Psichoanalizės tėvo ligos istorija atskleidė, jog jis sirgo gomurio vėžiu, kuris vėliau išplito ir į žandikaulį. Daktaras Florencio Monje tvirtina, jog eidamas 63-iuosius metus S. Freudas susirgo leukoplakija, kurią sukėlė nuolatinis cigarų rūkymas, nors pats psichoanalitikas spėjo, jog liga užklupo dėl seksualinio potraukio dukteriai Annai.
Kai S. Freudas sulaukė 67 metų, liga jam pradėjo kelti nepatogumų. Po ilgai užtrukusių tyrimų medikai jam diagnozavo gomurio vėžį. Tuomet ir prasidėjo „tikrasis kankinimas“, konstatuoja medikas. Jis tvirtina, jog S. Freudas net tris kartus atlaikė terapijos kursą ir 33 kartus buvo operuojamas. Dauguma operacijų buvo atliktos naudojant tik vietinę nejautrą. Tik paskutinė operacija daryta su pilna narkoze.
„16 ligos metų Z. Freudą pribaigė. Kai vėžys pasiekė paskutinę stadiją ir psichoanalizės tėvas tapo fiziškai palaužtas, jis kreipėsi į savo draugą Schurą. Jis išpildė pažadą, S. Freidui duotą prieš kelis metus, jog padės draugui numirti, kai pastarasis nebepajėgs daugiau kentėti.
Po mažiau nei paros Shuras gavo 400 miligramų morfijaus, nuo kurio injekcijos S. Freudas 1939 metų rugsėjo 23-ąją ir mirė“, - teigiama straipsnyje.
Be to, anot F. Monje, yra duomenų, įrodančių, jog S. Freudas vartojo kokainą – taip jis malšino skausmą, kai liga smogdavo itin skaudžiai. Šio meno psichoanalizės tėvas išmoko iš savo draugo ir bendražygio Josepho Breuerio, katarsinio metodo psichoterapijoje kūrėjo.
Jeigu S. Freudas būtų gyvenęs mūsų laikais, tokia onkologinė liga greičiausiai būtų pagydoma, tvirtina gydytojas iš Ispanijos.
