aA
Degamos žvakutės, nešamos gėlės ir dešimtys medikų, susirinkusių prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus respublikinės universitetinės ligoninės. Taip šeštadienį gydytojų bendruomenė pagerbė nusižudžiusio kolegos atminimą ir iš valdžios reikalavo imtis veiksmų, kad daugiau tokie atvejai nepasikartotų. „Mes žinojome, kad tai vyksta, bet visi tylėjome, todėl dėl jo savižudybės esame irgi kalti“, – sakė medikai.
Medikai susirinko dėl nusižudžiusio kolegos: žinojome, kad jis buvo terorizuojamas
© DELFI / Tomas Vinickas

Terorizavimas vyko daugelį metų

Tragiškas įvykis, šią savaitę savo noru iš gyvenimo pasitraukus jaunam Vilniaus ligoninėje dirbusiam medikui, paskatino visą bendruomenę apie patiriamą psichologinį smurtą prabilti garsiai.

„Aš tik noriu pasakyti, kad visa tai turi būti sustabdyta. Žmogus, kurio netekome, buvo mano draugas. Šita kaina yra gerokai per didelė. Ir man yra baisu, kiek dar tokių tiksinčių bombų vaikšto aplink mane, ir kiek jų, dėl darbo krūvio ir nuovargio, mes nepastebime. Nenoriu eiti daugiau nei į vieno kolegos mediko laidotuves dėl šitų aplinkybių“, – ašarodama kalbėjo skubiosios medicinos gydytoja Agnė Kazlauskaitė – Jauniškienė.

Kartu su šeima atėjęs mediko draugas sakė, kad ne kartą yra girdėjęs apie susiklosčiusią gydytojo situaciją darbe, tačiau negalvojo, kad viskas taip rimta: „Nenoriu, kad viskas nueitų tyliai. Mes žinojome situaciją, kad jam sunku, kad jis terorizuojamas. Bet negalvojome, kad viskas taip blogai. Aišku, niekada nekalbėjo, kad jis nori kažką pasidaryti. Jis negalėjo taip paprastai išeiti iš darbo, dirbti toje ligoninėje yra prestižas, be to, išėjęs nebūtinai rasi kitą gerą darbą“.

Gydytoją pažinojęs plastikos chirurgas Darius Jauniškis sakė, patiriamas psichologinis smurtas yra labai dažna problema medikų darbo aplinkoje, tačiau dėl baimės prarasti darbą, apie tai tylima.

„Tai vyksta visoje Lietuvoje, tiksinčių bombų yra visur. Jauni gydytojai rezidentai patiria moralinį smurtą, iš jų tyčiojamasi viešai prie pacientų, prie kitų gydytojų, jie terorizuojami ir mes matome rezultatą. Stiprūs atsilaiko, bet šis gydytojas buvo per daug geras, per daug inteligentiškas, per daug jautrus. Jis nesugebėjo atsilaikyti prieš tą buldozerį, kuris jį sutraiškė. Be to, prisideda ir tai, kad patiriame spaudimą iš pacientų, mūsų darbas yra labai atsakingas, dirbame per kelias darbovietes, kad uždirbtume savo šeimai pinigų, patiriame nuolatinį lėtinio nuovargio sindromą. Jį patiria daugybė mano kolegų. Tai tiesus kelias į savižudybę“, – sakė D. Jauniškis.

Medikai susirinko dėl nusižudžiusio kolegos: žinojome, kad jis buvo terorizuojamas
© DELFI / Tomas Vinickas

Pasak jo, apie psichologinį smurtą darbe žinojo ne vienas žmogus, taip pat ir kolegos, tačiau niekas nesiėmė kažko keisti.

