Kaip pasakojo moteris, ji niekada nebuvo prieš homeopatiją. Kadangi dukrytė nuo vasario kas mėnesį sirgo ir niekaip negalėjo atsikratyti slogos, pabandė ieškoti alternatyvių gydymo būdų, „natūralesnėmis priemonėmis pastiprinti organizmą“.
„Nutarėme ieškoti homeopato, kuris pakonsultuotų. Mūsų močiutei rekomendavo gerą specialistę Kaune, pas kurią ir nuvykome“, - pasakojo vilnietė.
A. Jarmalavičiūtės žodžiais, dukrytę pasodinusi jai ant kelių, gydytoja Inesa Mintaučkienė padarė vadinamąjį Vega testą: „Aparačiuku į tam tikrus taškus pabadė pirštą. Bet ne dukrytei, o man“, - pasakojo vilnietė, pabrėždama, kad būtent per ją buvo nustatyta – vaikas serga antinksčių tuberkulioze.
Sumokėjo 250 litų
Kaip prisiminė DELFI pašnekovė, apie sunkios ligos diagnozę homeopatė pradėjo kalbėti dar testo metu. „Po to prirašė visokių papildų, kuriuos reikės gerti virš mėnesio ir neva stebuklingai pagysim. Tačiau jei būtų pasitvirtinusi tuberkuliozė, nemanau, kad nuo žirnelių vaikas būtų pasveikęs“, - netiki A. Jarmalavičiūtė.
Išsigandusi moteris paskambino savo mamai, kuri susisiekė su homeopate. Vilnietės žodžiais, ji močiutei dar kartą patvirtino, kad mergytei antinksčių tuberkuliozė ir jei negydys, nebus nieko gero.
„Nebežinodama, ką daryti, užsiregistravau pas tikrus specialistus. Darėmės įvairius tyrimus, tačiau jie diagnozės nepatvirtino. Esame patenkinti, kad viskas gerai. Bet pas homeopatus daugiau niekada gyvenime neisiu“, - kategoriška vilnietė.
Iš homeopatės ji minėjo nusipirkusi tik vienus žirnelius. Vizitas kainavo 250 litų. „Jei būčiau pirkusi viską, ką man išrašė, būčiau tikrai 400 litų išleidusi. Laimei, laiku supratau, kad tai – savotiškas biznis“, – sakė A. Jarmalavičiūtė.
Homeopatų asociacijos vadovas: tikslinti diagnozę - normalu
Lietuvos homeopatų asociacijos vadovo Almanto Bagdonavičiaus teigimu, vilnietės Aušros minėta homeopatė yra ne šarlatanė, o profesionali, diplomuota gydytoja.
„Nežinant visų detalių sunku komentuoti konkrečią situaciją. Tačiau tai, kad mama tikslinosi diagnozę yra visiškai teisinga ir normalu“, - DELFI sakė A. Bagdonavičius.
Pasak asociacijos vadovo, vegetatyvinis rezonansinis testas paprastai atliekamas žmogui, kuris yra tiriamas. Kad būtų per kitą žmogų nustatoma diagnozė, specialistas nėra girdėjęs.
„Nesu tikras, kad taip ir buvo. O tai, kad mama tikslinosi diagnozę poliklinikoje atlikdama dukrai tyrimus – gerai. Bendradarbiavimas tarp skirtingų gydytojų ne tik pageidautinas, bet ir sveikintinas, nes dažnai nebūna aiškumo ir gydytojai siunčia vieni pas kitus pacientą tam, kad būtų patikslinti, patvirtinti ar paneigti įtarimai“, - sakė A. Bagdonavičius, pridurdamas, kad joks gydytojas nėra nei Dievas, nei visažinis.
Ateina žinodami savo diagnozę
Komentuoti kolegės veiksmų asociacijos vadovas nenorėjo, nes „net ir išklausius abi puses dažnai sunku būti objektyviam“.
Paklaustas, ar Vega testas gali parodyti tokią ligą, kaip antinksčių tuberkuliozė, A. Bagdonavičius teigė, jog elektroakupunktūrinė diagnostika labiau tinka orientacinėms diagnozėms, o ypač - tikrinti gydymo priemonių tinkamumą. „Tai stipriausia testo pusė, nes nėra kitų metodų, kuriais būtų galima patikrinti homeopatinio ar kito preparato tinkamumą konkrečiam žmogui“, - pabrėžė DELFI pašnekovas.
Asociacijos prezidento teigimu, žmonės dažnai pas homeopatus ateina žinodami savo diagnozę. Gydosi ne vieną mėnesį ar net ne vienerius metus, bet vis viena serga.
„Diagnozė dažnai būna aiški, bet žmogui reikia pagalbos. Tačiau kai kuriais atvejais pacientai į mus kreipiasi norėdami išsiaiškinti, kas jiems yra arba kai tradicinė medicina neranda priemonių padėti“, - sakė A. Bagdonavičius.
Panašus gydo panašų
Homeopatijos pradininku laikomas Leipcigo universiteto medicinos profesorius, chemikas Samuelis K. F. Hanemannas, kuris pradėjo plėtoti gydymo principą „panašus gydo panašų“ ir prieš 200 metų susistemino homeopatijos žinias.
Minėtasis principas buvo žinomas dar senovės Egipte. Hipokratas beveik prieš 2500 metų taip pat teigė, kad ligai gydyti dažniau naudojama ne priešinga, o tapati medžiaga.
Liaudies medicina ir homeopatija dažnai tapatinama, tačiau skiriasi. Vienas iš esminių skirtumų, kad homeopatija naudoja ne tik augalinės kilmės veikliąsias medžiagas, bet ir mineralines bei gyvūninės kilmės sudedamąsias dalis.
Apie 60 proc. homeopatų naudojamų medžiagų yra augalinės, tačiau ir patys homeopatai neslepia, kad preparatams gaminti naudoja nuodingus sunkiuosius metalus gyvsidabrį ir arseną, daro vaistus iš silicio – paprasčiausio smėlio.
Homeopatijos filosofija laikoma priešinga krikščionybei. Bažnyčia neneigia galimo homeopatinių preparatų veiksmingumo, tačiau įspėja - jei vaistai negali veikti fiziniame lygmenyje, bet vis dėlto veikia, vadinasi poveikis pasiekiamas per dvasinius dalykus ir gali grėsti apsėdimu.
