Gydytoja neurologė, medicinos mokslų daktarė Inga Slautaitė laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sakė, jog dažniausiai pacientai į gydytojus kreipiasi dėl drebančių rankų.
Šis simptomas iš tiesų gali būti paprasto susijaudinimo padarinys, tačiau taip pat gali būti ir rimtos ligos pranašas. Todėl, gydytojos neurologės teigimu, pacientai teisingai elgiasi siekdami išsitirti dėl drebančių rankų.
Drebėjimas gali prasidėti bet kokio amžiaus žmogui – net ir vaikams ar paaugliams. Visiškai sveikas žmogus gali turėti kokią nors tremoro (kūno dalies drebėjimo) rūšį.
Patikrinti, ar turime drebančias rankas galime mėgindami įverti siūlą į adatą ištiestomis rankomis. Tačiau jei jums nepavyksta atlikti tokio pratimo – nereiškia, kad kas nors ne taip. Tokiu atveju pasireiškiantis drebėjimas, pasak I. Slautaitės vadinamas fiziologiniu.
Drebėjimas gali atsirasti jei žmogus patiria nuolatinį stresą, nuovargį, vartoja daug kofeino ar rūko, vartojant medikamentus, esant skydliaukės sutrikimams ar po intensyvių sportinių treniruočių.
Sunerimti ir kreiptis į medikus reikėtų, jei drebėjimas kartojasi.
Pati dažniausia drebėjimą sukelianti liga – tai esencialinis tremoras. Manoma, jog 60 proc. šios ligos atvejų – tiesiog paveldimi. Liga dažniausiai pasireiškia kurios nors vienos kūno dalies drebėjimu.
„Jei rankų drebėjimas užsitęsia pakankamai ilgą laiką, rankos dreba ne vienerius metus ir tai jau trukdo atlikti tam tikrus veiksmus: pavyzdžiui, imant puodelį į ranką, rašant – reikėtų kreiptis į gydytoją“, – sakė dr. I. Slautaitė.
Visas gydytojos interviu čia.