„Pažinojau puikiai šį mediką, jis buvo nuostabus žmogus, apie jį neįmanoma pasakyti nei vieno blogo žodžio. Jis buvo puikus medikas, puikus vyras, tėvas. Aš irgi girdėjau, kad tame skyriuje vyksta tokie dalykai. Bet aš nieko nepadariau, mes visi tylėjome. Aš esu irgi kaltas dėl to, kad taip atsitiko. Mano kolegos, kurie dirba tame skyriuje, taip pat žinojo, bet tylėjo. Jie irgi turėtų jaustis kalti. Ligoninės administracija nežinojo, kas ten vyksta? Aišku žinojo. Jo kantrybės taurei tai buvo paskutinis lašas, terorizavimas vyko daugelį metų“, – sakė chirurgas D. Jauniškis.

Problemų žymiai daugiau nei darbo atlyginimas

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė sakė, medikų darbo sąlygos itin sunkios, o skaudulių tik daugėja.

„Psichologinį smurtą gydytojas patiria ir iš vadovų, ir iš pacientų, net ir iš kolegų. Dabar gauname daug žinučių iš žmonių, kad gydytojas kreipėsi pagalbos, bet ne į specialistus, o į savus, pažįstamus žmones. Šitoje situacijoje reikia griežtų veiksmų, įstaigų vadovai turi netoleruoti tokių dalykų, kai žinoma, kad yra prieš darbuotojus psichologinis smurtas ir nieko nedaroma. Prieš metus kaip tik šitos ligoninės darbuotojai buvo parašę atvirą laišką spaudai, kad ligoninėje kažkas negerai, kad personalas patiria psichologinį smurtą. Niekas tada nesureagavo. O dabar štai kas nutiko“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Pasak jos, seniau visi kalbėdavo tik apie per mažus atlyginimus, bet problemų – žymiai daugiau nei nepakankamas darbo užmokestis.

„Milžiniški darbo krūviai, personalo stoka, psichologinis smurtas. Apie jį tikrai žino dauguma darbuotojų, bet baimė kalbėti šių dalykų neleidžia viešinti. Tai tikrai vyksta, mes prašome realių pokyčių, kad žmogus, dirbdamas tokį darbą jaustųsi saugus visomis prasmėmis“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.

Živilė Gudlevičienė
Živilė Gudlevičienė
© DELFI / Tomas Vinickas

Iniciatyvos uždegti žvakutę pagerbiant išėjusį kolegą organizatorė sako, kad su psichologiniu smurtu medikas susiduria jau nuo studijų pradžios.

„Tai vyksta nuo pirmo kurso. Medicinos studentus gąsdina dėstytojai, vyresni studentai, kurso draugai. Visi šie dalykai perduodami iš kartos į kartą, vėliau tai tęsiasi rezidentūroje, rezidentas laikomas nepilnaverčiu. Kai reikia įsidarbinti – problemos vėl kartojasi, nes vyresnė karta neretai jauną gydytoją diskriminuoja, jaučia konkurenciją. Vadovai turėtų iškart užkirsti kelią tokiems dalykams, į tai atkreipti dėmesį“, – sakė ji.

Pasak Ž. Gudlevičienės, ne paslaptis, kad labai dažnai gydytojai dirba keliais etatais, keliose ligoninėse.

„O tada, kai reikia, pavyzdžiui, sudarinėti operacijų planus, šiems gydytojams specialiai yra sudaromi labai nepatogūs tvarkaraščiai – operacijos nukeliamos į pačią pamainos pabaigą. Dėl to gydytojas žino, kad pavėluos į kitą savo darbo vietą, nes jam tiesiog neleidžia operuoti ryte. Jam sukeliamas papildomas didžiulis stresas. Taip vadovai daro specialiai, kad gydytojas, kuris dirba keliose darbo vietose, jaustų tam tikrą diskriminaciją dėl to, o galiausiai palinktų kažkurią ligoninę ir dirbtų tik vienoje“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.

