Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė sakė, kad penktadienį gauta informacija apie 1 iš Santaros klinikų pacientų mirtį nuo COVID-19. Jis buvo hospitalizuotas krūtinės chirurgijos skyriuje, priklausė 71-80 metų grupei bei turėjo gretutinių onkologinių ligų.
Šis mirties atvejis į oficialią statistiką pateks šeštadienį ryte.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė spaudos konferencijoje pranešė, kad pagal Europos ligų kontrolės ir prevencijos duomenis, 29 šalyse yra stebima COVID-19 mažėjimo tendencija, tokia pati situacija yra ir Lietuvoje. Pikas Europos sąjungoje buvo balandžio 9 dieną. 21 proc. pacientų mirė.
Kaip sakė G. Megelinskienė, ketvirtadienį patvirtinta 11 naujų koronaviruso atvejų Lietuvoje. Iš jų 1 Kauno apskrityje ir 10 Vilniaus apskrityje.
„Kauno apskrities atvejis yra susijęs su Kauno klinikine ligonine, tai yra ten dirbančio asmens šeimos narys. Vilniaus apskrityje: 1 Pergalės gatvės 15 namo gyventojas, apie kurį buvo pranešta vakar. Šiandien šiame name registruoti iš viso 6 COVID-19 ligos atvejai. 3 atvejai Santaros klinikose, 1 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, apie kurį taip pat buvo pranešta vakar, „Rimi“ centrinės virtuvės darbuotojas, taip pat su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės židiniu susijęs atvejis, šeimos narys. Trys atvejai dar kol kas yra nežinomi“, – sakė G. Megelinskienė.
Santaros klinikose, pasak G. Megelinskienės, šiuo metu registruota 16 COVID-19 susirgimų. Iš jų 5 asmenys dirba infekcinių ligų centre, 1 dirba trečiame reanimacijos skyriuje, 7 atvejai galimai tarpusavyje sietini: 2 asmenys dirbantys antrame reanimacijos skyriuje, 5 krūtinės chirurgijos skyriaus darbuotojai. Su šiais atvejais galimai susiję 3 pacientų susirgimai COVID-19 liga.
Nauji atvejai Vilniaus ligoninėje
G. Megelinskienė pasakojo, jog buvo apklausti visi Žirmūnuose esančios „Rimi“ parduotuvės darbuotojai ir nustatyta, kad galimos sąsajos ne tik su Pergalės gatvėje esančiu namu, tačiau ir su Vilniaus miesto klinikine ligonine, taip pat ir Respublikine Vilniaus universitetine ligonine.
„Šiandien gavome informaciją, kad Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje 2 nauji koronaviruso atvejai vidaus ligų skyriuje. Susirgo darbuotojas ir pacientas. Ligoninėje atliekami papildomi tyrimai ir registruoti 2 nauji atvejai, kurie pateks į rytojaus statistiką“, – sakė G. Megelinskienė.
Taip pat, pasak NVSC atstovės, penktadienį gauta informacija ir apie dar vieną galimai su Vilniaus miesto klinikine ligonine susijusi užsikrėtimo atvejį.
„Tai yra Nacionaliniame vėžio institute dirbantis asmuo ir jo šeimos narys. Asmens teigimu, darbuotojas, dirbantis Nacionaliniame vėžio institute su pacientais nedirbo ir vėžio instituto išorinės spinduliuotės skyrius, kuriame šis asmuo dirbo, šiuo metu yra uždarytas. Jame dirba ir aplinkybes aiškinasi NVSC specialistai. Asmuo paskutinį kartą darbe buvo gegužės 19 dieną. Asmens artimas asmuo buvo išrašytas iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, jam nebuvo diagnozuota COVID-19 liga ir jis buvo slaugomas vidaus ligų skyriuje. Mirė 2020 metų gegužės 15 dieną, bet jam COVID-19 liga nebuvo nustatyta. Vyko šio asmens laidotuvės Rokiškyje, dalyvavo apie 15 asmenų“, – sakė G. Megelinskienė.
Greitieji testai ankstyvai diagnostikai netinka
Ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijoje sakė, kad nustatyta, jog greitieji COVID-19 testai ankstyvai ligos diagnostikai netinka, kadangi jų jautrumas per mažas. Tačiau jie turėtų būti tinkami vėlyvesnei diagnostikai ar nustatymui, kur buvo paplitęs užkratas.
Taip pat ministras paminėjo, kad yra patvirtintos rekomendacijos aukštosioms ir kitoms ugdymo įstaigoms numatant, kaip turėtų vykti tolimesnis ugdymas.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė spaudos konferencijoje pasakojo, kad jų centras turėjo patikrinti serologinius (greituosius) COVID-19 testus. Juos tikrino kartu su Santaros klinikų medikais, iš kurių buvo panaudoti biobanko mėginiai. Buvo tikrinami skirtingų gamintojų greitieji testai ir lyginami su molekuliniais (laboratoriniais) testais.
