Mat normalaus lytinio švietimo mokyklose nėra, tėvai su savo atžalomis veltis į panašias diskusijas taip pat nelinkę. Todėl net ir šiais laikais atsiranda mergaičių, kurioms menstruacinis kraujas asocijuojasi su artėjančia mirtimi, kitos įsitikinusios, kad per pirmus lytinius santykius pastoti neįmanoma ir pas gydytoją ateina su tokiu pilvu, kad jau nieko kita, kaip gimdyti, nelieka.
Tarp moterų lytinis gyvenimas vis dar laikoma pareiga
Pasak psichologės Karolinos Bajoriūnienės, kalbėdami apie intymius santykius mes dažnai pamirštame, kad tai vienas iš natūralių žmogaus poreikių, kurių nepatenkinus kyla psichologinių problemų.
„Konsultacijų metu dažnai pastebiu, kad mano klientės drovisi apie tai kalbėti. Kai sakau, kad tai natūralus žmogaus poreikis, į kurį būtina atsižvelgti lygiai taip pat, kaip į valgymą, miegą, meilės ir prieraišumo jausmus, jos labai sutrinka, nes nežino, kaip apie tai kalbėti. Tikrai nemažas procentas moterų intymius santykius laiko ne poreikiu, o savo pareiga vyrui. Ką tokia moteris gali papasakoti savo dukrai? Ji gali perteikti tik tokį patį stereotipinį požiūrį“, - svarstė specialistė Pasaulinei kontracepcijos dienai skirtame renginyje.
Psichologės manymu, lytinis vaikų švietimas turi prasidėti nuo pat kūdikystės – nėra tokio skambučio, kuris praneštų, kad vaikui suėjo 15 metų, todėl dabar reikia jį supažindinti su lytinio gyvenimo subtilybėmis.
Nereikėtų pamiršti ir berniukų brendimo. Nuo dešimties metų jiems gali prasidėti naktinės ejakuliacijos ir labai juos išgąsdinti. Vaikas gali galvoti, kad tai labai didelė jo problema ir jis apsišlapino į lovą. Kaip matome, ir 10 metų yra riba, kai galima pavėluoti su informacija“, - pasakojo K. Bajoriūnienė.
Pirmieji su lytimi susiję klausimai kyla jau 1,5 metų vaikui
Anot psichologės, nesąmoningai tėvai ir pradeda lytinį švietimą jau nuo kūdikystės, mergaitėms pirkdami rožinius drabužėlius, berniukams – mėlynus, mergaitėms – lėles, berniukams – mašinytes. Mergaitės sulaukia daugiau paguodos, jeigu užsigauna, o berniukams sakoma, kad jie turėtų būti stiprūs ir ištvermingi. Taip vaikai pradeda ugdytis lyties tapatumą.
„Nuo pusantrų metų jau turi prasidėti rimtesnis, žinių reikalaujantis vaiko švietimas. Mat šiame amžiuje pradeda formuotis jo supratimas apie tualeto reikalus – jis pradeda suvokti, kada nori į tualetą ir kaip su tuo tvarkytis. Pageidautina, kad nuo šio amžiaus šeimoje būtų sprendžiamas intymumo klausimas – vaikas neturėtų matyti priešingos lyties tėvo visiškai nuogo ir pan. Taip pat šiame amžiuje vaikui vystosi tapatumo jausmas – berniukai pamato, kad jie turi kažką daugiau, ko neturi mergaitės, taip pat pastebi, kad ir tėvelis tą patį turi. Prasideda klausimai: kodėl mamytė turi papukus, o tėvelis jų neturi ir pan. Nuo trejų metų galima tikėtis klausimo: iš kur aš atsiradau? Jokio melo čia neturėtų būti, nes kai po septynerių metų vaikas sužinos, kad dėl jo atsiradimo nekaltas nei gandras, nei kopūstas, tėvai taps melagiais. Tai pats blogiausias dalykas, kuris gali būti – taip formuojasi mechanizmas netikėti tėvais.
Žinoma, reikia kalbėti vaikams suprantama kalba. Turiu pavyzdžių, kai žmonės skundžiasi, kad pasinaudojo mano patarimu papasakoti vaikui, kaip ateis į pasaulį sesė ar brolis, tačiau rezultatas ne toks, kokio tikėjosi. Paaiškėjo, kad jie pasakojo taip, kad net ir man, suaugusiam žmogui, žiauroka klausytis, o ką jau kalbėti apie trejų metų vaiką. Mes turime labai įsiklausyti į vaiką – dažniausiai jis pats pasako, kiek informacijos jam reikia. Kartais jam užtenka išgirsti, kad tai vyksta iš mamytės ir tėvelio meilės. Jeigu vaikui kyla kitas klausimas – tik tuomet reikia į jį atsakyti. Nebūtina jam pasakoti, kaip skauda, kiek būna kraujo ir pan. Šiuo atveju nekalbu apie vėlesnį amžių, kai reikia informuoti dar neatsiradus klausimams“, - patarė psichologė.
Vaikiški juokeliai intymiomis temomis virsta patyčiomis
K. Bajoriūnienės manymu, tėvai neturėtų vaidinti visažinių, tačiau turėtų stengtis vaikus pripratinti prie atviros diskusijos intymiais klausimais, paruošti juos, kad šie nebijotų klausti specialistų.
„Vidurinėje mokykloje, kai vyksta lytinio švietimo pamoka, kurioje kartu sėdi berniukai ir mergaitės, prasideda juokeliai ir pasišaipymai. Tokioje terpėje specialistas nesulauks atvirų klausimų, nes vaikams įsijungia gynybos mechanizmas – „manęs tai neliečia“. Mano manymu, iki paauglystės pradinis lytinis švietimas berniukams ir mergaitėms turėtų vykti atskirai, kad susidarytų truputį intymesnė terpė atviresniems klausimams užduoti. Vaikai turi tikrai daug klausimų, tik reikia mokėti juos paskatinti“, - svarstė psichologė.
Anot jos, specialistas turi būti pakankamai pasikaustęs, kad sugebėtų suvaldyti patyčias tarp berniukų ir mergaičių – pavyzdžiui, „jai turbūt jau prasidėjo mėnesinės, nes „papukai“ auga“ ir pan.
„Apie kontracepciją kalbėti būtina, tačiau ši neturėtų būti atskirta nuo meilės sąvokos. Šiandieniniai vaikai išeina iš mokyklos puikiai mokėdami matematiką, bet neturėdami nė žalio supratimo, kaip kurti santykius, nesuvokdami, kad tobuli santykiai – ne duotybė, o kūrybos procesas“, - įsitikinusi pašnekovė.
Fiziologiškai pastoti paauglės gali jau nuo 13 metų
„Pastoti galima jau nuo pirmų mėnesinių, o teoriškai – net jų nesulaukus, jei ovuliacija tuo metu vyksta. Yra atvejų, kai gimdo 14-metės, tiesa, Lietuvoje tai pavieniai atvejai. Dauguma pastojusių nepilnamečių – 16-17-metės. Pasaulinės literatūros duomenimis, paaugliai per pirmuosius lytinius santykius nesisaugo – praeina net metai, kol jie pradeda reguliariai naudoti kokią nors kontracepciją, todėl teigiama, kad apie 50 proc. nepilnamečių pastoja per pirmąjį lytinio gyvenimo pusmetį.
Lietuvoje, mano manymu, tendencijos yra kur kas geresnės. Iš tų mergaičių, kurios dėl įvairių ciklo sutrikimų ateina pas mane, susidaro įspūdis, kad jos lytinį gyvenimą pradeda netgi vėliau, nei rodo tyrimai. Pagal tyrimus lytinio debiuto vidutinis amžius Lietuvoje – 16-17 metų. Tačiau galbūt taip yra todėl, kad aš matau geresnį kontingentą“, - svarstė pašnekovė.
Anot ginekologės, tos mergaitės, kurios pradeda lytinį gyvenimą anksti, dažnai būna kilusios iš probleminių šeimų, blogai materialiai aprūpintos, blogai mokosi, turi įvairių socialinių problemų ir žinių apie viską, taip pat ir apie intymią sferą. Todėl, jos manymu, labai svarbu, kad lytinis švietimas vyktų mokykloje ir pasiektų būtent tokias paaugles.
„Dabar apie lytinę sferą kalba kunigai ir mokytojai. Nieko bloga prieš juos neturiu. Tegu kalba ir kunigai, ir mokytojai, ir socialiniai darbuotojai, ir medikai. Kuo plačiau apie tai kalbėsime, tuo geriau, o vaikai pasirinks tai, kas jiems priimtiniausia. Svarbu, kad būtų iš ko rinktis. Kuo daugiau vaikai žinos apie lytinį gyvenimą, tuo mažiau tai bus uždraustas, mitais apipintas vaisius, kurį labai norisi išbandyti. Ir nebebus susitarimų su draugėmis: kai man sukaks 17 metų, aš tai išbandysiu“, - įsitikinusi Ž. Bumbulienė.
Pašnekovė teigė susidurianti, kad daugelis paauglių nežino, ar jos gali pastoti, kai atsiranda mėnesinės. Kažkodėl labai gajus nežinia iš kur atsiradęs mitas, kad pirmų lytinių santykių metu pastoti neįmanoma. Merginos šventai pasitiki savo vaikinu ir patikimiausia kontracepcija laiko nutrauktą lytinį aktą. Įspėtos apie lytiškai plintančias ligas, jos šios informacijos taip pat nepriima – esą juk tai pirmas jos vaikinas, kuris negali niekuo sirgti. Pasitaiko ir tokių kuriozų, kai pas ginekologę mergaitė atvedama su tokiu pilvu, kad jau neturi pasirinkimo – gimdyti ar ne. „Rūkė kažkokią žolytę, jai pasakė, kad dėl žolytės nėra mėnesinių, ir ji buvo rami, kol neatsirado pilvas“, – pasakojo medikė.