„Problema ne tik atlyginime, bet pačioje darbo aplinkoje. Medikams irgi reikia psichologinės pagalbos, pavyzdžiui, pacientams taikoma muzikos terapija juk galėtų ligoninėje būti taikoma ir medikams. Reikia sudaryti palankią aplinką darbui“, – sakė Centro poliklinikos slaugytoja Žana Andrejeva.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi savanoriai konsultantai 8 80080020 www.sidabrinelinija.lt pasikalbekime@sidabrinelinija.lt I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(484 žmonės įvertino)
4.5661
Delfi PliusNaomi Kresge

Tyrimai parodė, kas nutinka paskiepytiems žmonėms, kurie užsikrečia omikron

Kas sukelia geresnę apsaugą nuo „ Covid-19 “ ligos: skiepai ar persirgimas? Ir koks imunitetas...

Kone pusė gyventojų nuvežami ne į tą ligoninę su klaidinga diagnoze: paaiškino, kodėl taip nutinka (1)

Kone pusė infarktą ar insultą patyrusių žmonių nuvežami ne į tą ligoninę. Kaip tai gali...

Reabilitacijos centras „Pušyno kelias“ nutraukia veiklą: žada, kad darbuotojai ir pacientai nenukentės

VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) po 2022 m. balandžio 22 d. įvykusio...

Šimonytė: siūlymas atsisakyti „amžinojo“ embrionų šaldymo racionalus, nors kai kam gali pasirodyti ir neetiškas

Nors premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad šiuo metu Seime svarstomas siūlymas koreguoti...

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui atsisakyti „amžinojo“ embrionų saugojimo

Seimas antradienį po svarstymo pritarė parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen...

Top naujienos

Mariupolio gynėjų evakuacija iš „Azovstal“ dar ne istorijos pabaiga: ragina nuolat spausti Rusiją

Milžiniška plieno gamykla „ Azovstal “ vis dar ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos invazijai...

Duomenys, kurie nustebins ne vieną: kokia dalis Lietuvoje yra susipainiojusi, kas kaltas dėl įvykių Ukrainoje (25)

Atrodo, akivaizdu, bet ne visiems, – pagal tai, kokia dalis gyventojų Lietuvoje supranta, kad dėl...

Karo ekspertai: rusai vaizduoja, kad puolimui pasirinko ir kitą kryptį, bet jų tikslas – ne toks

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad Rusijos...

Rudenį prognozuoja naują maisto kainų šuolį: laimėtojų nebus šiųmetinis derlius bus vienas brangiausių

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad Lietuvos gyventojai...

Karas Ukrainoje. Ukrainos pareigūnas: jau vasarą pereisime į puolimą taikos derybos – sustabdytos

Evakuacijos misija „ Azovstal “ plieno gamykloje Mariupolyje tęsiasi, trečiadienio naktį savo...

Žiniasklaida: Putinas ketina savo pyktį nukreipti net prieš savo tariamą krikšto dukrą Kseniją Sobčiak (3)

Manoma, kad Vladimiras Putinas savo pyktį gali nukreipti prieš Kseniją Sobčiak – garsią...

Turkija šiaušiasi dėl istorinio Švedijos ir Suomijos sprendimo: teks derėtis (3)

Putino režimo karinė agresija prieš taikią ukrainiečių tautą privertė suomius ir švedus...

Kraupų poelgį Klaipėdoje padarę sugyventiniai keliauja į teismą: garažų masyve naujagimį paliko mirtinai sušalti

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras baigė ir teismui perdavė baudžiamąją bylą,...

Aplankyti artimųjų susiruošusi jauna šeima suglumo: „Lietuvos geležinkeliuose“ neberado vietos ne tik vaikams, bet ir neįgaliesiems

Pas kitame Lietuvos krašte gyvenančius artimuosius traukiniu vykti įpratusi jauna šeima neseniai...

Verslas įstrigęs kainų spąstuose: dalis vėluoja jas kelti, kiti įspėja – tai dar ne pabaiga

Infliacija ir toliau augančios žaliavų ir energetikos kainos verslą spaudžia į kampą....