jeigu vaikui kyla kitas klausimas – tik tuomet reikia į jį atsakyti“, - patarė psichologė.
K. Bajoriūnienės manymu, tėvai neturėtų vaidinti visažinių, tačiau turėtų stengtis vaikus pripratinti prie atviros diskusijos intymiais klausimais, paruošti juos, kad šie nebijotų klausti specialistų. „Apie kontracepciją kalbėti būtina, tačiau ši neturėtų būti atskirta nuo meilės sąvokos. Šiandieniniai vaikai išeina iš mokyklos puikiai mokėdami matematiką, bet neturėdami žalio supratimo, kaip kurti santykius“, - įsitikinusi pašnekovė.