„Pagrindinė išvada: jei mėginiai surinkti iki dviejų savaičių, ten antikūnų nustatymo efektyvumas yra labai mažas, jis siekia 20-30 proc. priklausomai nuo gamintojo. Iš 10 mėginių tik 2 ar 3 parodo antikūnus. Tiriant vėlyvos infekcijos mėginius, efektyvumas buvo žymiai aukštesnis ir vieni testai parodė apie 90 proc. efektyvumą, kiti apie 70 proc.“, – sakė A. Žvirblienė.
Tačiau klaidingai teigiamų rezultatų naudojant greituosius testus nustatyta buvo itin nedaug.
Viruso tyrimai – tik kai būtina
Gegužės 20 dienos sprendimu nustatyta tvarka, kad imami mėginiai koronavirusui nustatyti mobiliuosiuose punktuose. Sprendime teigiama, kad galima tirti asmenis, kuriems teikiamos invazinės gydymo paslaugos, išskyrus odontologijos ir burnos priežiūros. Kodėl sprendime yra išskiriama ši pacientų grupė, kodėl ji netiriama? Kaip prieš vizitą išsitirti šiems pacientams?
„Net ir tam tikras planines paslaugas teikiant žmogus nebūtinai yra hospitalizuojamas, yra įvairios dienos paslaugos, kur visgi žmogų pakankamai tenka tirti, o medikams reikia didelės apsaugos. O dėl odontologų labai paprastas paaiškinimas: įsivaizduokime, kiek jų yra ir kiek žmonių tokių paslaugų reikia. Mes tikrai neturime fizinių galimybių tiek žmonių ištirti ir tai yra tiesiog nerealus noras“, – sakė A. Veryga.
Ministras taip pat kalbėjo apie tai, jog šiuo metu per daug lietuvių mobiliuosiuose patikros punktuose tikrinasi prevenciškai. Dėl šios priežasties bus peržiūrima tokių pasitikrinimų tvarka.
„Panašu, kad raginimai neskubėti, nesitirti tiems, kam nereikia, nelabai veikia. Deja, tie žmonės, kurie nei simptomų turi, nei kontakto kažkokio turėjo, jaučia kažkokias baimes, užlaužia karštąją liniją, mobiliuosius punktus ir ten nebepatenka pacientai, kuriems tikrai reikia išsitirti, nes jiems reikia gultis į ligoninę. O kitą savaitę turėtume parengę ir tada paskelbsime bendresnę strategiją kaip ateityje planuojame testuoti visuomenę. Ir logika, matyt, bus kitokia, ne testuoti visą kolektyvą, bet paimti 2-3 žmones ir tokiu būdu tirti. Nes tas pasakymas, kad kažkuri grupė gali profilaktiškai išsitirti, yra išnaudojamas, nežinau, lietuviai kažkokiu stebuklingu būdu sugeba žodį rekomendacija perskaityti kaip prievolė. Matyt, reikės ir su kalbininkais pasitarti, kokį žodį reikės naudoti, jei visiems yra neaišku, kas yra rekomenduojama, o kas privaloma. O kol kas tiems, kurie nejaučia jokių simptomų, reikėtų savaitgalį atsipalaiduoti, užsiimti kitais reikalais, bet nevažinėti per mobiliuosius punktus ir nerimauti, kad ten sudėtinga užsiregistruoti“, – sakė A. Veryga.
Didelių mugių dar nebus
Ministro paklausus, ar tautodailininkams, kurių pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra mugės, galima tikėtis, jog greitu metu vėl vyks mugės, A. Veryga atsakė, kad viskas priklausys nuo situacijos ir nuo mugės dydžio.
„Mugė mugei nelygu – jei tokio dydžio kaip Kaziuko mugė, beveik garantuotai galiu pasakyti – nebus. Bet tie patys tautodailininkai tikrai dalyvauja ir mažesniuose renginiuose, ir važinėja į įvairias Lietuvos vietoves. Pats principas, kiek viešoje erdvėje planuojama leisti žmonių susibūrti, Vyriausybei yra pateiktas, bet dar nepriimtas“, – sakė A. Veryga.
Pildoma
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gegužės 22 d. duomenimis:
- Patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1604
- Sergančių žmonių skaičius: 424
- Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID 19 susirgusių žmonių skaičius: 11
- Mirusių nuo COVID 19 žmonių skaičius: 61
- Užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių: 8
- Pasveikusių žmonių skaičius: 1111
- Izoliacijoje esančių žmonių skaičius: 398
- Paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys
