aA
Kokia yra žmogaus gyvybės kaina? Susirgus itin sunkia liga, kurios gydymas kainuoja šimtus tūkstančių litų, šis klausimas nėra retorinis.
„Nemokamo gydymo“ grimasos: susirgus vėžiu - šokiruojančios išlaidos
© Shutterstock nuotr.

Ne paslaptis, kad valstybė išgali padengti tik dalį gydymo išlaidų, tačiau jei žmogus nori pratęsti savo gyvenimo laiką ar bent jau pagerinti jo kokybę, turi prisidėti pats. Tyrimas parodė, kad bene daugiausiai asmeninių lėšų pareikalauja vėžys, toliau seka infarktas ir inkstų nepakankamumas.

Žmonės labiausiai bijo susirgti vėžiu

Susirgus sunkiomis ligomis asmeninės pacientų išlaidos gali siekti nuo kelių tūkstančių iki šimtų tūkstančių litų per metus, parodė „Seesam Insurance“ AS Lietuvos filialo inicijuotas tyrimas. Jo metu apklausti miokardo infarkto, inkstų nepakankamumo ir onkologinių ligų pacientai bei jų artimieji. Šiomis ligomis serga beveik 100 tūkst. gyventojų. 2012 m. jomis susirgo apie 22 tūkst. Lietuvos žmonių.

Pasak įmonės vadovės Brigitos Balvaščiūnienės, tyrimas parodė, kad didžiausias išlaidas patiria onkologiniai ligoniai. Nors valstybė skiria didžiules sumas, o gydymas kompensuojamas 100 proc., apklaustieji nurodė, kad naujausi, modernūs gydymo metodai gali pareikalauti šimtatūkstantinių sumų.

„Nemokamo gydymo“ grimasos: susirgus vėžiu - šokiruojančios išlaidos
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Terminas „kritinės ligos“ buvo pasirinktos ne atsitiktinai, nes jos kardinaliai pakeičia žmonių gyvenimą. Reikia pasidžiaugti, kad šiuo metu labai daug dėmesio skiriama šių ligų profilaktikai, tačiau ji nepanaikina tikimybės susirgti kritine liga. Valstybė kompensuoja daugybę vaistų, tačiau vis tiek žmogus praranda pajamas, juolab kad jis dažnai nebegali dirbti. Taigi mes klausėme gyventojų, kokiomis ligomis jie labiausiai bijo susirgti. Apie 50 proc. respondentų nurodė, kad labiausiai bijo vėžio, po 10 proc. – infarkto ir insulto, po 8 proc. – sklerozės ir apakimo. Inkstų ligos, nors jos labai pavojingos, baimių nekelia, nes žmonės apie jas tiesiog mažai žino. Taigi tyrimui mes pasirinkome žmonių nurodytas aktualiausias ligas bei inkstų nepakankamumą, kadangi manome, kad tai vis dėlto labai svarbios ir pakankamai dažnos ligos“, - aiškino draudimo bendrovės atstovė.

B. Balvaščiūnienė įspėjo, kad reikia nepamiršti, kad finansinė našta šiuos ligonius užklumpa ne tik dėl išlaidų gydymui, bet ir dėl sumažėjusių pajamų. Atlyginimai nėra kompensuojami 100 proc., o gydymas gali užtrukti mėnesius ir metus. Tuo tarpu vidutinė įmoka nuo kritinių ligų, pasak jos, 35-40 metų žmogui, siekia apie 98 Lt per metus, t. y. mažiau nei 10 Lt per mėnesį. Ligos atveju žmogus gana 10 tūkst. Lt įmoką.

Onkologiniai pacientai išleidžia nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tūkstančių per metus

Onkologinėmis ligomis Lietuvoje serga apie 73 tūkst. žmonių, 2012 m. išaiškinta apie 19 tūkst. naujų atvejų. Pagal mirtingumą šioje srityje Lietuva neatrodo labai blogai – esame šalia danų. „Pasakysiu įdomų dalyką – sergamumas šia liga, ačiū Dievui, labai retas, jis siekia 550 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų, taigi suserga tik 0,5 proc. gyventojų. Tačiau baisiausia tai, kad mirtingumo struktūroje ši liga užima antrą vietą ir visi žinome, kaip baisiai toks žmogus miršta. Onkologinių ligonių gydymas pasaulyje – vienas brangiausių, ligos priežastys – neaiškios. Europoje vėžio gydymui pernai buvo išleista 126 mlrd. eurų“, - pasakojo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas Romualdas Gurevičius.

Lietuva pagal lėšas, kurios skiriamos vieno paciento gydymui, Europos mastu atrodo, deja, prastai. Vidutiniškai vėžiu sergančiam europiečiui skiriami 102 eurai, vienam lietuviui mūsų šalyje – vos 32 eurai. Taigi pačių pacientų lėšos, išleidžiamos savo sveikatos būklei, siekia sunkiai įsivaizduojamas sumas. Maisto papildai, kurie nekompensuojami, mėnesiui kainuoja apie 1000 Lt. Taip pat tarp šių pacientų populiarios onkopsichologo paslaugos, kurioms vidutiniškai išleidžiama apie 5200 Lt.

„Nemokamo gydymo“ grimasos: susirgus vėžiu - šokiruojančios išlaidos
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Tai mane nustebino, kad šios privačios paslaugos tokios populiarios. Vadinasi, jų reikia ir valstybinėse įstaigose, o jose psichologų trūksta. Dar vienas nevienareikšmis išlaidų šaltinis – modernaus gydymo procedūros, kurioms pacientai skiria 27 600-41 000 Lt. Vienas iš tokių būdų – dendritinių ląstelių vakcinacija. Ne paslaptis, kad vieną jų kursą gavo ir Vytautas Kernagis, tačiau tai jo neišgelbėjo. Nėra įrodymų, kad jos gali dramatiškai pakeisti situaciją, todėl valstybė šio gydymo nekompensuoja. Pagal tyrimus, pacientų išgyvenamumas taikant šį gydymą skiriasi nežymiai. Štai viena tyrimo respondentė atviravo, kad šiam metodui išleido 300 tūkst. Lt. Duok Dieve, kad ji patektų į tą mažumą, kuriems gydymas padėjo“, - teigė R. Gurevičius.

Taigi onkologiniai ligoniai pagal išgales išleidžia labai įvairias sumas – vieniems kelių mėnesių gydymas gali kainuoti iki 30 tūkst. Lt per mėnesį, kietiems modernus gydymas kainuoja vos 12 tūkst. Lt, tačiau yra tokių, kurie per dvejus metus išleidžia 300 tūkst. Lt.

„Per dvejus metus išleidau 300 tūkst. litų. Gydymas kainuoja 30 tūkst. Lt per mėnesį, o reikia ne vieno mėnesio. Mėnesiui už vaistą 2 tūkst. Lt nėra daug, o reikia bent 6 kursų. Dendrinių ląstelių vakcinacijos procedūra, kainuojanti 27-41 tūkst. Lt , - brangu, bet labai padidina galimybės išgyti procentą“, - tokia patirtimi dalinosi tyrimo respondentai.

Miokardo infarktu susirgusių ligonių išlaidos – 2-7 tūkst. per metus

Miokardo infarktas ir inkstų nepakankamumas pareikalauja mažiau asmeninių lėšų. Po infarkto pacientai išleidžia maždaug nuo 2 iki 7 tūkst. Lt per metus. Tačiau vaistai ir papildai sergant širdies ir kraujagyslių ligomis turi būti vartojami visą gyvenimą.

„Visi žmonės sakė suprantantys, kad joks socialinis draudimas negarantuos maisto papildų kompensavimo, kadangi jų efektyvumas nėra įrodytas tyrimais. Vaistai šiems pacientams papildomai kainuoja 60-100 Lt per mėnesį, maisto papildai – 100-150 Lt. Tyrimams papildomai išleidžiama 35-170 Lt, reabilitacijai – 500-2500 Lt, privačioms paslaugoms – 100-1700 Lt. „Šios lėšos reikalingos norint dažnesnių, geresnių, komfortiškesnių paslaugų, geresnių sąlygų reabilitacijoje ir pan.“, - teigė R. Gurevičius.

Pernai infarktu sirgo 8300 gyventojų, o naujai registruotų – apie 1900. Vien pernai nuo infarkto mirė per 1200 pacientų – mirtingumo rodikliu Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio.

„Nemokamo gydymo“ grimasos: susirgus vėžiu - šokiruojančios išlaidos
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kodėl žmonės miršta greičiau?

Inkstų nepakankamumo atveju, po inkstų transplantacijos, išlaidos gali siekti maždaug iki 3,6 tūkst. Lt per metus. Dar laukiančiųjų transplantacijos išlaidos kitokios.

„Šios ligos klastingos, nes simptomus pajunti tik tada, kai inkstai visiškai nebefunkcionuoja ir kelio atgal nėra. Inkstai – labai svarbus mūsų organas, be kitų funkcijų jie reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą, o ši apykaita lemia širdies ligas. Jų išvengti padeda fosforo surišėjai, kuriuos daugelis kompensuoja. Pas mus lėšų jiems trūksta, todėl jie pradedami kompensuoti, kai žmogaus būklė jau yra kritinė. Tad daugelis pacientų jų negauna, nors juos reikėtų pradėti vartoti kur kas anksčiau. Geri fosforo surišėjai, reikalingi dializių etape gali kainuoti iki 1 tūkst. Lt per mėnesį. Jų daug kas nevartoja, per brangu, o vartojant iki 100 kartų padidėja tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.Kalio surišėjus valstybė jau kompensuoja visiems, nes susikaupus per daug kalio, žmogus miršta iš karto. Deja, net patyrę pacientai neišvengia mirties dėl kalio, kadangi daugelyje maisto produktų – vaisiuose, daržovėse – jo yra“, - pasakojo inkstų ligas ir transplantacijas patyrusius žmones vienijančios asociacijos „Gyvastis“ vadovė Ugnė Šakūnienė.

Inkstų nepakankamumu Lietuvoje serga apie 18 tūkst. žmonių, pernai jis naujai diagnozuotas apie 1400 pacientų. Šie pacientai vaistams ir maisto papildams per metus išleidžia nuo 60 iki 3600 Lt, kaip jau minėta, fosforo surišėjams – apie 1000 Lt.

„Gal jauniems, sveikiems žmonėms 3600 Lt suma per metus neatrodo didelė, bet kai tu susergi, tampi tik iš dalies darbingas ir dažnai visai prarandi galimybę dirbti. Tuomet ir 100 Lt tampa neįkandami pinigai. Buvo moteris, kuriai reikėjo vartoti vaistus kraujospūdžiui reguliuoti, tačiau ji neįstengė jų nusipirkti, todėl prarado implantuotą inkstą“, - teigė U. Šakūnienė.

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vilnietis – apie bandymą Antakalnio poliklinikoje paskiepyti senelius: iššūkiai pylėsi vienas po kito (82)

Vilnietis Tomas neseniai padėjo savo seneliams nuvykti iki Antakalnio poliklinikos , kur nuo...

Į Lietuvą iš Latvijos atskraidinta donoro širdis, pakeliui – ir kepenys (17)

Šį trečiadienį,16.05 val. Santariškių žiede leidosi Karinių oro pajėgų sraigtasparnis,...

Skiepyti gyventojus besiruošiantys vaistininkai nerimauja tik dėl vieno dalyko

Norintys skiepyti vaistininkai jau baigė papildomas studijas Lietuvos sveikatos mokslų...

Benediktui Vanagui antradienį vienu metu atliktos dvi operacijos (24)

„Kaip sakė Arvydas Sabonis, po 50-ties metų baigiasi garantija. Tačiau pamiršo paminėti, kad ir...

Nuo koronaviruso mirė prezidentinės vilos „Auska“ direktorius (147)

Koronavirusa s pasiglemžė žinomo palangiškio gyvybę. Pirmadienį, eidamas 54-uosius metus mirė...

Top naujienos

Vilnietis – apie bandymą Antakalnio poliklinikoje paskiepyti senelius: iššūkiai pylėsi vienas po kito (82)

Vilnietis Tomas neseniai padėjo savo seneliams nuvykti iki Antakalnio poliklinikos , kur nuo...

STT sulaikė Šeškinės poliklinikos ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovus tyrime jau sulaikyta apie 20 gydymo įstaigų vadovų, gydytojų ir techninių darbuotojų (379)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl galimos korupcijos sveikatos apsaugos sektoriaus...

Šimašiui pranešus apie savivaldybės patalpose rengiamą erdvę barui, Zuokas iškart sukluso (19)

Ar Remigijaus Šimašiaus vadovaujamoje Vilniaus savivaldybėje atsidarys Artūro Zuoko baras?

Liūdnos naujienos laukiantiems saulėto pavasario: sugrįš šalčiai, neskubės pasirodyti žibutės (29)

Šiųmetės žiemos pradžioje niekas nesitikėjo, kad ji taip įsismarkaus. Žvelgiant į...

Verslo idėją jauna kauniečių šeima parsivežė iš Amerikos: namai virto šiltnamiu

Jauna kauniečių Indrės ir Vinco Benevičių šeima jau augina tris vaikus, o štai ketvirtuoju...

Tinklaraštininkas „šešiNuliai“ | D+

Kaip aš tapau milijonieriumi: jokios magijos, tiesiog gana anksti supratau, kaip veikia sudėtinės palūkanos (1)

Žmonių galvose milijonas visuomet buvo tas mistinis, sunkiai pasiekiamas bei šiek tiek nekenčiamas...

„Flagmanų žudikais“ pagarsėjusio gamintojo telefono apžvalga: kritikai neturės prie ko prikibti

Kompanija „OnePlus“ yra tituluojama flagmanų žudike. Būtent su tokiu šūkiu į rinką...

Mauricas apie karantiną: turime mėnesį susitvarkyti iki pakankamai ženklaus atlaisvinimo (4)

Ekonomistas Žygimantas Mauricas laidoje Delfi diena sako, kad tai, kiek laiko dar gyvensime...

Vien su maudymosi kostiumėliu žiemą įsiamžinusi Inga Stumbrienė karantiną vertina ir teigiamai: reikia išnaudoti esamas galimybes (4)

Savo sekėjus verslininkė Inga Stumbrienė naujomis nuotraukomis nudžiugina išties dažnai –...

Viena klaida darbe gali kainuoti labai brangiai: nežinantys šių taisyklių patiria milžiniškus nuostolius (3)

Sakoma, kad neklysta tas, kas nieko nedaro – natūralu, kad klaidų neišvengiama ir įvairiose...